Ką vadiname karaliumi augalų tarpe ? Ąžuolai yra ne tik Lietuvos, bet ir dar kelių šalių medžiai-karaliai. O štai vaisių karaliumi šiltuose kraštuose vadina durijų. Nesate girdėję tokio pavadinimo ? Niekada nematėte šio vaisiaus parduodant mūsų parduotuvėse ? Taip, tai tiesa, nes Europos soduose ir parkuose jis neauga, o gabenti jį yra draudžiama. Jau rašiau apie šiltų kraštų valgomus augalus - biblinėmis vadinamas datules ir skaniąsias anonas. O šį kartą pasakojimas apie šį vaisių-karalių ir kodėl jį griežtai draudžiama gabenti.
KVAPUSIS DURIJUS (Durio zibethinus)
Durijų gentyje yra kelios dešimtys rūšių, keletas jų sunokina valgomus vaisius, bet tik vienas nusipelno karaliaus vardo ir yra dažniausiai auginamas, tai kvapusis durijus, kartais dar vadinamas duranu ar diuranu. Šis didingo stoto, galintis užaugti iki 50 m ilgaamžis medis savaime auga Pietryčių Azijos šalyse: Vietname, Filipinuose, Malaizijoje, Singapūre, Indonezijoje ir kt., t.y. tose, kur būna amžinoji vasara. Šiose šalyse durijus auginamas ir jo vaisiais mėgaujamasi jau tūkstančius metų. Lapai panašūs į persiko lapus, jie visžaliai. Stipraus ir specifinio kvapo žiedai žydi vieną arba du kartus per metus, derlius taip pat gali būti porą sykių per metus. Žiedus apdulkina šiksnosparniai, kurie vakarais ir naktimis smaližiauja nektaru ir skraido nuo žiedo prie žiedo. Nokdami vaisiai iš pradžių būna žali, vėliau pagelsta. Sunokęs vaisius – tikrai didžiulis, apvalios arba kiaušinio formos, 4 – 5 kg svorio ir iki 30 cm skersmens – kaip didelis arbūzas. Visas vaisius padengtas trumpais, storais ir gan aštriais dygliais, visa išvaizda primenantis senovinę dygliuotą kuoką. Tad derantis durijaus medis tikrai atrodo įspūdingai, visas apkibęs ant ilgų kotelių siūbuojančiomis kuokomis.
Durijaus vaisio skonis ir kvapas
O štai apie vaisiaus skonį ir kvapą sklando įvairiausi atsiliepimai – nuo palyginimo su dieviškuoju nektaru iki šlykščiausiu kvapu pasaulyje. Vieni jo kvapą lygina su sušvinkusiu sūriu šiltame kambaryje, kiti apibūdina kaip pranzūziško padažo, pabuvusio kanalizacijos vamzdyje. Vieniems jis maloniai saldaus aromato ir primena migdolus ar grietinėlę, o kitiems „kvepia“ supuvusiais svogūnais, terpentinu arba kanalizacijos nuotekomis. Kodėl gi šio vaisiaus kvapas vertinamas taip prieštaringai ? Durijų vaisių cheminę sudėtį bei kvapus mokslininkai tyrė ne sykį, yra parašytas ne vienas mokslinis straipsnis ir knyga. Tuose kvapuose atrastas ne viena dešimtis lakiųjų organinių junginių – esterių, ketonų ir įvairiausių sieros junginių. Štai ši gausi cheminių elementų „puokštė“ ir suteikia durijaus vaisiui stiprų bei savitą kvapą, kurį kiekvienas žmogus priima skirtingai. Vieni jį traktuoja kaip malonų, o kiti – negali pakęsti. Dėl šios vaisiaus išvaizdos, kurios nesupainiosi su jokiu kitu vaisiumi bei dėl tokio unikalaus ir chameleoniško skonio ir kvapo, durijus ir pelnė vaisių karaliaus vardą.
Kodėl durijaus vaisius draudžiama vežti
Būtent dėl šio stipraus kvapo durijaus vaisius griežtai draudžiama neštis į viešbutį, lėktuvą ar į kitą viešąjį transportą. Iš tiesų, šviežio durijaus kvapas nėra toks stiprus ir nepakenčiamas. Jis pradeda intensyvėti vaisiui nokstant. Tik pernokęs ir gendantis jis darosi nepakeliamas. Sklando ne viena istorija, kaip turistai iš Vakarų šalių slapčia atsinešė į egzotinės šalies viešbutį durijaus vaisių ir jį užmiršę paliko kambaryje. Po to viešbučio tvarkytojoms teko pakeisti ir išmesti net tik kambario patalynę, bet ir sienų apmušalus, baldus, užuolaidas ir kilimus – taip stipriai ir neišnaikinamai įsigeria aitrus šio sugedusio vaisiaus kvapas. Tad durijaus vaisiai transportuojami tik nedideliais atstumais nuo savo augimo vietos, tad paprastai lėktuvų taisyklėmis būna punktas, draudžiantis gabenti durijų.
