Augalai yra vieni svarbiausių dalykų žmonių gyvenime, be kurių neišgyventumėme. Tik jų dėka turime kuo kvėpuoti ir tai mūsų pagrindinis maistas. Be augalų neturėtume daugybės vaistų, higienos priemonių ir kosmetikos, be medienos nepastatytume namų ir negalėtume jų šildyti, be augalinio pluošto dėvėtume tik sintetinius rūbus. O dvasinę naudą ir atsipalaidavimą, kuriuos mums suteikia aplink esanti žaluma net neįmanoma išmatuoti. Todėl turėtume būti jiems dėkingi už savo gyvenimus. Deja, apie augalus ne tik per mažai žinome, bet vis labiau juos naikiname. O juk naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad augalai gali jausti ir mąstyti, kad turi „internetą“ bendravimui tarpusavyje, kad moka apsiginti nuo skriaudėjų. Tam, kad juos geriau pažintume ir vertintume, prisiminkime pačius įdomiausius faktus apie augalus.

AUKŠČIAUSI IR SENIAUSI

Pats aukščiausias šiuo metu pasaulyje augantis yra VISŽALĖ SEKVOJA (Sequoia sempervirens). Šis medis turi Hyperiono vardą, siekia 115,92 m aukštį ir auga Kalifornijos miškuose. Įdomu tai, kad tiksliai išmatuota ji buvo dar 2006 metais, tad iki šių dienų bus tikrai paaugusi dar aukštesnė. Pats aukščiausias Žemėje augęs medis buvo karališkasis eukaliptas (Eucalyptus regnans), augęs Australijoje XIX a. Jo aukštis siekė apie 155 metrus, bet deja, buvo išmatuotas tik jį nukirtus. Aukščiausias medis Europoje yra KAUKAZINIS KĖNIS (Abies nordmanniana), kurio aukštis yra 85,5 m, jis auga Kaukazo kalnuose.

Pats masyviausias medis pasaulyje yra DIDYSIS MAMUTMEDIS (Sequoiadendron giganteum). Jo vardas yra General Sherman ir jis taip pat auga Kalifornijos miškuose, Sekvojų nacionaliniame parke. Šio medžio tūris yra beveik 1500 m3. Galime palyginti seną ir storą lietuvišką ąžuolą arba pušį, kurių tūris paprastai būna apie 50 m3.

Dėl seniausio pasaulio medžio titulo vis dar ginčijamasi, nes trūksta patikimų būdų nustatyti labai senų ir storų medžių amžių jiems nepakenkiant. Be to, mokslininkai nenusprendžia, ar skaičiuoti medžio gyvavimo trukmę, nustatomą pagal jo kamieną ir rieves, ar pagal šaknų sistemą. Nes nemažai yra tokių atvejų, kai medžio antžeminė dalis nunyksta, bet iš tų pačių senų šaknų išauga nauji kamienai. Tad šiuo metu moksliškai patvirtinta, kad pats seniausias medis yra GAJOJI PUŠIS (Pinus longaeva), kurios amžius yra beveik 5000 metų, ji auga Kalifornijos miškuose. Kažkaip Kalifornijos krašto klimatas yra ypač palankus ilgaamžių medžių klestėjimui, nes čia galima rasti ne vieną medį rekordininką. Seniausia šaknų klonų sistema nustatyta SMULKIADANTĖS TUOPOS (Populus tremuloides), augančiai JAV Jutos valstijoje, kurios šaknų amžius, spėjama, gali siekti apie 80 tūkst. metų.

Europoje seniausi medžiai yra EUROPINIAI KUKMEDŽIAI (Taxus europaeus), augantys Jungtinėje Karalystėje. Garbingiausias senolis auga Llangernyw kaimelio kapinaitėse, jo amžius yra apie 4000-5000 m. Šioje šalyje randamas ne vienas kukmedis, kurio amžius siekia iki 2000-3000 m.

