Pristatėme eglės kankorėžius, kurie gali būti namų puošmena ne tik per Kalėdas, bet ir suteikti jaukumo namams  kitu metų laiku. Bet ne ką mažiau puošnūs yra pušų kankorėžiai, jų net didesnė įvairovė: vieni būna nedidukai ir kelių centimetrų skersmens, o yra tokių pušų, kurios užaugina kuo dideliausius kankorėžius.

Štai pavyzdžiui, skarotosios pušies (Pinus coulteri) kankorėžis gali sverti net 5 kg. ! Saldžiosios pušies (Pinus lambertiana) kankorėžiai būna ilgi ir gali siekti net 60 cm. ilgį. Nemaži ir kūginės pušies (Pinus jeffreyi) kankorėžiai, kurie nors ir nėra ilgi (apie 20-25 cm.), bet apvalūs ir itin stambūs.

Ne visi žino, kad kedro riešutus sunokina ne kedrai, o keletas pušų, kurių kankorėžiuose subręsta valgomi kedro riešutai. Tai kedrinė (Pinus cembra), italinė (P. pinea) kininė (P.armandii), korėjinė (P.koraiensis), koloradinė (P. edulis) bei dar keletas pušų rūšių.

Yra tokių pušų, kurios gamtos evoliucijos eigoje sugebėjo taip prisitaikyti, kad geriau paskleistų savo palikuonis, kai savo kankorėžius atveria ir sėklas išbarsto, kuomet vietovę nusiaubia miško gaisras. Kankorėžiai gali kyboti ant medžio kelerius metus, kol įvyksta gaisras, tuomet jie atsiveria ir sėklos išbyra į trąšų prisotintą (pelenai) vietą, kur puikiai sudygsta ir auga be kitų medžių konkurencijos. Tai bankso (P. banksiana), spindulinė (P. radiata) bei dar keletas pušų.

Kankorėžiai dažniausiai būna rudi – tamsiai arba šviesiai, bet kai kurie gali būti ir violetinės, žalios ar net juodos spalvos. Gamtoje pušų sėklos bei kankorėžiai yra daugelio paukščių, vabzdžių bei kitų gyvūnų maistas. Žmonės labiausiai vertina pušies medieną, bet taip pat naudingi ir jų sakai, iš kurių gaminami smilkalai, klijai, lakai, kt. Juk ir gintaras susiformavo senaisiais laikais iš sakų.

Na, o mes artėjančių šv. Kalėdų proga galime sukurti namų puošmenas: kalėdinius vainikus, eglutės žaisliukus ir kitokius namų dekorus iš įvairių gamtoje surinktų kankorėžių