Kažkada prieš tūkstantį metų beveik visą Lietuvos teritoriją dengė miškai ir pelkynai. Tarpe jų ošė ir didelės ąžuolų girios. Ąžuolas – tikras girių karalius, jis buvo labiausiai gerbiamas medis mūsų krašte. Buvo tikima, kad ąžuoluose gyvena protėvių vėlės. Lietuviai tikėjo nepaprasta ąžuolo galia, gerbė jį. Jei reikėdavo nukirsti ąžuolą, vykdavo apeigos ir būdavo kreipiamasi į medžio dvasią atsiprašant. Įvairūs papročiai susiję su ąžuolu būdavo perduodami iš kartos į kartą. [https://d29wtipm