Bambukai yra šiltųjų klimato juostų  –  ątogražų ir paątogražių, anksčiau vadintų tropikais ir subtropikais, atstovai, bet visai neblogai auginami ir Lietuvoje. Tiesa, čia jie užauga ne tokie dideli, kokius matome nuotraukose iš egzotinių šalių. Ir greičiausiai jūs juos esate matę didesnių miestų želdynuose ar privačiuose kiemuose, tiesiog nežinojote, kad tai yra bambukai. Tad ką mes vadiname bambukais, kaip juos galima prisijaukinti savo kieme ir jų panaudojimo galimybės – šį kartą apie tai.

Bambuko vardas ir paplitimas

Pirmiausia reikėtų pasitikslinti dėl pačio bambuko vardo, nes juo mes vadiname daugybę augalų, kurie iš tiesų vadinami visai kitais vardais. Kaip visus augalus, kurie turi spyglius, mes vadiname spygliuočiais, nors tai gali būti pušis, eglė, kadagys ir pan., taip ir žodis bambukas dažniausiai vartojamas kaip bendrinis pavadinimas. Tiesa, yra viena gentis, kurios tikras vardas yra bambukas (Bambusa), bet jos tikrai nerasite lietuviškuose kiemuose. Savaime bambukai auga Azijos, Amerikos, Afrikos ir Australijos žemynuose, Europoje nėra nei vienos savaiminės rūšies.

Bambukai priklauso miglinių šeimai (Poacea), tad yra tikri giminaičiai tokiems augalams, kuriuos mes puikiai žinome – tai dauguma grūdinių kultūrų: kviečiai, rugiai, miežiai, kukurūzai, ryžiai ar avižos bei įvairios smilgos. Bambukų rūšių priskaičiuojama virš 1000, ir tai tikrai nemažai. Jų skiriamasis ženklas – tai ilgi, tuščiaviduriai ir iš atskirų segmentų sudaryti stiebai, vadinamų tarpubambliais, kurie gali būti nuo piršto iki net 20–30  cm storumo. Tarpusavy tarpubambliai sujungti ryškiais, tarsi žiedai bambliais. Bambukai būna ir žolės, ir sumedėję augalai – priklausomai nuo rūšies. Lapai, kaip ir daugelio miglinių šeimos augalų yra ilgi ir siauri. Augalai žydi neišvaizdžiomis šluotelėmis ir gan retai, o tarp jų yra net tokių, kurie gali pražysti tik vieną kartą per 100 metų.

Bambukų rūšių įvairovė didelė, jų tarpe yra tokių, kurie užauga beveik iki 40 m aukščio. O šiaip bambukas dar ir augalas rekordininkas, įtrauktas į pasaulio rekordų knygą kaip greičiausiai augantis pasaulio augalas, nes per parą jis gali pasistiebti net iki 1 metro ! Įsivaizduokite, jei gyventumėte atogrąžose ir pasodinę kieme augalą, išvažiuojate savaitei kitai atostogauti, o grįžę randate už namą aukštesnį augintinį. Senovėje šią augalo savybę Rytuose, deja, panaudodavo kaip kankinimo būdą ar net kaip mirties bausmę, kuomet nelaimingąjį tvirtai pririšdavo virš dygstančių bambukų, o šie praaugdavo žmogaus kūną, pasmerkdami ilgoms kančioms.

Bambukai Lietuvoje

Lietuvoje auginamos mažesnės bambukų rūšys, kurios atsparios lietuviškoms žiemoms.

BAMBUKAIČIAI (Fargesia)

Tokios bambukaičių rūšys pas mus populiaresnės: blizgusis (F. nitida), skėtinis (F. murieliae), šiurkštusis (F. scabrida) bei kt., nes yra vienos iš atspariausių šalčiui rūšių. Kerai auga negreitai, kaip nedideli, kuplūs ir žali kupstai, stiebai ploni ir lankstūs. Natūraliai auga Azijoje, kur pasiekia 2–3 m aukštį, o pas mus jie užauga iki maksimum 1–1,5 m. Teoriškai atsparus šalčiui iki -30 C, bet kad sėkmingai peržiemotų, turėtų augti netoli vandens telkinio, be to, turėtų būti sniego danga. Stiprius šalčius iškęs tik tada, jei šie bus trumpalaikiai. Pirmąsias žiemas, ypač jei augalas atvežtas iš šiltesnių kraštų nei Lietuvva, rekomenduočiau pridengti, o vėliau palikite, tegu kapstosi pats. Nors dirvai bambukaičiai ir nėra labai reiklūs, o tinkamiausia – vidutiniško derlingumo priesmėlis, bet tiesiog nederlinguose smėlynuose ar greitai išdžiūstančiose durpėse augs sunkiai ir tikrai nebus dekoratyvūs. Beje, bambukaičiai yra vienas iš pagrindinių didžiųjų pandų – mielų baltai juodų meškučių maisto šaltinių, kurios yra nykstančios ir gyvena tik nedidelėje ir kalnuotoje Kinijos vietovėje.

