Jeigu rūpinatės sveikata, tai geriau nenaudokite marginimui cheminių dažų, nes juk paskui reikės tuos kiaušinius valgyti ir dažykite natūraliomis priemonėmis, kurių pasirinkimas yra tikrai nemažas. Vienas iš populiariausių – tai svogūnų lukštai. Ir tai tikrai puikūs dažai – nieko nekainuojantys, su jais nesudėtinga dažyti, o ir rezultatas visada garantuotas. Bet šį kartą pabandykite dažyti su kitomis augalinės kilmės priemonėmis. Kiaušinius drąsiai galima virti tame pačiame maiste, kurį vėliau suvalgysite – arbatoje, sriuboje ar kompote. Juk kiaušinių lukštai – tai kalcio bei kitų mineralų šaltinis; ir kalcio papildai, kurie parduodami vaistinėje dažniausiai yra pagaminti iš kiaušinių lukštų arba iš moliuskų kiaukutų. Be abejo, kiaušinius reikia kruopščiai nuplauti su muilu, prieš verdant maiste.
Kokius kiaušinius dažyti ?
Pirmiausiai yra svarbu patys kiaušiniai. Jų parduotuvėse yra visokiausių – pigesnių ir brangesnių, bet geriau rinktis tuos, ant kurių nėra skaičiaus „3“, nes tai reiškia, kad višta buvo laikoma fabrikiniame narvelyje, kuris buvo ne ką didesnis už ją pačią ir ji per visą savo gyvenimą nematė saulės; tokios vištos gyvenimo trukmė būna tik iki 1 metų, nors laimingos vištos gyvena apie 10-15 metų, ji buvo nuolat šeriama antibiotikais, jai buvo nukirptas snapas, kad netaptų kanibale. Tad geriau rinktis kiaušinius tų vištų, kurios bėgioja laisvai ir lesa žolę ar bent jau gyvena fermose ant kraiko. Dažančių augalų ir maisto produktų yra nemažai, štai keli iš jų:
Raudongūžiai kopūstai
Jie nudažo kiaušinius nuostabia dangaus mėlynumo spalva. Kai verdate kopūstų sriubą, pabandykite ne įprastinę baltųjų kopūstų, o raudongūžių. Kiaušinius reikėtų įdėti į puodą, kol vanduo dar neužviręs ir nekarštas, o jam užvirus – sudėti smulkintus kopūstus. Kiaušinius pavirti apie 10 min., po to juos išgriebti, o sriuba tegul sau verda toliau. Kiaušinių nuplauti nereikia, tik išdžiovinti.
Mėlynių ir aviečių uogienės
Kiaušinius mėlynių uogienė nudažė neįtikėtina tamsiai mėlyna, o tiksliau beveik juoda spalva. Kiaušiniai taip pat buvo virti apie 10 minučių, o vėliau palikti tame tirpale per naktį, kad geriau įsigertų. Kitą dieną jie buvo išgriebti ir apdžiovinti. Kiaušinių nuplauti po vandeniu nereikia, tik išdžiovinti. Labai norėjosi raudonai dažytų kiaušinių, bet nei aviečių, nei braškių uogienės nesuteikė tos spalvos. Braškės visai nenudažė, o aviečių uogienė nudažė švelniai alyvine spalva. Kitais metais reikės pabandyti su spanguolėmis ir bruknėmis, šiemet tiesiog tų uogų nebuvo po ranka. Bet buvo panaudota nuo kažkada seniai užsilikusi ir pamiršta džiovintų aronijų uogų sauja. Jas, pamirkius iš vakaro vandenyje, o kitą dieną išvirus kompotą, kiaušinius nudažė labai įdomia spalva – violetine su žaliomis dėmėmis.
Ciberžolė
Dažo ryškia geltona aukso spalva, ji dar kartais vadinama kurkuma. Iš jos pagaminti geltoni milteliai dedami į įvairius patiekalus, ypač naudojami kario mišiniams. Šį kartą vienas šaukštelis ciberžolės miltelių buvo ištirpintas nedideliame kiekyje vandens ir jame išvirti kiaušiniai. Vėliau tame pačiame vandenyje buvo verdami ryžiai pietų stalui. Tiek ryžiai, tiek kiaušiniai nusidažė ryškia, aukso geltonumo spalva. Ciberžolė – labai sveikas augalas, nuo gilios senovės naudojama Rytų virtuvėje ir turi daug gydomųjų savybių.
Ąžuolo lapai ir žievė
Ąžuolo lapai paprastai nenaudojami virtuvėje, nors ir turi gydomųjų savybių ruošiant arbatas. Bet dėmesį atkreipė ąžuolinė vanta, kai nuo panaudotos pirtyje pradėjo varvėti rudai dažantys lašeliai. Tad vietoj to, kad išmesti, nuo vantos mikliai buvo nuskabyti visi lapai, užpilti puode šiltu vandeniu ir per naktį sumerkti nevirti kiaušiniai. Kitą dieną margučiai pavirti kartu su lapais apie 10 minučių. Šiek tiek buvo nusivylimo, nes kiaušiniai nusidažė paprasta rusva spalva. Ąžuolo žievė nudažė tamsesne spalva, bet vis tiek ne juodai. Tiek to, juodai bent nudažė mėlynių uogienė.
Burokėliai
Jie taip pat šiek tiek nuvylė, nes atrodė, kad tokia ryški spalva tiesiog sukurta dažymui. Deja, verdant sriubą ir į ją sudėjus kiaušinius, šie nusidažė visai ne burokine, o blankia, rusvai žalsva spalva. Tad vardan eksperimento teko paaukoti vieną šviežią burokėlį: jis buvo sutarkuotas ir tais tarkiais apdėliotas virtas kiaušinis bei paliktas sandariame celofaniniame maišelyje per naktį. Kitą dieną kiaušinis buvo nusidažęs purpuriškai rusva spalva.
