Visai netoli garsiosios Kernavės yra dar vienas įdomus ir lankytinas objektas – Grabijolų kaimas, tik jis randasi kitoje Neries pusėje nei Kernavė, Elektrėnų savivaldybėje. Ir nors šiuo metu vėlyvo rudens metas ir šiame kaime beliko mažai žalumos bei nebežydi gėlių darželiai, bet dažniausiai šaltuoju metų laiku atsiranda daugiau laiko pažintinėms kelionėms po Lietuvą. Tad verta užsukti aplankyti šį unikalų kaimą, šalia kurio dar galima aplankyti pažintinį taką po gamtą bei pilkapius.

Grabijolai įdomūs tuo, kad tai natūralus rėžinis gatvinis kaimas, kokių mažai beišlikę Lietuvoje. Rėžinis kaimas tai toks, kuriame eina viena pagrindinė gatvė, o abipus jos išsidėstę sodybos. Nuo sodybos į laukų pusę eina jai priklausantis žemių rėžis. Tokie kaimai Lietuvoje kūrėsi 16 a. Valakų reformos metu. Grabijolai yra tarsi mažosios Rumšiškės, tik neatkurti, o natūraliai tokie išlikę. Įdomu dar tai, kad pagrindinė šio kaimo gatvė eina iki pat Neries upės.

Grabijolai minimi jau 18 amžiuje kaip priklausantys Zapalinos palivarkui (palivarkas – tai dvarui priklausantis ūkinis kompleksas arba tiesiog nedidelis dvaras). 19 a. grafas K. Tiškevičius, kuris domėjosi istorija, atplaukė iki Grabijolų su ekspedicija, vėliau kasinėjo šalia esančius Grabijolų pilkapius. Iki karo per Nerį ties Grabijolais buvo medinis tiltas, veikė keltas. Tarpukariu šioje vietoje ėjo demarkacinė Lietuvos-Lenkijos linija, Grabijolų dvare buvo pastatytas lenkų pasienio postas, o Grabijolų kaimo valstiečių sodybose patalpas nuomavosi Lietuvos pasienio policija. Abiejų krantų pasieniečiai, norėdami pasirodyti, organizuodavo šventes savo upės pusėje.

Šiuo metu kaime gyvena kelios dešimtys žmonių, iš kurių tik keletas yra nuolatiniai gyventojai, kiti čia tik vasaroja. Sodybos yra sutvarkytos ir prižiūrimos, naujai renovuojami namai išlaiko senąjį stilių, aplink juos veši tradiciniai gėlių darželiai. Kaimo pašonėje yra mažos ir senos kapinaitės. Kaime auga klevas, kurįs paskelbtas saugomu botaninio gamtos paveldo objektu, ant šio medžio yra pakabintas kaimo varpas, kuriuo buvo skambinama nelaimės atveju bei kasryt išginant kaimo gyvulius ganytis į laukus.

Netoliese kaimo galima pasivaikščioti Grabijolų pažintiniu taku (apie 3-4 km ilgio), pasiekti Saldųjį (Ilgojos) upelį, Zapalinos palivarko likučius, Paalkių piliakalnį bei Alkų ąžuolą – kiekvienas iš jų turi savas legendas ir istorijas. Kitoje kaimo pusėje yra Grabijolų–Žemaitiškių pilkapynas su 74 pilkapiais. Neries upės vagoje gal pavyks pamatyti mitologinius „Užkeiktos veselios“ akmenis. Žemiau kaimo upėje prasideda didelė Druskinės rėva. Viena šalia kaimo esanti kalva pavadinta Cypelio kalnu, kuris senaisiais laikais greičiausiai buvo naudojamas kaip žvalgakalnis, t.y. kalnas nuo kurio stebėdavo apylinkes ir pastebėdavo artėjančius priešus.

Tad užsukite į Grabijolus bet kuriuo metų laiku ir paskirkite bent kelias valandas pamatyti patį kaimą, pasigėrėti šalia ramiai tekančia Nerimi, pasivaikščioti pažintiniu gamtos taku ar aplankyti pilkapius. Nuo Vilniaus į Grabijolus su automobiliu galima pasiekti per gerą pusvalandį, o iš Kauno atvykti per 1 valandą.