Ruduo ir žiema – tai būtent tas laikas, kai augalų mylėtojai „prisimena“ kambarinius augalus, nes lauke šiuo metu augalija nykoka. O ar kada teko auginti tokią kambarinę gėlę kaip PUIKIOJI MEDINILĖ (Medinilla magnifica) ? Net ir šiais laikais, kai turime tokią įvairovę egzotinių kambarinių augalų medinilė vis dar sugeba apstulbinti savo įspūdinga išvaizda. Medinilės nėra dažnai pas mus auginamos, nes turi šiek tiek įnorių ir jas reikia palepinti. Norint geriau suprasti, ko reikia kiekvienam augalui, kad jis vešėtų, visada pasidomėkime jo natūralia augimviete ir sąlygomis. O medinilės dosjė tokia:

Savaime auga Filipinų miškuose, kur be abejo, vyrauja atogrąžų-tropikų klimatas, ten visus metus šilta ir drėgna. Medinilė priklauso melastominių šeimai (Melastomataceae), bet iš tos šeimos Lietuvoje niekas neauga, užtai ir negirdėta. Savo gimtinėje užauga net iki 3 metrų ! Pas mus kambariuose geriausiu atveju pasiekia 1 m aukštį. Ten ji auga ant medžių kamienų ir šakų, bet nėra parazitas, iš medžių nieko nesiurbia, tik naudojasi jais kaip atrama.

Vasario mėnesį Filipinuose baigiasi šaltasis periodas, net ir kurio metu temperatūra nenukrenta žemiau +15 C (uch, kad mums lietuviams toks „šaltasis periodas“..). Tada medinilių vegetacija intensyvėja, jos pradeda auginti naujas šakas ir lapus. Vasarą  pražysta įspūdingieji žiedai, kurių kekės gali siekti net 40 cm ilgį! Šiais laikais medinilės auginamos pramoninėse plantacijose, kur žydėjimo laikas reguliuojamas pagal žmogaus norus, tad gėlių parduotuvėse žydinčių galima įsigyti įvairiu laiku. Žiedų spalva sodriai rožinė ir ryški, jie susitelkę į nusvirusias kekes. Jeigu augalas laikomas vėsesnėje ir ne saulėtoje vietoje, tai žydėjimas gali trukti gan ilgai, iki mėnesio ar net kelių.

Žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį, kol dar nežydi, augalą galima šiek tiek pagenėti, tik jeigu tai yra būtina – per daug išsikerojęs, trukdo praeiti ar yra apdžiūvusių šakelių. Taip pat tokiu laiku geriausiai ir persodinti į erdvesnį vazoną. Persodinama ne dažnai, o kas 2-3 metai, esant poreikiui, kai akivaizdžiai matosi, kad augalui trūksta maisto medžiagų, o šaknims trūksta erdvės. Medinilės mėgsta purią, laidžią, derlingą ir drėgną dirvą, bet vanduo joje turėtų neužsistovėti. Drenažą galima padaryti vazono dugne iš keramzito molio granulių arba molinių šukių. Žydėjimo ir aktyvios vegetacijos metu šiuos augalus reikia tręšti su žydinčioms gėlėms skirtomis trąšomis. Medinilės nemėgsta ryškios saulės spindulių, juk jos kilusios iš tropinių miškų, kur slepiasi po medžių šakomis. Optimali oro temperatūra pas mus joms yra +20+25 C. Kai oras kambaryje sausas (ypač žiemą įjungus šildymą), medinilės lapus reikėtų vis nupurkšti drugnu ir minkštu vandeniu. Žiemą medinilė neblogai jausis ir būdama +15-20 C kambaryje, nes tuo metu jai poilsio metas, tik reikia neužmiršti kambarinių augalų auksinės taisyklės – kuo vėsesnis oras, tuo saikingiau laistome. Dėl per sauso kambario oro medinilės lapai pradeda suktis arba apdžiūva jų krašteliai.

Pasidauginti mediniles nėra lengva, todėl ir jų kaina nėra pigi. Galbūt jūsų augintinė išleis „flianciuką“, kurį galėsite vėliau atskirti. O jeigu ne, tai pabandykite vasario mėn. sumedėjusioje šakoje padaryti negilų įpjovimą, kuris aprišamas samanomis (geriausia kiminais) arba drėgnu vatos gumulu ir apvyniojamas maistine plėvele. Po kurio laiko įpjovos vietoje turėtų prasikalti šaknys, tik reikia ją vis padrėkinti ir stebėti, kad nepradėtų pelytų. Kai prasikals šaknys, atsargiai nupjaukite šaką su jomis ir pasodinkite. Taip nėra lengva pasidauginti, bet pabandyti galima.

Edita Medeina