Gruodžio mėnesį rašėme apie retesnius krūmus, kurie žydi kvepiančiais žiedais, o šį kartą – apie tokius medžius. Tiesa, tai tikrai ne tie augalai, kurie nereikalaus papildomos priežiūros (išskyrus gal tik baltažiedę robiniją), bet juk užkietėję sodininkai, turbūt ir neieško lengvų kelių į grožį, ar ne ? Medžių pasaulyje nėra daug tokių, kurie kvepėtų savo žiedais. Iš Lietuvoje augančių kvapnių medžių geriausiai žinomos ievos, liepos ir tuopos. Bet šį kartą pristatome keletą įdomių ir retesnių medžių, kurie jūsų kiemą gali pripildyti maloniu aromatu. Štai tie „kvapų fabrikėliai“, kuriais galime papildyti savo sodo kvapų paletę.

Kladrasčio vardu dendrologai buvo įpratę vadinti šį augalą nuo seno, bet kalbininkai jau kelerius metus rekomenduoja jį vadinti GELTONŽIEDŽIU POSNIU (Cladrastis kentukea, sin. C. lutea). Tai dar vienas kvapnus medis, kilęs iš Šiaurės Amerikos, bet ir ten natūraliose augavietėse jau retai randamas. Lietuvoje auginamas retai, dažniausiai jis auga botanikos soduose ir dendrologinėse kolekcijose. Auga gan lėtai ir užauga iki 8–20 m aukščio. Laja būna plati ir ovalo formos, o medienos spalva – ryškiai geltona (gal todėl angliškai šis augalas ir vadinamas yellowwood). Soduose jis mėgiamas dėl gausių ir kvapnių žiedų. Žiedai baltos spalvos, su nedidele geltona dėmele viduriukyje, susitelkę į ilgas bei svyrančias kekes. Jie skleidžiasi gegužės pabaigoje arba birželio mėn., ir žinoma, labai labai kvepia. Augalas priklauso pupinių šeimai (Fabaceae), tad jo žiedų forma, lapai bei ankštys panašios į daugelio šios šeimos augalų. Lapai ryškiai žali ir kiek žvilgantys, sudėtiniai, yra sudaryti iš keleto stambių ir ovalių lapelių. Rugsėjo mėn. sunokina ilgas ir plonas ankštis, kuriose slepiasi keletas sėklyčių – pupelių. Mediena yra vertinama dėl gražios spalvos ir tvirtumo, iš jos gaminami baldai, šautuvų buožės, įvairūs dekoratyviniai dirbiniai. Iš žievės gaminami geltonos spalvos dažai. Posnis geriausiai jaučiasi saulėtoje vietoje ir labai nemėgsta šalto žiemos vėjo, tad jei nuspręsite jį auginti, sodinkite ten, kur yra užuovėja. Kaip ir daugelis šį kartą aprašomų kvapnių augalų, deja, jis žiemomis gali apšalti. Lietuvoje dar kartais auginama šio posnio veislė ‘Rosea‘, žydinti rausvos spalvos žiedais.

Osmantas arba KVEPENĖ (Osmanthus) – tai dar vienas egzotinis augalas mūsų krašte. Jau pats augalo pavadinimas sufleruoja, kad jis tiesiog privalo kvepėti ! Kvepenių rūšių pasaulyje randama kelios dešimtys, bet Lietuvos klimatui atspari tik viena, bet ir ta pati pas mus sunkiai žiemoja. Pati kvapniausia kvepenė yra Osmanthus fragrans, bet ji pas mus auga tik kaip kambarinė gėlė. Lietuvoje lauko sąlygomis gali augti bugieninė kvepenė (O. heterophyllus). Tiesa, kartais ji auga ne tik kaip nedidelis, 5–8 m aukščio medelis, bet ir kaip krūmas. Kaip ir visų kvepenių, šios rūšies lapai žaliuoja ištisus metus. Dėl šios savybės augalas dažnai ir nukenčia žiemomis. Tie tamsiai žali, blizgūs, stori ir dygliuoti lapai labai panašūs į kito augalo – bugienio (Ilex) lapus, kurių šakelės ir raudonos uogos yra būtinas atributas kalėdinėse puokštėse. Senų kvepenių lapai būna nebedygliuoti. Kvapnieji žiedai skleidžiasi neįprastu laiku – vasaros pabaigoje arba rudenį, ir gali žydėti iki pat šalnų. Žiedeliai balti, nedideli ir susitelkę kuokšteliais. Jų kvapas būna labai stiprus, vieni uostytojai jį lygina su dievišku aromatu, o kitiems jis būna per aštrus. Kvepenė mėgsta saulėtas vietas, bet mūsų krašte patarčiau ją sodinti daliniame pavėsyje, apsaugotoje nuo šaltų vėjų vietoje ir bent pirmąsias žiemas pridengti. Kvepenė nebijo karpymo, tad kiek šiltesnėse šalyse iš jos dažnai auginama tanki ir kvepianti gyvatvorė. Ji taip pat yra atspari sausroms. Yra sukurta veislių margais ar geltonais lapais, bet šios dar jautresnės šalčiui nei rūšinis augalas.

