Prieš keletą mėnesių pasakojome apie Vilniaus Botanikos sodą ir jo įdomybes, o šį kartą lankomės VDU Kauno Botanikos sode. Šiuo metu ten tiesiog būtina užsukti kiekvienam, mylinčiam augalus ir gamtą, nes tai pats gražiausias metų laikas sode, kai dauguma augalų pradeda skleisti lapus arba žydėti.

Botanikos sode augalai auginami ne vien tik dėl grožio, ten taip pat tiriamos jų savybės ir prisitaikymas nepalankioms aplinkos sąlygoms, kuriamos naujos atsparesnės ir dekoratyvesnės augalų veislės, vyksta pažintiniai užsiėmimai, susiję su augalais bei įvairūs renginiai gamtos apsuptyje. Kauno botanikos sode auginamos įdomios ir išskirtinės augalų kolekcijos, pavieniai puošnūs augalai bei jų kompozicijos, pagal kurių pavyzdžius daug idėjų galima pritaikyti ir savo kieme.

Vienos pirmųjų pavasarį Kauno Botanikos sode žydi magnolijos. Šie nuostabūs medžiai ir krūmai pražysta dar tuomet, kai medžiai būna be lapų, tad jų puikūs ir dideli žiedai atrodo kerinčiai. Viena anksčiausiai pražystanti ir užauganti nemažu medžiu yra JAPONINĖ MAGNOLIJA  (Magnolia kobus), žavinti baltais žiedais. Kiek smulkesniais, bet ne ką mažiau žavingais žiedais žydi žvaigždinė (M. stellata) bei kitos magnolijos, kurių žiedų įvairovė gali būti nuo baltos ar geltonos iki rožinės ar tamsiai purpurinės spalvos.

Gegužės mėnesį žydėjimo startą perima tulpės. Tiesa, jau ne pirmi metai, kai šiltesni nei įprastai pavasariai šią žiedų fiestą paankstina, tad tulpėmis galima gėrėtis nuo balandžio pabaigos ar net vidurio. Tulpių įvairovė Kauno Botanikos sode yra tikrai didžiulė, tad spalvinga žiedų jūra subanguoja ne tik sode esančioje saloje, bet ir kitose erdvėse. Ir visos tulpės tokios skirtingos ! Vienos skleidžiasi anksti, kitos vėlai, vienų žiedeliai būna smulkučiai, o kitų – puodelio dydžio. Tulpių spalvų ir aukščių įvairovė – sunku net apsakyti. O kur dar tulpės šerkšnotais, voro ar papūgos formos bei pilnaviduriais žiedais ar margais lapais. Tiesiog būtina pamatyti ir jų pasirinkimo galimybes, nes kiekvienas savo sode ar net balkone gali auginti tulpes, kurios pavasariui suteikia šitiek spalvų ir gyvybės.

Birželio mėnesį pirmu smuiku griežia bijūnai. Šios romantiškos ir dažnai liaudies dainose apdainuojamos gėlės vilioja savo gausiais ir kvapniais žiedais. Kauno Botanikos sode yra sukaupta viena didžiausių bijūnų kolekcijų Lietuvoje, kurioje puikuojasi nemažai ir lietuvių selekcininkų sukurtų veislių. Bijūno kerą prie namų galima pasisodinti įvairaus stiliaus gėlyne: liaudiško, japoniško, natūralistinio ar kitokio, nes jie visur tinka, o jų žiedų grožiui ir aromatui mažai kas atsispiria.

Kauno Botanikos sode galima rasti ir keletą unikalių, Lietuvoje retai kur auginamų medžių. Tai DVISKIAUTIS GINKMEDIS (Ginkgo biloba), pasodintas sode vos ne prieš šimtą metų. Šis augalas savaime auga Rytuose, o iš jo gaminamos arbatos bei vaistai gerinantys atmintį, tokie kaip Bilobil, Ginkomed ir pan. Botanikos sode dar galima pamatyti kelis Tolimųjų rytų atstovus, tokius kaip  PUOŠMEDIS (Cercidyphyllum japonicum) bei METASEKVOJA (Metasequa glyptostroboides). TULPMEDIS (Liriodendron tulipifera) iš tiesų žydi į tulpes panašiais žiedais, bet tai didžiulis ir plačiašakis parkų medis. Paminėti medžiai yra puošnūs ir įspūdingi, galintys papuošti erdvius sodus bei parkus. Taip pat labai įdomūs medžiai yra tridyglė gledičija, sunokinanti stambias ir valgomas ankštis, armando pušis, ant kurios auga kedro riešutai, vasaros pabaigoje žydinčios katalpos ar žiemą žydintys hamamelių krūmai, valgomasis kaštainis, kanadinis cercis bei kiti.

Vėlyvą pavasarį ir vasaros pradžioje sode žydi gausi rododendrų gentis. Be rododendrų Kauno Botanikos sodas didžiuojasi ir seniausia Lietuvoje erikinių kolekcija, kuriai priklauso azalijos, viržiai, erikos, pieriai ir daugelis kitų puošnių augalų. Jau baigiama kurti ir įgauna kontūrus gausi rožių karalystė, kurioje galima pamatyti pačias įvairiausias rožės, galinčias augti Lietuvoje bei sužinoti daug naudingos informacijos apie jų priežiūrą. Šiuo metu kuriama ir po kelerių metų sode bus galima grožėtis gausia hortenzijų krūmų kolekcija. Na, o visą vasarą Botanikos sodą puošia įvairiausių gėlių kolekcijos bei jų kompozicijos: levandos, melsvės, vilkdalgiai, viendienės, lelijos, astilbės, jurginai ir daugybė kitų.

Kauno Botanikos sodas didžiuojasi ir gausia valgomų augalų kolekcija: spanguolių, bruknių, šilauogių, putinų, aktinidijų, šermukšnių. Čia galima rasti pačią gausiausią Lietuvoje apynių įvairovę. Apyniai naudojami ne tik alaus gamyboje, bet ir liaudies medicinoje nuo įvairių negalavimų. Gausios ir vaistinių bei prieskoninių augalų kolekcijos.

Kauno Botanikos sode yra pati seniausia ir pati didžiausia Lietuvoje oranžerija, kuri po kelerių metų švęs šimtmetį. Joje auga virš 1,5 tūkstančio augalų rūšių, kilusių iš atogrąžų, paatogrąžių bei dykumų regionų. O juk šie augalai – tai mūsų kambarinės gėlės, tad net ir žiemą Kauno Botanikos sode galima džiaugtis žaliuojančiais augalais ir semtis patirties, prižiūrint kambarines gėles.