Daugumą kambarinių augalų galima persodinti ir vėlyvą rudenį ar žiemą, bet reikėtų žinoti kelis dalykus. Pirmiausiai, kaip galima suprasti, kad atėjo skubus metas persodinti kambarinį augalą? Koks kambarinis augalas bebūtų – didelis ar mažas, lepus ar nereiklus, jam reikia dėmesio.

Pagrindiniai požymiai, kad būtina persodinti:

1.Šaknys pradeda lįsti pro apatines vazono skylutes; kai kurie augalai, turi galingas ir greitai augančias šaknis (pvz., daugelio mėgstamas zamiokulkas), tad šios gali deformuoti plastinių vazonų formą, o keramikinius – net suskaldyti.

2.Žemė vazone tampa tarsi dulkės ar pelenai, tokia negyva.

3.Augalas išsikeroja ir akivaizdžiai netelpa vazone, kartais nuo savo svorio nuvirsta.

4.Matosi, kad augalui trūksta maisto medžiagų, jis atrodo nusilpęs, sulėtėja augimas, lapai darosi blyškūs ir reti, nesukrauna pumpurų.

Ypač nerimaujame, kad persodinę augalą jo nenumarintume.

Zamiokulkas geromis sąlygomis mėgsta greitai augti ir dažnai būna, kad šaknynas net suskaldo vazoną

Kaip persodinti didelį kambarinį augalą:

1.Persodinant stengtis nenulaužti pagrindinės šaknies arba nesužaloti didelio kiekio šaknyno.

2.Mažosios, t.y., siurbiamosios šaknelės neturi apdžiūti, jų negalima laikyti nepridengtų žemėmis ilgiau nei keletą minučių atvirame ore, ypač sausame kambaryje ar saulėtoje vietoje.

3.Persodinus augalą jį reikia palieti ir palaikyti drėgmę žemėje (tik ši turi būti ne šlapia). Tai negalioja kaktusams ar kitiems sausamėgiams sukulentams.

4.Po persodinimo, kol augalas neprigijo, t.y., neišleido naujų šaknų, nepradėjo augti ar leisti naujų lapų, jį reikėtų laikyti ne saulėtoje vietoje ir kuo mažiau judinti.

5.Sodinti augalą į būtent jam tinkantį substratą: juodžemį, smėlį, durpes, rūgštų ir pan., prieš tai pasidomėjus koks jam tinkamiausias.

6. Jeigu augalas aukštas – tai jis gali tiesiog išvirsti iš vazono, tad būtina įtaisyti atramą - bambukinę lazdelę, kopetėles, prie ko nors pririšti ir pan.

Kaktusus ir kitus sukulentus geriau laistyti per mažai nei per daug

Tai ar galima persodinti žiemą ?

Be abejo, geriausias laikas persodinimui yra pavasaris arba vasara, nes tuomet augalai būna gyvybingesni, lengviau užsigydo sužeistas šaknis ar šakeles. Bet nieko tokio nenutiks, jei persodinėsite ir rudenį ar žiemą. Svarbu tik, kad kuo mažiau išdraskyti šaknyną ir stengtis nenulaužti šakelių. Jeigu reikia augalą apgenėti, tai geriau šį darbą palikti pavasariui.

Šiems augalams vazonai darosi per ankšti, juos reikėtų persodinti

Pastaruoju metu dauguma žmonių yra skubantys ir dirbantys kitus darbus, ir nors norėtų, kad aplinkoje (namie, biure) žaliuotų augalai, bet jų persodinimas jiems tik laiko gaišimas. Tad įdomu, ar yra kokios įmonės ar individualūs sodininkai, kurie tuo užsiimtų už mokestį, ypač jeigu augalai dideli ir fiziškai sudėtinga juos prižiūrėti. Didžiuosiuose miestuose tokias paslaugas gauti galima, o ar taip yra periferijoje – neteko girdėti. Jei nėra sąlygų ar finansų samdyti žmones, kad persodintų didelius augalus, tai galima kviestis į pagalbą draugus ar kaimynus, kurie padėtų. Dar vienas variantas – pakeisti vazono viršutinį žemių sluoksnį. Reikėtų rankomis atsargiai nukasti kiek įmanoma nuo vazono paviršiaus nederlingo žemės sluoksnį (gilumas toks, kiek tai leidžia padaryti šaknys) ir pripilti derlingos žemės. Tik ši neturėtų apsemti augalą aukščiau nei buvo prieš tai.

Kaip laistyti, tręšti ir kur laikyti persodintus augalus

Kiekvienas augalas turi skirtingus poreikius, pvz., kaktusų ir kitų sukulentų (t.y. tų, kurie augina mėsingus lapus, stiebus) po persodinimo geriau nelaistyti kelias dienas ar savaitę, palaukti kol uždžius visos žaizdelės, kad neįsimestų puviniai. Daugumą lapuotų ir žydinčių augalų po persodinimo būtina gausiai palieti. Tik nereikia persistengti, po palaistymo praėjus nepilnai valandai, reikėtų nupilti vandens perteklių iš padėkliuko, kad nepūtų šaknys. Tręšimas kiekvienam augalui skirtingas. Jau minėtiems kaktusams, zamiokulkui, karpažolėms, alavijams bei kitiems augalams nereikia derlingos žemės, o štai anturiams, echmėjoms, sanpaulijoms, klivijoms ir kt. reikės derlingesnės. Lygiai tas pats ir su saulėtumu, kiekvienas augalas turi skirtingus poreikius: nemėgsta saulėtų vietų vaškuolės, aspidistros, paparčiai, sanpaulijos, marantos ir kt., o kaktusai, jukos, bugenvilijos, citrinmedžiai, karpažolės geriau jausis kuo šviesesnėse vietose. Gerai tai, kad dauguma kambarinių augalų gali augti daliniame pavėsyje. Dar svarbu namų vieta, nes daugelis gėlių nemėgsta šaltų skersvėjų, kurie atsiranda, augant šalia langų, balkonų ar durų.

Persodinus ir palaisčius vazoną vazoną, vandens perteklių iš padėkliuko reikia nupilti po 0,5-1 val.

Pagrindinės taisyklės, kad augalas gerai augtų

Kiekvienas augalas skirtingas, tad išskirti kas tiktų visiems yra sunku. Be abejo, visą informaciją apie augalo priežiūrą galima rasti knygose ir internete. Bet mano nuomone, svarbiausias dalykas yra meilė. Jeigu su augalu elgiamasi rūpestingai kaip ir su kiekviena gyva būtybe, jis dažnai apžiūrimas, rūpinamasi jo poreikiais, stebimi augimo pokyčius ir širdimi stengiamasi juos suprasti – tai bus geriausia pažinimo mokykla, kurios paslapčių nerasime nei vienoje knygoje.

Vasarą daugelį kambarinių augalų galima išnešti į lauką, tik vieni labiau mėgsta saulėtą vietą, o kiti - pavėsį
Augalų vasaros atostogos Šnipiškėse