Birželį į nokstančias braškes, ekologės tikinimu, dažniausiai kėsinasi sraigės ir šliužai, nors ir kurkliai jas ėda, ir paukščiai skanauti mėgina. Kaip galimą išeitį šioje situacijoje Edita mini varlių, rupūžių, driežų ir ežiukų pagalbą. O pasidomėjus, kaipgi reikėtų juos prisivilioti, pašnekovė mini netvarkingus daržo kampelius, ilgesnes žoles ar krūmus, kur šie gyventojai galėtų pasislėpti dienos metu, nes dažniausiai jie yra sutemų gyvūnai. „Vakare jie atkutę skuba maitintis, taip ir sodo lysvėms pagelbsti.
Tarkime, varlės ir rupūžės labai daug šliužų suėda, ežiai ir driežai mielai skanauja sraigių ir kitų kenkėjų, atšliaužiančių paskanauti braškių. Iki šiandienos išlikęs mitas, kad varlės ėda braškes... Nors tai visiška netiesa, nes varlės ir rupūžės yra mėsėdės. Jei jau varlė tupi prie jūsų braškės, džiaukitės ir šokinėkite iš laimės. Vadinasi, ji ir atšokavo to šliužo, kad galėtų jį suėsti. Braškės ir žemuogės joms nerūpi. Jei jūsų darže esama varlių, tai ir uodų mažiau bus, o varlės ėda ne vien šliužus, bet ir jų kiaušinėlius, žinoma, jei tik randa“, – detalizavo ekologė. Žinoma, su laukiniais daržo gelbėtojais iš anksto dėl jų darbų nesusitarsi ir budėjimo grafiko jiems nesudarysi, todėl kai kada, kai negali problemos išspręsti, tenka su ja ir susitaikyti (vis tik ne jie į žmogaus plotus atėjo, o žmogus jų valdas užėmė). Kaip šią mintį iliustruojantį pavyzdį pašnekovė mini augalus nuo amarų vaduojančias boružes.
Tarkime, varlės ir rupūžės labai daug šliužų suėda, ežiai ir driežai mielai skanauja sraigių ir kitų kenkėjų, atšliaužiančių paskanauti braškių. Žinoma, su laukiniais daržo gelbėtojais iš anksto dėl jų darbų nesusitarsi ir budėjimo grafiko jiems nesudarysi, todėl kai kada, kai negali problemos išspręsti, tenka su ja ir susitaikyti (vis tik ne jie į žmogaus plotus atėjo, o žmogus jų valdas užėmė). Kaip šią mintį iliustruojantį pavyzdį pašnekovė mini augalus nuo amarų vaduojančias boružes. Bėda tik, kad gamtoje gali ir mėnuo praeiti, kol jos aptiks vieną ar kitą amaruotą augalą.
Laimei, šiandien jau prikurta įvairiausių pagalbos priemonių, priviliojančių geruosius vabzdžius ir atbaidančių piktuosius. Šiuo atveju kaip pavyzdį galima paminėti žirnių lysves atakuojančius žirninius vaisėdžius. Šiuos drugelius sugaudyti žmogui padeda prie žirnių lysvių kabinamos lipnios juostelės, žinoma, pagalba šiokia tokia yra ir agroplėvelė. Apdengus ja, žirniai apsaugomi nuo pirmųjų kenkėjų. Dažnai sodininkai pasitelkia ir feromonines gaudykles, ir nematodus (tai tokios kirmėlės), ir t.t.
Atbaidančių priemonių dažnai prisireikia ne tik braškių, bet ir sausmedžių uogoms gelbėti nuo varnėnų ir strazdų. Jiems šios uogos – tikras skanėstas. Dažnai sodininkų ir daržininkų istorijose minimi ir lapsukiai ar cigarsukiai, sausmedžių lapus susukantys, bet uogoms jie nepavojingi. Gamtoje kiekvienas augalas turi skirtingą kenkėją, nors būna ir visaėdžių, tokių kaip kurkliai ar grambuoliai. Tiesą sakant, gamtininkai neskirsto gyvūnų į naudingus ir kenksmingus (dažniausiai skirsto sodininkai): gamtai visi sutvėrimai reikalingi.
Interviu portalui 15min. su ekologe Edita Medeina. Žurnalistė Kristina Kanišauskaitė-Šaltmėrė