Augalai gali žmogui suteikti ir naudą, ir žalą. Gėlynuose gan dažnai auginame gėles, kurios yra nuodingos, bet paprastai to nesužinome, kol jos nesukelia kokių nors problemų. Deja, ne tik gėlės gali būti nuodingos, bet ir darže auginami prieskoniniai augalai. Paprastai jie sukelia problemų tada, kai vartojami per dažnai ar dideliais kiekiais, kai žmogus, pats to nežinodamas, yra jiems alergiškas. Tad šį kartą pristatome prieskoninių augalų penketuką, kuriuos augindami ir naudodami su maistu, turėtumėte būti atsargesni.

KARTUSIS KIETIS (Artemisia absinthium), dar vadinamas pelynu, savaime auga Lietuvoje, paprastai randamas nederlingose ir sausose vietose, dykvietėse ar pakelėse. Dažnai auginamas ir prieskonių darželiuose. Nuo senų laikų pelyno antžeminė dalis buvo naudojama apetitui gerinti, apsinuodijus maistu ir įvairiems virškinimo bei kitiems sutrikimams gydyti ar  norint patiekalams suteikti kartumą. Deja, didelės pelynų dozės vietoj gydančio poveikio gali pavirsti nuodu. Jau nuo XIX a. Europos pasiturintys miestiečiai pradėjo dažnai gurkšnoti alkoholinį gėrimą absentą, pasižymintį kartumu ir skirtą apetitui pagerinti prieš valgį. O jeigu kas nors padaugindavo šio žalsvo gėrimo, pradėdavo matyti haliucinacijas, regimi vaizdai nusidažydavo geltona spalva, prasidėdavo nemiga, psichozė.

Per didelis pelynų kiekis taip pat gali sukelti pykinimą, vėmimą, traukulius, skrandžio ir žarnyno opas. Manoma, kad net garsusis olandų tapytojas Van Gogas nutapė ne vieną žymų savo paveikslą, paveiktas absento, kurį jis labai mėgo. Yra išlikusi legenda, kad kai velnias po Adomo ir Ievos sugundymo bėgo iš Rojaus sodų, jo paliktuose pėdsakuose sudygo pelyno žolė. Geriant pelyno arbatą, 1 šaukštelį žaliavos reikėtų užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens ir gerti ne daugiau kaip ¼ arbatos stiklinės tris kartus per dieną. Vartoti pelynų arbatą reikėtų ne ilgiau kaip vieną mėnesį ir tik pasitarus su vaistininku, nusimanančiu apie vaistažolių poveikį.

KVAPUSIS ROZMARINAS (Rosmarinus officinalis), regis, yra toks įprastas ir dažnas augalas ne tik Pietų šalių, bet ir mūsų virtuvėse. Švieži ir džiovinti rozmarinai naudojami kaip prieskoniai mėsai, žuviai, sriuboms, salotoms, daržovių, grybų patiekalams ir picoms gardinti. Eterinis aliejus dažnai naudojamas parfumerijoje ir kosmetikoje. Tačiau tiems, kurie ypač mėgsta gausiai paskaninti maistą rozmarino šakelėmis, reikėtų būti atsargesniems, nes dideli rozmarino kiekiai gali sukelti spazmus, vėmimą ir komą; užsienio spaudoje yra aprašyti net keli mirties atvejai. Tiesa, daugiau žalos rozmarinas gali padaryti tada, kai žmogus yra alergiškas šiam augalui, o dažniausiai – jo aliejui. Rozmarinai gali alergizuoti odą, sukelti bėrimus, paraudimą. Rozmarinų preparatais gydomos įvairios ligos ir negalavimai: sąnarių, širdies, nervų, menopauzės bei kt. Eterinis aliejus naudojamas gaminant higienos ir kosmetikos prekes.

Rozmarinai Lietuvoje nežiemoja, jiems čia per šalta, ištveria ne didesnį nei -5-10 C šaltį. Tad žiemą augalą galima auginti erdviame vazone kambaryje ar šiltnamyje, o šiltuoju metų laiku išnešti į lauką. Tiesa, kambario sąlygomis rozma