Korėjinė eglė (Picea koyamae) savaime auga Korėjoje, Akaishi ir Yatsugatake kalnuose, 1,5-2 km aukštyje. Pavadinta japonų botanikos Mitsua Koyama garbei, kuris pirmas moksliškai apibūdino augalą. Užauga iki 25 m aukščio. Jauni ūgliai būna ryškios rudos spalvos ir kiek plaukuoti, kankorėžiai nedideli, 7-9 cm ilgio. Lajos forma ir spygliai - labai panašūs į paprastosios eglės. Paprastai auga kalnuose nedidelėmis medžių grupelėmis. Medienos savybės kaip ir kitų eglių, bet dėl augalo retumo nenaudoj

Paprastoji eglė (Picea abies) - savaiminis mūsų krašto spygliuotis, augęs mūsų kraštuose dar prieš ledynmetį. Užauga iki 30-40 m aukščio, gali išgyventi iki 250-300 metų. Šiuo metu Lietuvoje aukščiausia eglė auga Alytaus r. Noriūnų miške ir siekia virš 44 m. Mėgsta drėgnokus ir gan derlingus dirvožemius. Nėra atspari stipriems vėjams, nes šaknys yra paviršinės. Egles mėgsta įvairios ligos bei kenkėjai - vabzdžiai griaužia kankorėžius, žievę, medieną, spyglius, šaknis. Stirnos ir briedžiai apkram

Juodoji eglė (Picea mariana). Jos natūralus paplitimo arealas beveik sutampa su baltosios eglės paplitimo ribomis, t.y. savaime ji auga Kanadoje, JAV šiaurėje, Aliaskoje ir Niufaundlende. Gali kryžmintis su raudonąja ir baltąja eglėmis. Ji panaši į balzaminį kėnį, anksčiau dar būdavo vadinama juoduoju kėniu. Šios eglės auga lėtai, užauga nedidelės, pasiekdamos 10-15 m aukštį, retais atvejais iki 30 m. Gali augti ir krūmo forma. Laja siaura, žvakės formos, kompaktiška. Spygliai  tankūs ir panašūs