BALTAŽIEDĖ ROBINIJA (Robinia pseudoacacia) – pagaliau bent vienas kvepiantis augalas iš šios kompanijos, apie kurį galima drąsiai pasakyti – taip, tai labai atsparus ir ištvermingas augalas. Tai dar vienas iš Šiaurės Amerikos atkeliavęs medis, kuris jūsų sodą gali praturtinti stipriu aromatu. Liaudiškai robinija dažniausiai vadinama „akacija“, bet iš tiesų, tikroji akacija – tai visiškai kitas augalas, nors ir priklausantis tai pačiai pupinių šeimai (Fabaceaea) ir Lietuvoje nežiemojanti. Robinija užauga nemaža – gali pasiekti 25 ar net 30 m aukštį. Auga greitai. Balti žiedai susitelkę į kekes, o žydėti pradeda birželio mėnesį, kai tuo metu ir taip gausu kitų žydinčių medžių bei krūmų, tad kvapnusis žydėjimas kartais lieka nepastebėtas. Robinijos šakelės apsiginklavę aštriais dygliukais, tad šalia jų reikia būti atsargiems. Dirvožemiui tai beveik nereiklus augalas – gali augti nederlingose, sausose, smėlinguose ar žvyringose vietose. Ši robinijos savybė pritaikoma, norint apželdinti buvusius sąvartynus, smėlio ar žvyro karjerus bei kitas nederlingas vietoves. Tiesa, kaip ir dažnai būna, lazda turi du galus – robinijos greitai plinta atžalomis, tad jei sodinsite savo kieme, reikės pasaugoti, kad šaknimis po žeme nenukeliautų nepageidaujama kryptimi, pvz., pas kaimynus. Taip pat robinijų sėklos yra kiek nuodingos, tad jų nereikėtų ragauti. Vienintelis nereikliųjų robinijų poreikis – tai saulėta vieta. Kartais robinijos šaltomis žiemomis apšąla, bet retai, o ir atželia greitai, nes yra labai gyvybingos.

Kvapniuosius žiedus labai vertina bitininkai (o tiksliau bitės), nes jie medingi. Kieta ir patvari robinijos mediena vertinama, gaminant baldus ar įvairius smulkius dirbinius. Senos ir išraiškingos baltažiedės robinijos auga senuose Lietuvos dvarų parkuose, botanikos soduose ir miesto parkuose. Kartais želdynuose auginamos ir kai kurios baltažiedės robinijos veislės: ‘Umbraculifera‘ yra nedidelė, jos lajos forma apvali, tik beveik nežydi. ‘Frisia‘ ir ‘Aurea‘ lapeliai būna geltonos spalvos, o ‘Pyramidalis‘ lajos forma būna koloniška. Iš kvapniųjų žiedų yra gaminamas eterinis aliejus, kuris naudojamas kosmetikoje. Be baltažiedės robinijos dar kartais auginamos ir kitos retesnės rūšys – plaukuotoji (R. hispida) žydi rožinės spalvos žiedais, meksikinės (R. neomexicana) žiedai stambūs ir rožiškai violetiniai, bei kitos rūšys.