Vasario 5 dieną senajame lietuvių kalendoriuje – ugnies deivės Gabijos diena. Šią dieną lietuviai nuo seno kepdavo duoną ir garbino deivę Gabiją. Duoną ne tik kepdavo, bet ir aukodavo, išsaugodavo jos gabalėlių ateičiai: nuo ligų, nuo žaibų ir gaisrų. Ugnies deivė Gabija – ir namų židinio globėja. Yra išlikę nemažai pagoniškų dainų ir maldų, skirtų Gabijai; vienoje iš jų kreipiamasi į deivę: „…Gabija ugnele, sukurta žibėki, užgobta gobėki, stiprinki mumi, sujunki mumi…“. Krikščionybės laikai

Vasario 2 dieną minima Perkūno diena. Šią dieną dar vadindavo Perkūnyčia, pirmąją Perkūno diena. Krikščionybės laikais ši diena minima kaip Grabnyčios, nors archajiška jos reikšmė iš tiesų neturėjo sąsajų su grabu. Tą dieną būdavo paprotys susisukti žvakę, kurią vadindavo perkūnine. Senovėje žvakę gamindavo iš lininio siūlo, kurį, sukdami ant medinės lentelės, liedavo bičių vašku. Žvakė būdavo visai plona. Seniau žvakes uždegdavo retai, nebuvo papročio jas dažnai deginti kaip šiais laikais – dė

Sausio 6-oji katalikų kalendoriuje įrašyta kaip Trijų Karalių diena. Iš tiesų ši, kaip ir daugelis krikščioniškųjų tradicijų atėjo iš gilios pagoniškos senovės. Sausio 6 dieną saulė danguje išbūna 15 min. ilgiau nei per Kūčias. Senovėje sakydavo, kad diena pailgėjo per gaidžio žingsnį arba tiek, kiek avinukas pašoka į viršų. Taip pat žmonės atidžiai stebėdavo žvaigždynus, ypač Šienjovius (Orioną). Žiemos saulėgrįžos dieną – gruodžio 22-24, šis žvaigždynas pateka iš karto po saulėlydžio, o jau s