Kodėl spalio mėnuo vadinamas spaliu ? Ir ar kas dar atsimena, ką reiškia šis žodis ? Spaliai – tai smulkūs šapeliai, kurie kaip šiukšlelės byra, kai verpiami linai ar kanapės. Spaliais užkamšydavo rąstinių trobų tarpelius, jas sandarindami. Matyt, senovėje šį mėnesį labai jau daug spalių pribyrėdavo apdirbant linus, kad net mėnesį jų vardu pavadino.

Spalį lauko darbų smarkiai sumažėja, nes pagrindinis sodo ir daržo derlius jau būna nuimtas, piktžolės gėlynuose beveik nedygsta, o vejos pjauti nereikia, tad belieka tik vienas kitas rudeninis darbelis. Tokiu laiku daugiau džiaugsmo teikia net ne augalai, o dygstantys grybai.

Šių metų vasaros orai buvo karšti ir daugelis augalų derlių sunokino kiek anksčiau, bet paprastai ne tik rugsėjį, bet ir spalį dar renkame gamtos dovanas – daržoves, vaisius, uogas ir grybus. Obuoliai ar bulvės yra įprastas rudens derlius, su jais viskas aišku, bet siūlau susigundyti ir retesniais augalais. Ar kada rinkote putino uogas ? O šermukšnio, raugerškio ar erškėčio ? Pabandykite, juk dauguma iš jų ne tik skanios, bet ir labai sveikos. Jei pasirinksite tik kokią saujelę, tai galite susidžiovinti, o žiemą iš jų bus galima pasiruošti kvapnios arbatos. Jeigu turėsite gausiau, tai galėsite išsivirti uogienių ar kompotų. Šviežios putino ir šermukšnio uogos turi daug kartumo, nuo kurio net gali sustreikuoti virškinimas, tad jas geriausiai džiovinti, virti arba palaikyti šaldiklyje. Savame sode pasisodinkite retesnius uogakrūmius: šaltalankius, aktinidijas, aronijas, geltonžiedes sedulas, ožerškius (goji), stambiauoges gudobeles, citrinvyčius, rojaus obelaites, stambiauoges  spanguoles, žemuogines ar kitas retesnes aviečių rūšis. Dar neužmirškite pasirinkti ir kelių saujų ąžuolų gilių – turėsite iš jų įdomios ir sveikuoliškos kavos.

Visas spalio mėnuo, kol neprasidėjo stipresnės šalnos, yra tinkamas įvairių augalų persodinimui: gėlėms, krūmams ir medžiams. Ypač tai aktualu augalams, kurie iš grunto kasami plikomis šaknimis, o ne sodinami iš vazonų. Tokiu laiku persodinami augalai paprastai jau būna pabaigę aktyvią vegetaciją, bet pasodinti dar spėja prigyti. Rudenį galima persodinti daugelį dekoratyvinių ar valgomus vaisius vedančių augalų.

Neužmirškite, kad ruduo – labai tinkamas metas rinkti sėklas, jei tik augmenija jas subrandina daigias. Sėklomis dauginame tik rūšinius augalus, nes sėklose veislė paprastai neišlaiko norimų savybių. Juk pasėję alyvinės obels ar slyvos ‘Viktorija’ sėklas nesitikite, kad sėjinukai bus tokie patys kaip ir motininis medis, ar ne ? Tas pats galioja ir dekoratyviniams augalams. Retai kada augalo sėklos išsaugo veislei būdingas savybes, tokias kaip pavyzdžiui, raudoni lapais, pilnaviduriai žiedai, žemas ūgis ir panašias.