Lietuvoje labai įspūdingais augalų dydžiais ir amžiumi pasigirti negalime, bet ką padarysi, kad mūsų krašto klimatas nėra tinkamiausias ilgaamžiams augalams. Tad patį seniausią ir storiausią medį, be abejo, visi žino – tai Stelmužės PAPRASTASIS ĄŽUOLAS (Quercus robus). Jo amžius yra apie 1500 metų, o kamieno apimtis 13 metrų. Gaila, bet šio didingo medžio būklė yra gan sunki, jo medienos ląstelės yra senos ir sunkiai atsinaujina, kamienas apniktas grybienos ir infekcijų. Laimei, prieš kelis dešimtmečius Stelmužės ąžuolas buvo klonuotas ir kai kuriose Lietuvos vietose jau auga nedideli jo “vaikai” ąžuoliukai, galbūt, būsimi medžiai-karaliai.

Pats aukščiausias Lietuvos medis yra EUROPINIS MAUMEDIS (Larix decidua), jis 49 metrų aukščio ir auga Degsnės miške, Prienų rajone. Jo aukštis buvo išmatuotas 2012 metais, tad galima spėti, kad šiuo metu jis jau bus pasiekęs 50 m aukštį. Šio medžio amžius apie 150 metų.

KARČIAUSI, SALDŽIAUSI, AŠTRIAUSI, NUODINGIAUSI

O dabar – apie augalus-rekordininkus, naudojamus maistui, nes be jų neišsiverčia nei viena pasaulio šalies virtuvė. Augalai gali būti ir kaip pagrindinis patiekalas, ir kaip prieskonis, pagardinantis valgį, ir kaip gyduolis arba nuodas.

Vienu karčiausiu augalu pasaulyje laikomas KARTUSIS KIETIS arba PELYNAS (Artemisia absinthium). Neseniai rašėme apie pelyną ir jo savybes, tad tik priminsime, kad šis žolinis augalas savaime auga ir Lietuvoje. Iš jo gaminami vaistai, gydomosios arbatos ir tokie gėrimai kaip absentas bei vermutas. Jeigu niekada negėrėte pelyno arbatos – išbandykite ir pamatysite kokio ji kartumo, tik jokiu būdu neviršinkite nustatytų dozių, nes galite sau pakenkti.

Vienas iš saldžiausių augalų pasaulyje yra SALDŽIOJI STEVIJA (Stevia rebaudiana), dar vadinama medaus žole. Ji savaime auga Pietų Amerikoje, o Lietuvoje auginama kaip kambarinė gėlė. Šis žolinis augalas pagal išvaizdą neišsiskirtų niekuo ypatingu, bet jos lapeliuose esanti natūrali medžiaga steviozidas yra 300 kartų saldesnis nei įprastinis cukrus. Stevija ne tik saldi, bet ir turi gydomųjų savybių, o be to, ją gali vartoti ir diabetu sergantys bei dietos besilaikantys žmonės, nes ji visiškai neturi kalorijų. Iš labai saldžių pasaulio augalų, kurie Lietuvoje auginami ant palangių dar galima paminėti saldžiąją lipiją (Lippia dulcis, sin. Phylla dulcis). Tiesa, tiek stevijos, tiek lipijos skonis bei kvapas pirmą kartą ragaujantiems gali būti keistas ir neįprastas, nes jų saldumas yra kitoks nei įprastinio cukraus.

Aštriausi augalai pasaulyje yra PAPRIKOS (Capsicum). Tiesa, dažnai yra painiojama, kai paprikos yra vadinamos pipirais, bet iš tiesų pipirai (Piper) – tai tie maži ir juodi (kartais balti arba raudoni) grūdeliai, atvežami iš Afrikos, ir jie nėra tas pats augalas kaip paprika. Pasaulyje yra įvairių rūšių paprikų, keletas iš jų auginama ir Lietuvoje šiltnamiuose. Geriausiai mums žinoma VIENMETĖ PAPRIKA (Capsicum annum) – tos pačios ir saldžiosios, ir chalapos (dar vadinamos jelapenais), ir čilinės paprikos, tai tik skirtingos vienmetės paprikos kultūrinės veislės.