Plačiažvynis maumedis (Larix x marschlinsii, syn. eurolepis)
Augalų Katalogas - M

Plačiažvynis maumedis (Larix x marschlinsii, syn. eurolepis)

Plačiažvynis maumedis (Larix x marschlinsii, sin. L. x eurolepis) yra hibridinis augalas, XX a. pradžioje sukryžminus europinį ir japoninį maumedžius, tad turi abiejų maumedžių požymius. Užauga iki 20-45 m aukščio. Jo plačios ir horizontalios šakos. Spygliai, kaip ir visų maumedžių ryškiai žali, švelnūs, rudenį pageltonuoja ir nukrenta. Kankorėžiai būna 2-4 cm ilgio, sėklos, smulkios, 3-5 mm dydžio. Šaknų sistema plati ir gili. Auga sparčiai. Mėgsta atviras ir šviesias augavietes, gan derlingas

KORĖJINĖ PUŠIS (Pinus koraiensis)
MEDŽIAI IR KRŪMAI

KORĖJINĖ PUŠIS (Pinus koraiensis)

KORĖJINĖ PUŠIS (Pinus koraiensis) – tai pušis puošniais spygliais, kurie yra ilgi, pasišiaušę ir žaliai pilki. Jos kankorėžiai būna apvalūs, gan stambūs ir gausiai aptekėję baltais sakais, tad iš toliau panašūs į cukruotas spurgas. Lietuvoje tai retai auginamas medis. Šalčiui gan atspari. Jos sėklos - skanios ir maistingos, vadinamos kedro riešutais kaip ir dar keleto kitų pušų (kedrinės, sibirinės, kt.). Sėklos šiek tiek stambesnės ir daigesnės nei kitų kedrinių pušų. Iš sėklų gaminamas aliejus

KEDRINĖ PUŠIS (Pinus cembra)
Augalų Katalogas - P

KEDRINĖ PUŠIS (Pinus cembra)

KEDRINĖ PUŠIS (Pinus cembra) – tai Europos spygliuotis, savaime augantis Alpių, Karpatų ir Tatrų kalnuose, tad ne taip jau toli ir nuo Lietuvos sienos – Lenkijoje. Ilgaamžė, gali išgyventi iki 1000 metų, auga lėtai ir užauga iki 25 – 35 m aukščio, bet Lietuvoje daugiau 20 – 23 m nepasiekia. Ši pušis labai panaši į sibirinę pušį, suaugusius medžius galima atskirti pagal lajos formą - kedrinės pušies laja yra kiek glaustesnė nei sibirinės. Be to, spygliai sukibę po 5 vnt. kuokšteliuose, iki 15 cm