Vabzdžių namai arba viešbučiai daugelyje šalių yra įrengiami parkuose, soduose ir privačiose valdose. Jie gali turėti kelis tikslus. Pirmasis – tai padėti saugoti biologinę įvairovę, kuri greitai nyksta dėl žmogaus veiklos. Ne tik augalai ar stambūs gyvūnai yra būtini nenutrūkstam gyvybės ratui, bet ir mažieji organizmai, tokie kaip vabzdžiai. Miestų plėtra ir pramonės veikla sutrikdo natūralius vyksmus, todėl mažėja biologinių rūšių. Taip pat šie nameliai privilioja naudinguosius vabzdžius į kiemą ar sodą ir natūraliu būdu padeda kovoti su kenkėjais. Vabzdžių viešbutis atlieka ir edukacinę funkciją, kai ne tik vaikai, bet ir suaugusieji mokosi stebėti bei pažinti vabzdžių pasaulį. Dekoratyvūs tokie nameliai gali papuošti ir aplinką.

  • Žmonės yra prisijaukinę tik vieną vabzdį – bitę.  Apie kitų apie vabzdžių svarbą ir naudingumą žinoma labai mažai. Vabzdžių viešbutis padeda geriau susipažinti su jų gyvenimu, svarba ir funkcijomis ekosistemose, nes jame tarsi pateikiamas sumažintas vabzdžių gyvenimo gamtoje modelis.
  • Vabzdžiai Žemėje sudaro iki 90 proc. pasausio gyvūnų rūšių ! Tai viena iš gausiausių taksonominių grupių. Manoma, kad Žemėje yra per aštuonis milijonus skirtingų vabzdžių rūšių, dauguma dar neatrasti.
  • Vabzdžiai prisitaiko prie įvairių buveinių, sėkmingai randa tinkamas gyventi nišas, todėl jie paplitę įvairiose mūsų planetos aplinkose.
  • Tik 5 procentai vabzdžių rūšių priskiriami prie kenkėjų. Didžiulė vabzdžių įvairovė, didelė biomasė, funkcijos ir gyvensena, sąveika su augalais ir kitais organizmais lemia esminę jų įtaką aplinkai ir ekosistemoms.
  • Vabzdžiai užima svarbią padėtį maisto grandinėse. Jie maitinasi gyvais augalais arba trūnijančiomis jų liekanomis, minta kitais gyvūnais. Vabzdžiais minta daugelis žinduolių, paukščių, žuvų, varliagyvių ir roplių. Tad vabzdžių mažėjimas gali sukelti greitą daugelio kitų rūšių nykimą. Kai kuriose šalyse žmonės taip pat valgo vabzdžius: žiogus, raudonojo palmių straubliuko vikšrus, įvairius vabalus ar net musių lervas.
  • Vabzdžiai labai svarbūs augalų dauginimuisi, nes jie apdulkina net apie 85 proc. pasaulio augalų ir apie 80 proc. žmonių maistui vartojamų augalų rūšių. Jie taip platina augalų sėklas. Bitės nėra vienintelės augalų apdulkintojos. Šį darbą taip pat dirba kamanės, musės, drugeliai,  vabalai. Jeigu išnyktų vabzdžiai  apdulkintojai, išnyktų ir didžioji augmenijos dalis bei augalėdžiai gyvūnai.
  • Nuo vabzdžių buvimo priklauso bendrijų struktūra  ir sudėtis. Žiediniai augalai gali daugintis tik esant juos apdulkinantiems vabzdžiams. Plėšrūs vabzdžiai, pavyzdžiui, tikrosios dirvablakės ir maldininkai kontroliuoja amarų ir vikšrų kiekį. Tai vadinama „biologine kenkėjų kontrole“, kuri yra ekologiškesnė nei cheminė. Boružės taip pat minta amarais. Tam tikrų vabzdžių kiekį mažina parazitiniai vabzdžiai, pavyzdžiui, parazitinės vapsvos, kurių žinoma 200 000 rūšių. Pavyzdžiui ichneumonai deda kiaušinėlius į daugelio kenkėjais laikomų drugelių, vabalų ir kitų vapsvų vikšrus ar lėliukes.
  • Vabzdžiai vėdina, purena ir papildo maisto medžiagomis dirvožemį, jie ardo biologines atliekas, padeda skaidyti senus lapus ir medieną, dvėseną, mėšlą, todėl į dirvožemį greičiau patenka organės ir mineralinės medžiagos. Vabzdžiai padeda plisti ir skaidymo funkciją atliekantiems grybams.  Skruzdėlės ir vabalai iškasa dirvožemyje kanalus, kurie pagerina vandens ir maisto medžiagų pasiekiamumą augalams.
  • Vabzdžių viešbučiams gali būti naudojamos įvairios gamtinės medžiagos: medžių kaladėlės, seni kelmai, šakos, nendrės, šiaudai, kankorėžiai, lapai, žievė ir pan. Juo įvairesnės šio statinio medžiagos, juo daugiau vabzdžių rūšių galima privilioti jame apsigyventi, nes daugelis vabzdžių gyvena tik tam tikros rūšies terpėje. Keraminių vamzdžių, čerpių bei plytų ertmės ir plyšiai taip pat gali būti suteikti prieglobstį vabzdžiams. Daug vabzdžių žiemoja būdami suaugėlio stadijos. Gamtoje jie žiemoja sausoje medienoje, po nudžiūvusių medžių žieve, miško paklotėje ar medžių drevėse. Vabzdžių nameliai gali būti vystymuisi tinkama buveinė ir žiemavietė, o naktiniams vabzdžiams – ir slėptuvė dienos metu.
  • Kas gali gyventi įrengtuose vabzdžių viešbučiuose? Boružėlės, auksaakės, pavieniui gyvenančios laukinės bitės, kamanės ir parazitinės vapsvos, drugeliai, patys įvairiausi plėšrūs ir medienoje gyvenantys vabalai, šimtakojai. Praėjus nemažai laiko, namelio turiniui trūnijant ar pūnant, vieni vabzdžiai tą namelį paliks, bet atsikraustys kiti, tad viešbučio „gyventojai“ nuolat keisis,  kaip ir tikrame viešbutyje – pagyvena vieni, vėliau įsikuria kiti. Vieni čia maitinasi, kiti slepiasi trumpam ar žiemoja, treti dauginasi. Stebėkite šio nedidelio viešbutėlio gyvenimą – galbūt, tarp jo gyventojų galite atrasti ir niekad nematytą vabzdį