Puošnūs adventiniai vainikai su keturiomis žvakėmis padedami namuose garbingiausioje vietoje ant šeimos stalo, o puošti girliandomis ir žaisliukais – kabinami lauke ant durų. Manoma, kad žaliuojančio vainiko paprotys atėjo iš senosios keltų kultūros ir turi labai senas tradicijas. Vainikas – tai amžinojo gyvybės rato simbolis. Keltų tautos, klestėjusios vidurio Europoje dar prieš mūsų erą, belaukdamos  žiemos saulėgrįžos, nupindavo vainikus iš visžalių augalų šakelių, kurie turėdavo apsaugoti namus nuo blogųjų dvasių. Vėliau, jau pradėjus ilgėti dienoms, vainikus sudegindavo, tikėdami, kad taip išvarys visas tamsiąsias jėgas ir negandas bei padės greičiau sugrįžti Saulei. Tas visžalis augalas dažniausiai būdavo bugienis.

Bugienis (Ilex)

Šis krūmas ar medis natūraliai auga įvairiuose pasaulio regionuose. Lietuvoje daugeliui bugienio rūšių būna per šalta, tad iš gausios genties tik kelios rūšys gali augti mūsų krašte. Kartais botanikos sodų kolekcijose gali sutikti  trikampialapius (Ilex pernyi), paragavajinius arba arbatinius (I. paraquariensis), virgininius (I. verticillata) bei kitus bugienius. Bet tai retos ir kolekcinės rūšys. Paprastai želdynuose auginamas dygialapis bugienis, įvairios jo veislės arba selekcininkų sukurti hibridai.

DYGIALAPIS BUGIENIS (Ilex aquifolium)

Savaime auga Vakarų ir Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje ir kitose šalyse, drėgnuose ir pavėsinguose lapuočių miškuose. Savo tėvynėje šie augalai būna medžio arba krūmo formos ir užauga ne tokie jau maži – pasiekia 10-25 metrų aukštį. Lajos forma būna gan siaura, piramidės formos. Auga lėtai, per metus šakelės nepriauga ir gero sprindžio. Medžiai vidutiniškai gyvuoja iki 100-150 metų, nors yra žinomi keli bugieniai, pasiekę 500 metų ribą. Žydi baltais ar gelsvais, kvapniais ir nedideliais žiedeliais vasaros pradžioje. Bugieniai – dvinamiai augalai, tad norint, kad rudenį užderėtų raudonosios uogelės, reikalingi šalia augantys abu - ir vyriškas, ir moteriškas individai.

Pagrindinis bugienių grožis – tai jų lapai, kurie būna tamsiai žali, stori, blizgantys, pailgo ovalo formos, 5-10 cm ilgio, su aštriais dygliais apaugusiais kraščiukais. Skintos šakelės ilgai laikosi, tad floristai mėgsta naudoti jas ne tik kalėdinėms dekoracijoms, bet ir puokštėms, nes nuskintos šakelės ilgai išlieka puošnios net ir nepamerktos vandenyje. Lapai žaliuoja visais metų laikais. Įdomu tai, kad paprastai lapai dygliuoti būna tik apatinėje augalo dalyje ir ant jaunų šakelių. Manoma, kad evoliucijos eigoje bugieniai taip išsiugdė savigynos būdą, apsaugantį nuo žolėdžių gyvūnų.

Vėlyvą rudenį ar žiemos pabaigoje sunoksta dar viena bugienių puošmena – uogos. Jos nedidelės, 0,5-1 cm skersmens, ryškiai raudonos ir žvilgančios, ilgai išsilaikančios ant šakelių. Uogų viduje slepiasi 4 (kartais 3 ar 5) sėklytės. Uogos labai karčios ir šiek tiek nuodingos. Paukščiai jas lesa, bet retai, dažniau po stipresnių šalčių, sumažėjus kartumui ar užsitęsus sunkiai žiemai. Jeigu sumanysite sėklas pasėti – apsišarvuokite kantrybe, nes jos pradės dygti po 2, o kartais net po 3 metų. Bugienių mediena yra kieta ir šviesi, labai lygi, be atplaišų, lyg poliruota. Iš jos gaminami šachmatai, medinių staklių dalys, kiti smulkūs dirbiniai.

