Pilkasis kėnis (Abies concolor) - tarsi „sunkioji artilerija“ kėnių pasaulyje ir, ko gero, vienas dažniausiai Lietuvoje augančių kėnių. Savaime auga Šiaurės Amerikos kalnuose kartu su didžiaisiais mamutmedžiais ir geltonosiomis pušimis. Čia jis paprastai pasiekia apie 50 - 60 m aukštį, o rekordininkas, augęs Siera Nevados kalnuose siekė virš 75 m ! Nemažų medžių, siekiančių 25-30 m, galima sutikti ir Lietuvoje, ypač dvarų bei kituose parkuose, kuriuose jie nuo seno buvo sodinami: Pakruojo, Vingi

Korėjinis kėnis (Abies koreana) yra vienas iš populiariausių ir puošniausių kėnių pastaraisiais metais. Jo spygliukai švelnūs, ryškiai žali, o jų apačia padailinta baltais ruoželiais. Pats medelis užauga eglutės formos, tvarkinga ir plačia laja. Pavasario pabaigoje pradeda puoštis išskirtine grožybe - kankorėžiais. Kėnių kankorėžius lengva atskirti nuo kitų spygliuočių, nes jie prie šakelių prisitvirtina stačiai ir tarsi žvakutės kyla į viršų, o ne svyra žemyn. Korėjinių kėnių kankorėžiai ypač į

Kaukazinis kėnis (Abies nordmanniana), kaip jau sufleruoja pavadinimas, yra kilęs iš Kaukazo kalnų ir Užkaukazės. Amžius gali siekti 500-650 metų. Užauga iki 55 m aukščio. Kaukazinis kėnis - pats aukščiausias medis Europoje, Vakarų Kaukazo kalnuose vienas medis siekia net  85 m. Jis daug kuo panašus į europinį kėnį - laja taisyklinga, kūgio formos. Spygliai 2,5 - 4 cm ilgio, tamsiai žalios spalvos, o jų apatinė pusė su baltais ruoželiais. Ant šakelių spygliai perskirti į dvi puses, kiek pasišia