Tai koks tas skonis?
Sunokęs vaisiaus vidus yra baltos arba gelsvos spalvos, minkštas ir primenantis kremą arba drebučius. Jis nėra nei labai sultingas, nei labai saldus, toks švelniai saldžiarūgštis ir tikrai skanus. Nors valgant durijaus vaisių atrodo, lyg valgytum grietininį kremą, bet iš tiesų jame nėra riebalų, tik gausu baltymų ir krakmolo. Vaisių geriausia valgyti, kai skrandis yra tuščias, nes ten jis greitai pradeda fermentuotis ir rūgti, išsiskiria įvairios rūgimo dujos, tad vėliau atsirūgstama ne pačiais maloniausiais kvapais.
Ar galima durijų užsiauginti namuose ?
Vaisiaus viduje galima rasti stambokas sėklas, kurios taip pat yra valgomos. Jei pasisektų gauti durijaus sėklų, jas reikėtų iš karto pasėti, nes daigios išlieka neilgai. Sėklos sudygsta per savaitę. Durijai visai neblogai auga erdviuose vazonuose. Augalas mėgsta derlingą, purią ir drėgnoką dirvą, saulėtą ir šiltą vietą, tad Lietuvoje lauke išbus tik šiltą ir saulėtą vasarą. Jei neturite specialių sąlygų, t.y., žiemą šildomo ir papildomai apšviečiamo šiltnamio ar oranžerijos, tai sudygęs durijus kambario sąlygomis ilgai neišgyvens, nes jam reikės ne tik šiltos, bet ir saulėtos bei drėgnos aplinkos. Pietryčių Azijoje dažniausiai parduodamos tos durijų veislės, kurios nesubrandina sėklų. Ten stengiamasi išvesti kvapiojo durijaus veisles, kurios neturėtų to stipraus specifinio kvapo ir kad šviežius vaisius būtų galima eksportuoti į tolimesnes šalis. Yra išvesta šimtai kvapiojo durijaus veislių, besiskiriančių vaisiaus forma, dydžiu, spalva ir kvapu, bet vietiniai gyventojai labiau vertina laukinius, natūraliai augančius gamtoje augalus ir turinčius tą sodrų kvapą ir skonį. Be to, skirtingose šalyse auginamų durijų skonis skiriasi, priklausomai nuo augimo sąlygų. Štai Tailando durijų vaisiai švelnesnio skonio ir silpnesnio kvapo, o Kambodžoje – aštresni. Jei pasiseks iš sėklos užaugintą durijų paauginti ne vienus metus, tai derėti jis pradės tik po kokių keturių ar penkių metų. Be to, pas mus nėra šikšnosparnių, kurie apdulkina žiedus, tad gali tekti patiems atlikti šikšnosparnio vaidmenį. Genėjimo ir karpymo durijų medžiai nemėgsta.
Ar valgomi tik švieži?
Dažniausiai durijaus vaisiai valgomi švieži, bet čiabuviai iš jų taip pat mėgsta gaminti įvairius patiekalus – tiek saldžius, tiek ir sūrius. Vaisiai dar džiovinami, iš jų daromi džemai bei gėrimai, naudojama gydymo tikslais. Sėklos valgomos šviežios, verdamos, kepamos ar džiovinamos.
Kur galima rasti augančių durijų
Durijai šiais laikais auga ne tik Pietryčių Azijoje, bet ir Australijoje, Pietų Amerikoje. Į Europą pirmąsyk jie buvo atvežti prieš 600 m., o šiuo metu oranžerijose ir šiltnamiuose jie auginami botanikos sodų ir privačių augintojų kolekcijose.
Tad jei būsite kraštuose, kuriuose auga kvapusis durijus, būtinai paragaukite šio nepamirštamo pietryčių Azijos delikateso, kad ne tik pažintumėte šio unikalaus vaisiaus skonį ir kvapą, bet ir sužinotumėte, kuriai žmonių grupei jūs priklausote – durijaus gerbėjams ar tiems, kurie negali jo pakęsti. Jei į šias šalis nekeliausite, bet norite sužinoti šio vaisiaus aromatą, tai kai kuriose Lietuvos sveiko maisto krautuvėlėse galima įsigyti džiovinto durijaus, kuris net ir išdžiūvęs išlaikotą tą nepakartojamą ir intensyvų kvapą.
