DATULINIS FINIKAS (Phoenix dactylifera)

Štai toks yra tikslus mokslinis datulės vardas. Datulių medis – tai aukšta palmė, užauganti iki 20–25 m aukščio. Vienas jos lapas, sudarytas iš kelių šimtų plunksniškai suskaldytų lapelių, gali siekti net 5 m ilgio. Šie finikai savaime auga Artimuosiuose Rytuose, ten žmonės juos sukultūrino daugiau nei prieš 4000 metų. Šiuo metu natūraliai gamtoje augančių datulinių finikų jau nebėra, bet dideli jų plantacijų plotai auginami ne tik Rytų šalyse – Egipte, Irane, Izraelyje, bet ir Afrikoje, Pietų Europoje, JAV, Meksikoje bei kitur.

Datulių vaisiai

Svarbiausia datulinio finiko dalis yra jo vaisiai datulės, moksliškai vadinami kaulavaisiais. Jie būna sukibę po kelis šimtus vienoje didelėje kekėje, o sunokusių kekių ant medžio taip pat gali būti šimtai. Brandaus amžiaus medis vieno derliaus metu gali sunokinti iki 50–80 kg. vaisių. Atskiri finikų medžiai būna vyriški ir moteriški. Vaisius nokina, žinoma, moteriški individai, o vienas vyriškas medis gali apdulkinti apie 10–15 moteriškų. Šviežias vaisius – pailgos formos ir siekia 5–10 cm ilgio, su stambia pailga sėkla viduje. Mes įpratę vaisius matyti parduodamus jau džiovintus ir  tamsiai rudus, bet šviežios sunokusios datulės būna žalios, geltonos ar oranžinės spalvos.

Artimuosiuose Rytuose datules valgo įvairiais jų sunokimo tarpsniais. Iš nesunokusių vaisių gamina įvairius patiekalus: kepa, verda, troškina, konservuoja. Šviežios sunokusios datulės būna sultingos, minkšta odele, o jų skonis panašus į slyvų. Tokios datulės labai greitai genda ir pūva, jas sudėtinga vežti, tad netinka tolimesniems pervežimams. Štai kodėl mūsų prekybos centruose ir nebūna šviežių datulių. Sunokusių vaisių žievelė kietėja, jie tampa saldesni, sausesni ir miltingesni, tad tokie tinka tolimoms kelionėms. Datulių vaisiai tiek prieš tūkstančius metų, tiek ir šiais laikais yra vienas svarbiausių produktų Artimiausiuose Rytuose. Šiuose kraštuose datulės mėgstamos ne tik šviežios ar džiovintos, iš jų gaminama saldi pasta kaip cukraus pakaitalas, įvairūs desertai, taip pat ir gėrimai, kartais dedama į mėsiškus ir kitus sūrius patiekalus. Datulėse gali būti net iki 75–85 proc. cukraus, kuris yra natūralus konservantas, tad sumaltos kartu su kitais produktais padeda ilgiau juos išsaugoti. Vaisiuose gausu ne tik cukraus, bet ir vertingų medžiagų – įvairių vitaminų ir mineralų. Datules valgyti saikingai turėtų tie, kurie turi problemų dėl cukraus kiekio kraujyje.

Ne tik vaisiai valgomi

Beveik visas augalas gali būti naudojamas maistui bei kitiems dalykams: sumaltos sėklos maistingos ir sočios, šiais miltais šeriami naminiai gyvuliai. Iš sėklų taip pat yra spaudžiamas aliejus. Nors šis aliejus kiek mažiau populiarus nei alyvpalmių, be kurio neišsiverčia daugelis muilo ir kosmetikos gamintojų, bet taip pat gan dažnai naudojamas. Datulinio finiko mediena tvirta, lengva ir poringa, tinkanti statyboms, valtims gaminti bei kurui. Stambiais palmių lapais dengiami stogai, iš jų pinami krepšiai ir kilimėliai. Pavasarį iš medžio kamieno išgaunamos sultys taip pat yra labai saldžios kaip ir vaisiai, iš jų verdamas sirupas. Sunokusius vaisius mėgsta lesti ir paukščiai.

Kaip namuose užsiauginti datulinį finiką

Jei sumanysite jį užsiauginti, galite tai pabandyti padaryti iš sėklos, suvalgę jos džiovintą vaisių. Prieš sėją sėklą galima pamirkti šiltame vandenyje ar nagų dilde šiek tiek pabrūžinti kietą kiautą. Pasėjus sėklą į žemę, vazoną reikėtų laikyti šiltai, ~25 C temperatūroje. Nors sėklos paprastai sudygsta gan greitai, bet vėliau auga labai pamažu. Tiesa, sėklos gali ir nesudygti, jei vaisiai buvo džiovinami labai karštoje temperatūroje. Dirvožemis augalui turėtų būti lengvas, purus ir sausokas, nes nemėgsta drėgmės pertekliaus, tinkamiausias yra  priesmėlis. Šių palmių šaknys nėra gilios, kartais net visai dideli medžiai gali būti persodinami su nedideliu šaknų gumulu. Augalas mėgsta šilumą ir saulę, tad Lietuvoje lauke geriausia jausis tik šiltomis ir saulėtomis vasaromis. Pernelyg nereikėtų stengtis juo rūpintis, nes sukūrus augalui idealias sąlygas, jis stiebsis vis labiau aukštyn, o juk savo gimtinėje užauga aukštu medžiu ! Tad bus sunku prižiūrėti ar pernešti į kitą vietą.

Datulių įvairovė

Selekcininkai yra sukūrę ne vieną datulinio finiko veislę: ‘Deglet Noir‘ vaisiai laikomi vienais vertingiausių ir brangiausių, nes sunokina ypatingus, švelnaus medaus skonio ir šviesios spalvos vaisius. ‘Fardh‘ – labai tamsios spalvos, intensyvesnio skonio ir labiau mėgstami arabų kraštuose; jie pigesni, tad dažniausiai parduodami ir mūsų prekybos centruose. ‘Weddee‘ veislė nokina stambius ir ilgus vaisius, dažniausiai auginamus kaip pašaras kupranugariams ar net beždžionėms.

Tad visada įdomu paeksperimentuoti su maistu, o šį kartą – su džiovinta datule, kurią suvalgę, jos sėklą galite pasėti į vazoną. Galbūt, po kurio laiko turėsite egzotišką augalą palmę, kuri, gal ir nesunokins skaniųjų datulių vaisių, bet primins senas Biblijos istorijas.