Džiovintos dilgėlės
Dilgėlių nuoviras kiaušinius nudažė žalsva samanine spalva. Vėliau skystis buvo panaudotas plaukų skalavimui. Arbata turi daug gydomųjų savybių, o ja skalaujant plaukus, stiprina jų šaknis ir šiek tiek dažo tamsoka spalva.
Kinrožės žiedų arbata
Ši arbata jau ne pirmi metai yra vienas iš didžiausių atradimų. Dar anksčiau ruošdama šią arbatą pastebėdavau, kad vandenį ji nudažydavo sodriai vyšnine spalva, tad reikėjo pabandyti dažyti ir margučius. Kiaušinius kinrožės žiedlapiuose viriau apie 10 min. ir palikau toje arbatoje per naktį. Nuostabu, ryte radau juos nusidažius tamsiai mėlyna, beveik juoda spalva ! Norėdama išgauti šviesesnę spalvą, du virtus kiaušinius palikau toje pat arbatoje tik porai valandų. Rezultatas buvo kitoks – melsvai dėmėti kiaušiniai, tarsi marmuriniai. Vadinasi, iš kinrožės arbatos galima išgauti įvairių mėlynų atspalvių, tai priklausys nuo dažymo trukmės.
Tarkuotos morkos, apelsinų žievelės, šaltalankiai ir jodas
Tikėjausi, kad morkos ir apelsinai nudažys geltona spalva, bet, deja, nenudažė. Taip pat bandžiau užlašinti ir įtrinti kelis lašus šaltalankių aliejaus, juk jo tokia sodri geltonai oranžinė spalva – taip pat nieko neišėjo. Dar turėjau šaltalankio sulčių, laikiau keletą valandų jose kiaušinius, bet irgi – jokio rezultato. Bet tepantis įpjautą pirštą jodu, šovė mintis pabandyti dažyti su jodo tirpalu. Užlašinau kelis lašelius jodo ant virtų kiaušinių ir įtryniau – gavosi sodriai geltona spalva, puiku.
Juodųjų serbentų gaiva
Labai norėjosi išgauti raudoną spalvą, bet, deja, nei vienas produktas to kiaušiniams nesuteikė: nei braškių ar aviečių uogos, nei burokėlių sultys. Na, ką padarysi. Už tai verdant kiaušinius juodųjų serbentų gaivoje gavosi įdomi tamsi spalva, kuri džiūdama šiek tiek pradėjo luptis ir atrodė, tarsi kiaušiniai natūraliai buvo dekoruoti dekupažo technika.
Špinatų lapai
Dar vienas nelabai sėkmingas eksperimentas buvo su špinatų lapais, ieškant, kas galėtų dažyti žalia spalva. Virtus kiaušinius įtryniau su keliais špinatų lapeliais, apvyniojau juos plėvele ir palikau nakčiai. Rudi kiaušiniai įgavo vos vos žalsvą atspalvį, kuris buvo beveik nepastebimas. Teks kitais metais pabandyti su petražolėmis ar kitomis žaliomis lapinėmis daržovėmis, šį pavasarį jų neturėjau ant palangės.
Kalio permanganatas
Dar vienas įdomus bandymas su kalio permanganatu. Jo tirpale mirkiau gėlių svogūnėlius ir atlikusį nuo mirkymo tirpalą ruošiausi išpilti, bet šovė mintis pabandyti su juo nudažyti velykinius kiaušinius. Išvirtus kiaušinius kelioms valandoms pamerkiau į tamsiai rožinės spalvos kalio permanganato tirpalą. Kiaušiniai nusidažė tamsiai rudu, grūdėtu ir įdomiu atspalviu.
Juodoji arbata
Betvarkydama maisto spintelę, radau keletą užmirštų ir pasibaigusio galiojimo paprasčiausios juodosios arbatos pakelių. Jau norėjau išmesti juos į kompostą, bet vietoj to išviriau arbatą kartu su kiaušiniais. Arbata nudažė tamsiai ruda spalva, panašiai tokia pat nudažo svogūnų lukštai. Na, o išvirusia ir atvėsusiu arbata palaisčiau kambarinius augalus, juk tai puiki trąša.
Keli patarimai
Žinoma, dažant kiaušinius augalinės kilmės produktais šie nenusidažys tokia ryškia ir sodria spalva, kaip būtų dažant su cheminiais dažais. Bet juk svarbiau tai, kad net ir beverdant, suskilusius kiaušinius ir nusidažiusiais baltymais juos vis tiek galima drąsiai valgyti. Tik būtina nuplauti kiaušinius su šiltu vandeniu ir muilu prieš juos verdant, jeigu tą tirpalą (arbatą, sriubą ar kt.) vėliau vartosite maistui. Šį kartą dažant su natūraliomis priemonėmis nebuvo naudojami jokie papildomi spalvos stiprintojai: actas, druska ir pan., o po dažymo visi kiaušiniai nebuvo nuplaunami su vandeniu, o tik išdžiovinami, švelniai nubraukiant uogienės ar tarkių likučius. Ir paskutinis akcentas po dažymo tam, kad jie būtų puošnesni – patepti keliais lašais aliejaus, kad spalva būtų sodresnė ir blizgėtų.
Dar svarbu laikytis senos tradicijos, kad jei po Velykų lieka nesuvalgytų margučių, jų jokiu būdu neišmeskite, tai nepriimtina. Nesuvalgyti kiaušiniai arba atlikę lukštai būdavo užkasami į žemę ir tapdavo puikia trąša.
Smagių ir sveikų švenčių !
