Atsakymas - taip, reikėtų kai kuriuos patręšti. Tai būtų tarsi jų pamaitinimas, kad geriau ištvertų žiemą. Panašiai, kaip meškos ar ežiai prieš žieminį  įmygį stengiasi sočiai pasimaitinti, taip ir augalams prieš žiemos poilsį reikia pasistiprinti.

Tręšti gėles ar medžius

Žinoma, kalba ne apie gėles ir įvairius žolinius augalus, kurie šaltuoju laiku nunyksta nuo žemės paviršiaus, o apie medžius ir krūmus. Tręšti reikia dekoratyvinius augalus ir vaismedžius, t.y., tuos, kuriuos auginame savo kieme, sode arba balkone.

Kodėl iš viso reikia tręšti ?

Nes, pavyzdžiui, kodėl miške augalų nereikia tręšti ? Juk miške niekas nieko netręšia ir ten viskas puikiai auga. Nes ten viskuo pasirūpina motulė gamta. Visos nuokritos (lapai, spygliai, šakelės ir kt.), žuvę vabzdžiai bei kiti gyvūnėliai nugula ant miško paklotės, po kurio laiko suyra ir pavirsta maistu naujoms kartoms. Taip gyvybės ratas nuolat sukasi. O kieme ? Paprastai nupjauname ir surenkame žolę, sugrėbiame nukritusius lapus ir šakeles, tad dirva natūraliai nepasitręšia. Ypač greitai trąšų stygių pajunta lauko augalai, augantys vazonuose. Taip pat svarbus rudeninis tręšimas vaismedžiams ir vaiskrūmiams, jei norime sulaukti derliaus.

Dažniausiai tręšiame pavasarį

Lauke augalus paprastai tręšiame pavasarį, kartais dar vasarą, ir labai retai - rudenį. Pavasarį trąšos reikalingos, kad augalai greičiau atsigautų po žiemos, stiebtųsi ir sužaliuotų. Vasarą papildomas maitinimas reikalingas tiems, kuriems trūksta maisto medžiagų ar brandinantiems derlių. O nuo rudeninio tręšimo priklausys ne tik kaip jūsų augalas peržiemos, bet ir ar kitais metais bus sveikas ir gražus, ar žydės.

Kuo skiriasi trąšos ir jų sudėtis

Labai svarbu netręšti tokiomis pat trąšomis kaip pavasarį ar vasarą. Ant visų parduodamų trąšų maišelių ir dėželių būna užrašyta jų sudėtis, bet paprastai tų užrašų neskaitome, renkamės pagal  jų pavadinimus: „Trąšos vejai“, „Trąšos spygliuočiams“, „Trąšos agurkams“ ir pan. Žinoma, rudeniui skirtos trąšos ir bus taip pavadintos. Kuo jos skiriasi nuo pavasarinių ? Dažniausiai – tik trijų raidžių kombinacija – NPK. Nors ši santrumpa gal atrodo ir mistiškai, bet iš tiesų - nieko ypatingo. Šalia būna parašyti skaičiai, pvz., 18-6-10 arba 16-16-16., arba dar koks nors. Bet iš tikrųjų, tik prisiminkime šiek tiek chemijos iš mokyklos laikų: N – tai azotas, P – fosforas, K – kalis, o skaičiai – tai šių medžiagų dalis procentais trąšų sudėtyje. Šie trys elementai yra esminiai „patiekalai“ augalams.

Jei tik keliais žodžiais apie jų poveikį, tai galima būtų pasakyti, kad azotas skatina augimą ir žalius lapus, fosforas svarbus žiedams, kalis – šaknims. Tad pamąstykime, ar rudenį reikia maitinti augalą azotu, kad jis pradėdų leisti naujus ūglius ir lapus ? Juk nauji ūgliai bus žali, t.y. nesumedėję, o visi nesumedėję augalai per šalčius nušals... Rudeniniui tręšimui taip pat netinka mėšlas dėl tos pačios priežasties, nes jame gausu azoto. Taigi, rudeninėse trąšose turi būti labai mažai azoto (3-5 proc.) arba visai nebūti. Rudenį svarbiausi yra fosforas ir kalis. Jie padės sukrauti pumpurus kitų metų žiedams (nes dauguma augalų žiedinius pumpurus pasiruošia dar vasaros pabaigoje ar rudenį) ir sustiprins šaknų sistemą, kurios dėka augalas geriau peržiemos. Tiesa, be šių trijų pagrindinių „patiekalų“ svarbūs ir kiti mikroelementai, tarsi garnyras ar desertas – magnis, boras, siera, geležis ir kt.

Trąšų kiekis

Tręšiant svarbu trąšų kiekis. Ant pakuočių normų kiekiai paprastai būna surašyti gan painiai, tad tingintys skaityti instrukcijas, gali vadovautis supaprastintu principu: viena vidutinė sauja trąšų yra apie 20 gr., kurių užteks maždaug žmogaus ūgio augalui arba vienam m2. Mažiems augaliukams, ypač augantiems nedideliuose vazonuose užteks žiupsnelio, panašiai kiek suimate trimis pirštais. Trąšos išbarstomos aplink kamieną maždaug tokiame plote, kokį užima pats augalas. Jeigu įmanoma, trąšas įterpkite į žemę, t.y. papurenkite žemę, kad jos greičiau pradėtų tirpti (dėl tos pačios priežasties galima šiek tiek palieti). Ir stenkitės, kad trąšų nepakliūtų ir jos nepriliptų prie šakelių, lapų ar kamieno.

Rudeninėmis trąšomis geriausia tręšti rudens pradžioje ir viduryje. Nebeverta tręšti, kai jau nukrenta lapai arba ir dieną laikosi žema oro temperatūra (apie +3+50C) , nes augalai jau baigia vegetaciją ir trąšų nebeįsisavins. Netręškite ir tų sumedėjusių augalų, kurie nemėgsta derlingos žemės, pvz., pušų, kadagių, robinijų (kitaip dar vadinamų akacijomis) ir pan. Nes nuo trąšų pertekliaus jie bus tik negražesni ir nesveikesni. Tad, jei pasirūpinsite savo žaliaisiais kiemo draugais rudenį, jie atsidėkos jums savo žaliais lapais ir puošnias žiedais kitais metais. Sėkmės !