Balandį ir gegužę pas mus žydi nemažai ryškių pavasarinių gėlių. Balandį taip pat pražysta ir reta, bet labai įdomi gėlė trilija (Trillium). Tai ne mūsų krašto gėlė, natūraliai auga Azijoje ir Amerikoje drėgnųjų miškų paunksmėje. Mėgsta augti pavėsyje, todėl gerai jaučiasi medžių pavėsyje, kol dar neišsprogę jų lapai. Rūšių yra kelios dešimtys, kurių žiedai gali būti balti, geltoni, vyšniniai ar rausvi. Augalas puošnus ne tik žiedais, bet ir lapais, kurie būna sodriai žali, su įvairiomis dėmelėmis.
Žemę trilijos mėgsta derlingą, turinčią daug humuso, nerūgščią, drėgnoką, gerai drenuotą ir laidžią, kurioje vanduo neužsistovi. Trilijas dauginti nelengva, gal todėl jos ir nėra paplitusios, įsigyti jas sudėtinga. Kartais sunokina sėklas, bet šios ne itin daigios ir ilgai dygsta. Geriausia dauginti dalinant kerą, bet jie kerojasi lėtai, ir kartais padalintas augalas visai nunyksta. Jų šaknys – tai mėsingi šakniastiebiai. Pasodintos vienoje vietoje gali augti daug metų, tik retkarčiais reikėtų patręšti. Augalai užauga gan nedideli, iki 20-40 cm aukščio.
Sodinti trilijas reikėtų pavėsingoje vietoje, žiemai uždengti nebūtina. Balandžio mėnesį jos išleidžia lapus, vėliau ant stačių žiedynstiebių skleidžiasi žiedai, kurie žydi gan ilgai. Puošnieji žiedai iš tiesų nėra žiedai, tai nedidelių žiedelių pažiedės, panašiai kaip puansetijų. Vasarą lapai pamažu nunyksta iki kito pavasario.
Iš beveik 50 trilijų rūšių Lietuvoje auginama keletas. Dažniausiai auginama didžiažiedė (Trillium grandiflorum), margalapė (T. sessile), plačialapė (T. ovatum), T. luteum, T. kurabayashii bei kitos. Kai kurios iš jų kaip nykstantys augalai yra įtraukti į tarptautinę Raudonąją knygą.
Kai kurios trilijų rūšys naudojamos farmacinėje pramonėje, iš jų gaminami diuretikai, antispazminiai, hormoniniai, steroidiniai ar saponinų turintys preparatai. Kai kurių trilijų lapai vartojami maistui.
