Levanda pas mus laikoma gėle, nors iš tikrųjų tai neaukštas krūmas. Geriausiai mes žinome tą įprastąją levandą, bet pasaulyje jų rūšių priskaičiuojama kelios dešimtys, tik kad dauguma pas mus neauginamos, nes lepios ir neperžiemoja.
Lietuvoje jau yra ne vienas levandų ūkis - Šalčininkų, Biržų, Švenčionių ir kituose rajonuose, kur galima pasidžiaugti dideliais levandų laukais kaip Provanse, įsigyti produktų iš lietuviškų levandų.
Tikroji levanda (Lavandula angustifolia)
Tai pati dažniausia levanda, kuri auginama Lietuvoje, nes jai priimtiniausios mūsų klimato sąlygos. Natūraliai auga Viduržemio jūros regione - Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Kroatijoje ir kitur. Savo gimtinėje tikroji levanda užauga 1-1,8 metro aukščio krūmu. Smulkūs ir sidabriški lapeliai yra visžaliai, tad žaliuoja tiek vasarą, tiek žiemą. Nuostabūs violetiniai, kvapnūs, bites ir drugelius viliojantys žiedai pradeda žydėti birželio viduryje, žydėjimas baigiasi iki rugpjūčio pradžios, o pats pikas būna liepos viduryje.
Teko auginti įvairias levandas ir įrenginėti klientams gėlynus su šiais nuostabiais augalais, tad galiu pasidalinti patirtimi, ką pastebėjau, ko levandos nemėgsta ir kaip auginti, kad jos būtų kuo ilgiau puošnios. Pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį, kad natūraliai gamtoje jos auga smėlingose ir uolėtose Viduržemio jūros pakrantėse, kur dirva nederlinga ir sausa, atvirose vietose pučia stiprūs vėjai ir kepina saulė. Drėgmė tokiose vietose neužsilaiko, todėl levandoms puikiai tinka nederlingos, neužmirkstančios, smėlingos ar akmeningos vietos. Tad ir pas mus sodinant levandas, reikėtų sodinti į kuo saulėtesnę vietą, kur nei vasarą, nei žiemą neužsistovi vanduo. Dar tenka girdėti skundus, kad levandos dažnai nušąla. Bet jos paprastai nenušąla, o auga per drėgnose ir mažai saulės gaunančiose vietose, todėl pradeda skursti ir džiūti. Niekada netręškite levandų, nes jos yra nederlingų vietų augalai. Patarčiau 1-2 kartus per metus levandas nukirpti. Jeigu norite susidžiovinti kvapniųjų žiedų, tai kirpkite žydėjimo metu, o jeigu jums žiedų nereikia, tai kirpkite iš karto po žydėjimo. Paprastai aš nukerpu anksti pavasarį, kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje, o antrą kartą kerpu vasaros antroje pusėje, rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjį. Prieš pat žiemą nekerpu, nes levanda yra visžalis augalas, nukirpimas jai sukelia stresą, tad tuomet sunkiau peržiemoja. Nukerpu 2/3 augalo aukščio. Kirpti levandų nėra būtina, bet po nukirpimo levanda sutankėja, keras būna kompaktiškesnis ir šakos neišvirsta į šonus.
Tikrosios levandos veislės
O jų selekcininkai sukūrė ne vieną. Be įprastinio rūšinio augalo, pati dažniausia levandos veislė baltais žiedais yra 'Alba'. Ji atrodo ir kvepia lygiai taip pat kaip rūšinis augalas, tik žiedeliai neįprastai balti. Dar populiarios veislės 'Munstead', 'Hidcote', 'Rosea' (žiedai rožiniai), 'Compacta', 'Miss Katherine' ir kitos, kurios skiriasi žiedų spalvos intensyvumu ar aukščiu. Nuotraukose veisles sunku atskirti, bet gyvai matosi jų skirtumai
Hibridinės levandos arba levandinai ir jų eteriniai aliejai
Hibridas - tai iš dviejų ar keleto levandų rūšių selekcininkų sukurta nauja rūšis, gamtoje jo savaime augančio nerastume. Šiais laikais hibridai darosi vis populiaresni, nes iš jų lengviau išgauti norimas savybes (žiedų stambumą, žemą aukštį ir pan.), yra mažiau reiklūs, neserga grybinėmis ligomis, greičiau auga, atsparesni sausrai, o svarbiausia, kad sukaupia daugiau eterinio aliejaus. Pati žinomiausia yra olandinė levanda (Lavandula x intermedia), kurią dažniausiai vadina levandinu. Tai tikrosios ir varpinės levandos (Lavandula latifolia) hibridas, sukurtas daugiau nei prieš 100 metų. O sukurtas dėl to, kad iš hibridinių levandų lengviau ir žymiai daugiau išgaunama eterinio aliejaus, pagrindinio levandų produkto, tad esminis dalykas yra žemesnė kaina. Atkreipkite dėmesį, jei levandų aliejaus mažą buteliuką perkate už 5-6 eurų, tai tikrai bus pagamintas iš levandinų, o jeigu perkate už daugiau kaip 10 eurų - tai turėtų būti tikrųjų levandų eterinis aliejus. Ir garsiajame Provanso regione Prancūzijoje, į kurį galima nuvykti pasigėrėti levandų laukais, dažniausiai auginama ne tos tikrosios levandos, o hibridai levandinai, nes taip tiesiog pigiau.
Geri abu aliejai, bet jie turi skirtingus poveikius. Levandinų aliejus ne tik pigesnis, bet yra stipresnis ir aštresnis, jis daug kam yra per stiprus ar kai kuriuos žmones alergizuojantis (sukelia čiaudulį, kosulį, odos bėrimą). Naudojamas, kai norime ne nusiraminti, o atvirkščiai - pasijusti aktyvesni. Tad dažna klaida, perkant levandų aliejų ir tikintis raminančio poveikio, įsigyti levandinų, nes poveikis bus priešingas. Tikrųjų levandų eterinis aliejus yra švelnesnio ir subtilesnio kvapo. Jo pagrindinės savybės yra raminančios ir nuotaiką gerinančios. Štai kodėl levandų kvapai tokie populiarūs, naudojant vonios procedūrose, parfumerijoje ar migdomosioms pagalvėlėms.
Italinė levanda (Lavandula stoechas)
Šias levandas galima dažnai pamatyti sodo prekių ar gėlių parduotuvėse, jas daug kas mėgsta ir bando auginti dėl stambių ir į mielas kamanes panašių žiedų. Kilusios iš to pačio Viduržemio jūros regiono kaip tikroji levanda, bet yra gerokai lepesnės. Ir jei prieš kokį 10-15 metų jos Lietuvoje praktiškai nežiemodavo lauko sąlygomis, tai pastaruoju metu sunkiai, bet peržiemoja, nors tinkamiausias joms klimatas yra pajūryje, kur žiemos švelnesnės. Vilniuje ar Kaune jos dažniau auginamos kaip vienmečiai augalai, nes po žiemos jei ir nenudžiūsta, tai vis tiek atrodo varganai. Kiek bandžiau jas auginti, tai pavasarį paprastai tekdavo išmesti.
Prancūzinė levanda (Lavandula pedunculata)
Ji panaši į italinę, taip pat primena storuliukes kamanes ir taip pat sunkiai pas mus žiemoja.
Dar keletas nuotraukų levandų rūšių, kurios yra gražios ir kvapnios, bet pas mus auga sunkiai arba iš vis neauga. Jos visos ganėtinai panašios, dauguma auga Viduržemio jūros regione:
