Paprastoji eglė (Picea abies) - savaiminis mūsų krašto spygliuotis, augęs mūsų kraštuose dar prieš ledynmetį. Užauga iki 30-40 m aukščio, gali išgyventi iki 250-300 metų. Šiuo metu Lietuvoje aukščiausia eglė auga Alytaus r. Noriūnų miške ir siekia virš 44 m. Mėgsta drėgnokus ir gan derlingus dirvožemius. Nėra atspari stipriems vėjams, nes šaknys yra paviršinės. Egles mėgsta įvairios ligos bei kenkėjai - vabzdžiai griaužia kankorėžius, žievę, medieną, spyglius, šaknis. Stirnos ir briedžiai apkram

Juodoji eglė (Picea mariana). Jos natūralus paplitimo arealas beveik sutampa su baltosios eglės paplitimo ribomis, t.y. savaime ji auga Kanadoje, JAV šiaurėje, Aliaskoje ir Niufaundlende. Gali kryžmintis su raudonąja ir baltąja eglėmis. Ji panaši į balzaminį kėnį, anksčiau dar būdavo vadinama juoduoju kėniu. Šios eglės auga lėtai, užauga nedidelės, pasiekdamos 10-15 m aukštį, retais atvejais iki 30 m. Gali augti ir krūmo forma. Laja siaura, žvakės formos, kompaktiška. Spygliai  tankūs ir panašūs

Dygioji eglė (Picea pungens) labai dažnai auginama Lietuvoje. Savaime auga Šiaurės Amerikoje, JAV, Kolorado valstijoje, dažniausiai - kalnuotose vietovėse. Angliškai ji turi net keletą pavadinimų: ją vadina Blue Spruce (mėlynoji eglė) ir Green Spruce (žalioji eglė), arba White Spruce (baltoji eglė), arba Colorado Spruce (Kolorado eglė). Savo tėvynėje užauga iki 20-25 m aukščio, panašų dydį gali pasiekti ir Lietuvoje. Lajos forma - tradicinės kūginės eglės formos, šakos horizontalios. Spygliai dy