Dygialapiai bugieniai mėgsta derlingą, purią ir drėgną, bet ne šlapią dirvą. Tinkamiausia vieta sodinimui – pavėsinga, ypač apsaugota nuo karštų vidurdienio spindulių vasarą ir nuo šaltų vėjų žiemą. Prieš stipresnius šalčius bugienius geriausia pridengti eglišakėmis, šiaudais ar kokia nors  danga, bet tik jokiu būdu ne plastikine plėvele, skirta šiltnamių dengimui. Pavasarį, kaip ir nuo daugelio visžalių augalų, neskubėkite dangos nuimti saulėtą dieną, nes apdegs lapai. Nedengti ir pasodinti vėjų prapučiamose vietose šaltomis žiemomis bugieniai apšąla, kartais net iki pat žemės. Nes vis tik tai ne lietuviško klimato augalas, tad norint juo grožėtis, reikės jį palepinti ir įdėti pastangų, saugant nuo šalčio ir saulės.

Dekoratyvinės dygialapio bugienio veislės

Dėl savo tankumo ir spyglių aštrumo iš bugienių galima formuoti lėtai augančias gyvatvores, karpyti žaliąsias sodo figūras, kurti labirintus. Tik būtina iš vejos gerai išgrėbstyti nukirptas šakeles, kurios išdžiūvusios labai skaudžiai duria, ypač basomis ant jų užlipus. Bugienius dažnai sutiksite Europos šalių parkuose. Pas mus jie nedažni, bet auginami sodybose, parkuose, kapinėse. Auga ypač lėtai, retai kada viršija metrą. Nors bugienių veislės gražesnės, pasižyminčios lapų formomis bei spalvų įvairove, bet paprastai jos ir reiklesnės nei rūšiniai augalai. Štai keletas populiariausių veislių:

‘Argentea Marginata‘ tamsiai žalių lapų pakraščiai balti, o ‘Aurea Marginata‘ – geltoni. Jauni lapeliai būna rausvo atspalvio. Moteriški krūmai sunokina šviesiai raudonas uogas. Tai vienos iš puošniausių bugienių veislių. ‘Crispa‘ lapeliai išmarginti netaisyklingomis dėmėmis, susisukę ar banguoti, tankūs, ypač stori. Kiekvienas lapelis pasibaigia aštriu, lenktu spygliu. Būna tik moteriški krūmai. Tai labai specifinio grožio augalas, paprastai auginamas tik kolekcionierių. ‘Madame Briot‘ lapeliai panašūs į ‘Aurea Marginata‘, tik dar labiau išmarginti stambiomis aukso spalvos dėmėmis. Uogos ryškiai raudonos. Būna tik moteriški krūmai. ‘Rubricaulis Aurea‘ geltonai marginti lapai šiek tiek smulkesni nei įprastiniai, bet tankesni. Auga lėtai ir ypač pakantus karpymui. Dygialapio ir Ilex meserveae hibrido ‘Blue Prince‘ ir ‘Blue Princess‘ lapeliai tamsiai žali su padūmavusiu melsvu atspalviu. Tamsus jų lapų grožis ypač išryškės, jei šalia pasodinsite kokį nors augalą šviesiais lapeliais ar ryškiais žiedais. Rudenį „princesė“ susilauks raudonų uogyčių, jei šalia augs jos „princas“.

Ir arbatoms, ir vaistams

Dygialapio bugienio lapai naudojami vaistams. Juose randama flavanoidų, glikozidų ilicino ir ileksantino, ilkeso rūgšties, taninų. Vaistai, pagaminti iš dygialapio bugienio lapų naudojami reumatui, karščiavimui,  peršalimui, spazmams ir kt. negalavimams gydyti. Patiems šio bugienio lapais geriau nesigydyti, tik su gydytojo ar farmacininko nurodymu, nes galima apsinuodyti.

O paragvajinis bugienis Pietų Amerikoje gausiai auginamas plantacijose, nes jo lapų arbata plačiai naudojama ir geriau žinoma maté pavadinimu. Lapuose yra virš 2 proc. kofeino. Šių arbatžolių galima nusipirkti ir mūsų parduotuvėse.