Pasirodžius tikrai žiemai ir ją lydinčiam šalčiui bei sniegui, atėjo ir metas pasirūpinti sparnuočiais. Kad žiemą kalbame apie lesyklas, tai lyg savaime suprantama, bet kodėl minime ir inkilus ? Bet – apie viską iš eilės.

Kodėl žiemą reikia pakabinti lesyklėlę ir lesinti paukščius ? Pirmiausiai todėl, kad reikia pasirūpinti mažaisiais paukšteliais, kuriems, be abejo, pradeda trūkti maisto, kai žemė įšala ir ypač kai ją uždengia sniegas. Žinoma, šiek tiek maisto jie randa gamtoje, lesdami medžių pumpurus ar po žieve žiemojančius vabzdžius. Bet žiemos dienos yra ne tik šaltos, bet ir trumpos, o paukštelių kūneliai maži, greitai netenkantys šilumos, o per neilgas šviesias valandas jiems reikia daug skraidyti ir naudoti energiją, kad surastų pakankamai maisto ir iškęstų šaltą naktį bei galėtų sulaukti ryto.

Stebėti lesykloje zujančius sparnuočius – tikras džiaugsmas, ypač tai smagu daryti kartu su vaikais, bandant atspėti, kaip kiekvienas paukštelis vadinasi ar tiesiog stebint, ką kiekvienas mėgsta lesti, su kuo draugauja arba pešasi. Tad rūpestis lesykla – tai mūsų pavyzdys vaikams ir gyvenimo pamokos, kaip reikia rūpintis kitais.

Lesyklą, pastatomą kieme ar ant palangės gali pagaminti kiekvienas, tam nereikia ypatingų sugebėjimų. Jeigu mokate ir galite – sumeistraukite medinę lesyklą patys, o jei nemokate ar neturite laiko – galite ją įsigyti prekybos centruose, sodo prekių parduotuvės arba mugėse. Lesyklos gali būti ne tik medinės, o ir žymiai paprastesnės, pvz., paimkite panaudotą, bet švarų pieno pokelį arba plastikinį butelį, išpjaukite jo šone skylę, pro kurią tilptų nedidelis paukštelis, pripildykite lesalu ir pakabinkite lauke – štai ir lesykla. Prekybos centruose galima įsigyti įvairiausių lesyklų, tinklelių su lesalu ar įrenginių, kuriais galima pasirūpinti paukščiais. Arba tiesiog padėkite lėkštelę su lesalu lauke ant palangės – bus gerai ir taip. Tik jeigu lesykla atvira ir be stogelio, kai pradės snigti, tai maistą paslėps sniegas. Tad palesinti paukščius galima bet kur, kad ir neturint balkono, o tik palangę. O jeigu neturite net palangės, tai nuneškite lesalą į mišką ar parką, pakabinkite ten savo lesyklėlę-butelį, tik neužmirškite žiemos pabaigoje jos pasiimti, kad neterštume gamtos.

Trumpai apie lesalą. Paukščius galima lesinti daug kuo, tinkamiausi – tai specialiai jiems skirti mišiniai, kurių galima nusipirkti. Dar puikus maistas yra nelukštentos saulėgrąžos, tik jos jokiu būdu negali būti kepintos ir sūdytos. Tokias neapdorotas ir sveriamas saulėgrąžas kartais parduoda prekybos centruose, bet dažniau jų būna turguose. Jeigu padedate lašinukų, jie taip pat neturi būti rūkyti ir sūdyti. Tinka ir įvairūs grūdai, kauliukai nuo vyšnių (juos moka išlukštenti svilikai), grikiai, avižiniai dribsniai bei kt. Galite lesinti įvairiais trupiniais, ypač baltos duonos, tik netinka ruginės duonos trupiniai ir kiti ruginiai gaminiai. Gamindami valgį neišmeskite moliūgų, cukinijų ar obuolių sėklų, jas palikite sparnuočiams.

O kodėl paminėjome inkilus ? Juk iki pavasario dar toli ir paukščiai inkiluose gyvena tik tuomet, kai suka lizdus ir peri kiaušinius, o rudenį ir žiemą inkiluose jie negyvena. Bet nuo perėjimo meto inkiluose būna likę lizdo ir maisto likučiai bei paukščių išmatos, tad tokiame turinyje beveik visada įsiveisia paukščius parazituojantys vabzdžiai ar kirmėlės. Todėl žiemos metu inkilus reikia nukabinti ir iš jų išvalyti viską, kas ten susikaupę, nes kai ateis pavasaris, tada bus paukšteliai sveikesni ir smagesni. Taip pat apžiūrėkite, ar nėra inkilas neįskilęs, nes pro įskilimus lašės vanduo ant perinčio paukštelio. Tad gamindami ar įsigydami inkilą, ieškokite tokio, kuris yra sandarus ir kurį vėliau bus galima lengvai atidaryti ir išvalyti. Beje, paukščiai inkilus naudoja ir žiemą, ir nors nuolatinai ten negyvena, bet šaltą, vėjuotą ar lietingą naktį gali laikinai prisiglausti ir inkile. Tad žiemą inkilo nenukabinkite, o tik trumpam, kad išvalytumėte ir sutaisytumėte.