Daugelio lauke augančių augalų sėklas geriausia sėti iš karto tik ką surinktas, panašiai kaip viskas vyksta gamtoje. Ten paprastai sunokusi sėkla nukrenta ant žemės ir arba greitai sudygsta, arba „užmiega“ po paklotais iki pavasario. Jeigu nėra galimybės sėklų sėti rudenį, tada laikykite jas žemoje pliusinėje temperatūroje, geriausiai šaldytuve, kad neperdžiūtų ir gautų būtiną šalčio dozę. Tai yra gamtos sąlygų imitavimas ir vadinama stratifikavimu. Kai kurios sėklos slepiasi sultingame vaisiaus minkštime, kaip pavyzdžiui erškėčių ar gudobelių, tad geriau minkštimą pašalinti, nes jis gali pradėti pūti, kartu pūdydamas ir sėklas, arba jame gali pradėti veisti maistinės kandys bei kiti kenkėjai, sugadindami ir sėklas.

Spalio mėnesį dažniausiai dar nebūna stipresnių šalnų, nebent kartais mėnesio pabaigoje iškrenta sniegas, bet dažniausiai trumpam. Tad skubėti dangstyti augalus, kurie žiemoja mūsų lauko sąlygomis dar nereikėtų, ypač tų, kurie auga dirvoje, o ne lauko vazonuose. Jeigu turite vazoninių augalų, kurių nežadate žiemai įnešti į šiltnamį ar rūsį, tai galite iš anksto juos paruošti šaltajam laikotarpiui. Pastatykite taip, kad po lietaus vazono apačia nemirktų vandenyje, kuris pūdys šaknis, o šalčių metu suledės. Tam geriausiai tinka pastatyti ant medinių lentų, tarp kurių yra tarpai vandens pertekliui nutekėti. Dar vienas geras būdas apsaugoti nuo šalčio tokius augalus – tai juos su visu vazonu įkasti į dirvą, jeigu turite daržą ar kitą dirvonuojančią vietą. Jei augalus auginate balkone, tada vazonus reikėtų apšiltinti.

Rudenį galima rinkti ir kai kuriuos vaistinguosius augalus. Jeigu auginate ginkmedį, tai kaip tik tuomet, kai jo lapai pagelsta ir nukrenta, jie renkami kaip vaistinė žaliava. Spalį, kai vasaržaliai augalai numeta lapus, galima kasti tas vaistažoles, kurių šaknys turi gydomųjų savybių. Tai miškinė sidabražolė, paprastasis raugerškis, debesylas, kiaulpienė, valerijonas, ežiuolė, šventagaršvė, bergenija, nakviša bei kitos.

Spalį vieni nuostabiausių augalų yra klevai, kai pagelsta ar nurausta jų lapai. Ten, kur jie auga, visa aplinka bent kelioms savaitėms džiugina akis ryškiomis spalvomis. Smagu po klevų „auksą“ pabraidyti ar prisirinkti spalvingųjų lapų saują. Kad praskaidrinti rudenišką nuotaiką, siūlau susikurti klevų „gėlytes“ ir iš jų susirišti puokštę, bus tikrai paprasta ir puošnu. Tam reikėtų prisirinkti įvairiaspalvių klevo lapų – geltonų, raudonų ar žalių. Vienai „gėlytei“ paprastai užtenka 10–15 lapų, o kuo daugiau pagaminsite tokių „gėlių“, tuo puošnesnę sukursite iš jų puokštę. Lapus rinkite ne tik kuo spalvingesnius, bet ir kuo stambesnius, nes mažus lapelius bus sunku susukti. Lapai turėtų būti švieži, t.y. nukritę nuo medžio ir ne sausi, nes kuriant gėlytes iš sudžiūvusių lapų šie tiesiog trupės. Gaminimas yra labai paprastas: perlenkite lapą pusiau gerąja puse į viršų ir susukite ritinėliu, vyniodami į kamuoliuką. Taip toliau vyniokite kitus lapus vieną ant kito. Stipriai ir stangriai spausti nereikia, o geriau laisviau. Tik apačią stipriai apriškite su siūlu. Štai ir klevo „gėlytė“. Be abejo, ji trumpaamžė, bet labai miela, jei kurta savomis rankomis. Pabandžius susukti kelias „gėlytes“ , gal pradžioje tai kiek ir užtruks, bet vėliau, pamatysite, bus paprastai ir labai greitai pagaminama rudeninė puošmena.

Edita Medeina