Jeigu esate iš tų, kuriems žiema nėra vien tik šaltas ir nuobodus laikotarpis, tai greičiausiai nemažai laiko praleidžiate gamtoje. Juk žiemą turime daugiau laisvo laiko, nors ir šviesusis laikas yra trumpesnis. Bet laisvomis dienomis tikrai galima nemažai aplankyti ir pamatyti. Tad vienas iš smagiausių dalykų - tai piliakalnių, mitologinių akmenų, atodangų, senkapių ar pažintinių gamtos [...]
Ar kada auginote nasturtes ? Šios gėlės įprastos ir dažnos buvo anksčiau, dabar retokai auginamos. Greičiausiai todėl, kad nebe madingos ir kad yra vienmetės. Bet per kelis dešimtmečius atsirado daugiau ir įdomesnių nasturčių veislių, jos vis dažniau naudojamos kaip maistas ar vaistas, be to, kad ir vienmetės, jos visai nesunkiai auginamos. Tad kodėl jomis nepapuošti [...]
Lietuvoje yra priskaičiuojama beveik 1000 piliakalnių. Mūsų šalis gali didžiuotis pačiu didžiausiu piliakalnių tinklu pasaulyje. Laikas nuo laiko vis atrandami nauji piliakalniai ir spėjama, kad dar ne vienas ateityje bus atrastas. Tad tikrai džiugu, kad prieš kelis metus pajūryje buvo atrastas naujas piliakalnis, apie kurio egzistavimą nebuvo išlikę jokios informacijos - nei rašytinės, nei pasakojamosios. [...]
Pernai, belaukiant šv. Velykų, buvo atliktas eksperimentas, kaip velykinius kiaušinius nudažyti ne su pirktiniais cheminiais dažais, o su įvairiais maistui vartojamais augalais. Rezultatai buvo įdomūs ir netikėti, tekstą apie tai galima rasti čia. Tuomet dažymui buvo naudojama ciberžolė, mėlyngūžiai kopūstai, burokėliai, dilgėlės, mėlynės bei kt. Viskas buvo dažoma kiek įmanoma paprasčiau, nenaudojant jokių papildomų ir spalvą [...]
Už lango vis drėgniau ir šalčiau... Taip ir norisi susisupti šiltai ir gurkšnojant žolelių arbatą, stebėti už lango krentančius lapus ir laukti žiemos švenčių. O ar kada nors teko gerti apynių arbatą ? Kad šis augalas naudojamas alaus gamybai, daugelis girdėję, bet tai, kad juo nuo seno buvo gydomasi, tai mažai kas žino. Tad šį [...]
Sekmadienį, trečiąją Kalėdų dieną, Rumšiškių muziejuje vyko Blukvilkio šventė. Kas gi tas Blukvilkis ir Blukis yra ? Pagal senuosius lietuviškus papročius Kalėdų šventės ženklas yra Didžioji Kaladė, žemaičių dar vadinama Blukiu, o aukštaičių – Ugnies Mituliu. Tikėta, kad jam galima perduoti ir palikti visas savo kaltes, nuodėmes bei pykčius. Tą galima padaryti, trinktelint per Blukį [...]
Kalėdos ir Kūčios vadinamos stebuklingomis. Sakoma, kad šią naktį gyvuliukai pradeda kalbėti, kad vanduo vynu pavirsta, kad Kalėdų rytą rožės pražysta ir vyksta daug įvairių kitų stebuklų. Nuo senų laikų šis laikotarpis būdavo pats mistiškiausias laikas metuose. Žmonių gerovė, sveikata ir gyvybė priklausė nuo Gamtos malonės: kad sausra, vėtros, ligos, kenkėjai ar dar kokios nors [...]
Rugsėjo 22 diena yra ypatinga, nes tai - Baltų Vienybės diena. Nuo šio laiko naktis pradeda ilgėti ir pamažu tampa ilgesnė už dieną. Senovės lietuviai šią dieną džiaugdavosi sukauptu derliumi ir dėkodavo dievams, aukodami gyvulius, dažniausiai ožį, kuris laikomas vaisingumo simboliu. Visoje Lietuvoje (ir ne tik Lietuvoje) šį vakarą bus uždegti laužai šalia piliakalnių - [...]
Kažkada prieš tūkstantį metų beveik visą Lietuvos teritoriją dengė miškai ir pelkynai. Tarpe jų ošė ir didelės ąžuolų girios. Ąžuolas - tikras girių karalius, jis buvo labiausiai gerbiamas medis mūsų krašte. Buvo tikima, kad ąžuoluose gyvena protėvių vėlės. Lietuviai tikėjo nepaprasta ąžuolo galia, gerbė jį. Jei reikėdavo nukirsti ąžuolą, vykdavo apeigos ir būdavo kreipiamasi į [...]
Rugpjūčio 15 diena - ŽOLINĖS šventė. Senajame lietuvių tikėjime Žolinės apeigos buvo skirtos Didžiajai deivei Ladai. Lada - tai tarpininkė tarp dangaus ir žemės, žemės ir rasos globėja, senoji baltų motina deivė, lietaus davėja. Ji buvo labai svarbi meilėje ir motinystėje. Taip pat Žolinės dieną garbindavo ir Lados dukterį Lelą, kuri taip pat globojo jaunimą, [...]
