Japoninio kėnio (Abies veitchii), anksčiau vadinto Vičo gimtinė ir yra Japonija. Šis kėnis botanikų buvo aptiktas XIX a. Fudzijamos kalno apylinkėse. Jis gan panašus į korėjinį, kankorėžiai tokie pat puošnūs, violetiniai ir augantys į viršų, tik jo spygliai kiek ilgesni ir platesni. Taip pat natūraliai auga drėgnuose kalnuose, tad ir poreikiai panašūs – mėgsta gan derlingas ir drėgnokas dirvas, geriausiai jaučiasi daliniame pavėsyje. Auga jis gan greitai ir užauga tikrai nemažas, pasiekdamas 25

Europinis kėnis (Abies alba) – vienas iš aukštųjų medžių Europoje, prieš ledynmetį augęs ir Lietuvoje. Dabar jis natūraliai paplitęs daugelyje Europos šalių, dažniausiai auga kalnuose. Šiaurinė jų paplitimo riba driekiasi visai netoli mūsų šalies sienos Belovežo girioje Baltarusijoje ir Lenkijoje. Paprastai europinis kėnis užauga iki 50 – 55 m aukščio, pats aukščiausias buvo pasiekęs 68 m. Išgyvena 400 – 600 metų. Lietuvoje europiniai kėniai prieš kelis šimtus metų pradėti sodinti dvarų parkuose

Balzaminis kėnis (Abies balsamea) kaip ir pilkasis, yra kilęs iš Šiaurės Amerikos. Jis dažnai buvo sodinamas senuosiuose Lietuvos parkuose. Vienas senesnių medžių Lietuvoje, siekiančių virš 20 m aukštį,  auga Trepų dvaro parke (Tauragės r.). Šis kėnis nėra iš didžiųjų medžių, savo tėvynėje gali užaugti iki 20 – 25 m aukščio. Nors ir nuo seno pas mus auginamas, bet Lietuvoje jam sekasi ne kaip – su amžiumi daugumos medžių šakos praretėja, tampa nebe dekoratyvios, apninka kenkėjai ir ligos, tad re