DIDBAMBUKIS (Phyllostachys)

Tai vienas iš sąlyginai atsparesnių mūsų klimatui bambukų, o tiksliau tik kai kurie augalai iš šios gausios genties. Tai kerotasis (Ph. humilis), gajusis (Ph. vivax), auksavagis (Ph. aureosulcata), juodasis (Ph.nigra) ir kt. Jau pats pavadinimas sako, kad šie bambukai aukštesnio stoto nei bambukaičiai ir galintys pasiekti 2,5–6 m, o kai kurios rūšys net 30 m aukštį (tik žinoma, ne tos, kurios gali augti Lietuvoje). Žvelgiant į šių  didbambukių stiebus, jų tikrai nesumaišysite su jokiu kitu augalu, nes akivaizdžiai matosi, kad tai bambukai.

Deja, nerašyta taisyklė yra tokia, kad kuo bambuko rūšis užauga aukštesnė, tuo ji mažiau atspari mūsų klimatui. Su paminėtomis didbambukių rūšimis, jeigu labai norėsite, kad jie jūsų sode augtų ne kaip vienmečiai augalai, jau reikės kiek daugiau „pažaisti“ – juos sodinti apsaugotoje nuo šaltų žiemos vėjų vietoje ir kruopščiau pridengti žiemai. Vėliau nustoti dangstyti reikėtų kasmet mažinant dangos kiekį ir stebint augalą. Didbambukiai gali atlaikyti apie -25 C šaltį. Žinoma, jei turite nešildomą šiltnamį ar kitą vėsią ir šviesią vietą, galite augalą auginti erdviame vazone arba ypač šilumamėges rūšis – kaip kambarinius augalus.

Kitos bambukų rūšys Lietuvoje

Mūsų krašte kartais dar bandoma auginti ir kitas bambukų gentis, iš kurių būtų galima paminėti kai kurias pusbambukio (Shibataea), arundinarijos (Arundinaria), sazų (Sasa), Pleioblastus bei kitas. Bet dauguma iš jų yra „kieti riešutėliai“ ir dar neteko pamatyti kurios nors iš jų sėkmingai žiemojančios Lietuvoje bent keletą žiemų iš eilės. Tad gan nedidelį bambukų populiarumą mūsų krašte lemia ne tik nelengvas jo žiemojimas bet ir tai, kad jo priežiūrai reikės nuolat skirti laiko – saugoti nuo šalčio ir perdžiūvimo, jį karpyti ir formuoti, nes daugelis bambukų lapų pasižymi tokia savybe, kad yra linkę gan greitai apdžiūti. Bambukiniai augalai pas mus mėgstama sodinami rytietiško stiliaus želdynuose, šalia vandens telkinių, kaip foninis augalas kitiems augalams, juos galima auginti erdviuose vazonuose.

Bambuko panaudojimas

Tai įvairiose gyvenimo srityse labai plačiai naudojamas augalas. Mes geriausiai žinome kaip žaliavą bambukinėms lazdelėms, kurios naudojamos sode augalams atremti ar tiesinti, o tų lazdelių būna nuo piršto iki rankos storumo ir įvairiausių ilgių. Azijos gyventojai bambuko medieną naudoja lazdelėms gaminti, su kuriomis valgo, taip pat muzikos instrumentams, indams, popieriui, baldams ir įvairiose statybų srityse. Iš lapų gaminami patiesalai ar dengiami stogai, jais šeriami gyvuliai.

Želdynuose vertinamos bambukų šaknų savybės – jie dažnai sodinami šlaitams sutvirtinti. Tiesa, kai kurių bambukų greitas plitimas šakninėmis atžalomis yra pridaręs nemažai žalos vietiniai florai tose šalyse, kur bambukai tapo invaziniais.

Jau ir Lietuvoje galima įsigyti trikotažo gaminių, pagamintų iš bambuko pluošto – viršutinių ir apatinių rūbų, rankšluosčių bei kt. Jie pasižymi tvirtumu ir tuo, kad ne tik gerai sugeria drėgmę, žymiai geriau nei medvilnė, bet ir greičiau išdžiūsta; be to, veikia antibakteriškai. Tad šios savybės panaudojamos gaminant bambuko pluošto kojines, kurios ypač vertingos tiems, kurių kojos linkusios gausiai prakaituoti ar skleisti nemalonų kvapą, taip pat gaminant vatą, šaldytuvų kvapų sugėrėjus ir kt.

Bambukus valgo ne tik pandos, jauni augalų ūgliai mėgiami Rytų šalių virtuvėse, iš jų gaminami įvairūs troškiniai, sriubos, naudojami kaip garnyras su mėsiškais patiekalais. Iš degintos bambuko medienos gaminami vaistai, muilai, dantų pastos bei kitos higienos priemonės, taip pat virškinimą gerinančios pastilės ir kt.