Kaip atsirado "pagrabinės bandelės"
Tai autentiškas šio krašto patiekalas, kurio ištakos siekia 18 amžių. Bandeles valgė ne kasdien, o tik laidotuvių metu. Istorija tokia, kad kaime jas pradėjo kepti dėl taupumo, nes mėsos trūkdavo, o miltų, pieno ir kiaušinių turėdavo kiekvieni namai. Kepdavo tik per laidotuves, seniau vadintas pagrabu. Todėl ir bandelių toks pavadinimas "pagrabinės". Įdomu tai, kad šiuose kraštuose kaimynus ir pažįstamus į laidotuves tik kviesdavo, ateiti nekviestiems nebuvo galima. Jau vėliau bandeles pradėjo skaninti varške, razinomis, cukrumi, cinamonu ar kitais priedais. Dar vėliau pradėta kepti ir per krikštynas, vestuves ar kitas ypatingas progas, bet pavadinimas išliko tas pats - "pagrabinės". Jos tapo tokios populiarios, kad nei vienas balius neapseidavo be šių bandelių. Ir jas kepdavo tik šiame dvare bei jo apylinkėse. 2017 metais Adomynės pagrabinėms bandelėms buvo suteiktas Lietuvos tautinio kulinarinio paveldo sertifikatas. Tad keliaujant po Kupiškio kraštą, užsukite į Adomynės dvarą, kad paragauti ypatingųjų bandelių. Be abejo, bandeles reikia užsisakyti iš anksto, nes jas net dvi dienas gamina, kartu užsisakant visą programą "Smagu širdžiai, gardu pilvui", kurios metu ne tik galima išsikepti šių bandelių, bet ir paragauti vietinio alaus, pašokti ir padainuoti su folkloriniu ansambliu, pavaikščioti po patį dvarą.
Adomynės dvaras
Anksčiau jis vadinosi Aluotėlėmis, Jonava, Kazimieravėle - pavadinimai keitėsi nuo tuometinio savininko vardo. 1880 metais dvarą įsigijus Adomui Vilėniškiui, jo pavadinimas pasikeitė į Adomynę. Šalia dvaro pastatė bažnyčią, prie kurios statybų prisidėjo ir vietiniai žmonės. Sovietiniais laikais, kaip ir daugelio dvarų pastatų, jo laukė liūdnos dienos - dvare buvo kolūkio kontora, parduotuvė, kultūros namai, kinas, buvo nugriauti ūkiniai pastatai. Edukacijos dvare pradėtos rengti 2014 metais, o 2021-ais prasidėjo dvaro atgimimas ir tvarkybos darbai, jis buvo restauruotas ir pritaikytas lankymui bei edukacijoms.
Dvare galima aplankyti įdomias ekspozicijas - senų rakandų ir dvariškių rūbų. Parke pasivaikščioti Meilės alėja, persikelti per tvenkinį savo rankomis su plaustu, pailsėti drožėjų sukurtomis skulptūromis, suoleliais bei sūpynėmis. Kad dvaras ir jo paveldas gyvuotų, daug prisideda Adomynės miestelio bendruomenė.
