Ar žinote bent vieną Lietuvos augalą, kuris žiemą lauke žydėtų ? Sunku patikėti, bet yra toks krūmas. Žinoma, jis nėra savaiminis mūsų krašto augalas (beje, kaip ir alyvos, jazminai ar bijūnai), bet gan dažnai auginamas dekoratyviuose želdynuose. Jo pavadinimas skamba egzotiškai – Hamamelis. Tai graikiškų žodžių junginys, reiškiantis „tuo pačiu metu su vaisiumi“. Angliškas šio augalo pavadinimas yra Witch-Hazel, ir senovine anglų kalba reiškia „lankstusis lazdynas“, nes jo lapai iš tiesų panašūs

„Klevas klevelis, likimo brolelis“ seniau sakydavo. Toks įprastas ir mielas mūsų krašto augalas. Pavasarį iš jų saldi sula sunkiama, vėliau žydi žalsvais žiedais, kuriuos mėgsta bitės. Vasarą teikia pavėsį tankia lapija. O rudenį nusidažo pačiomis ryškiausiomis spalvomis – kaip būna smagu pasiausti klevo lapų krūvoje ! [https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/wp-content/uploads/2014/11/acer-platanoides-globosum.jpg] Klevas Globosum prie Kauno savivaldybės [https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.n

Paprastasis ąžuolas (Quercus robur) – Lietuvos girių karalius. Deja, kaip ir Lietuvos girių karaliai briedžiai, ąžuolų masyvai Lietuvoje nuolat mažėja. Intensyvus jų nykimas prasidėjo, kai buvo masiškai pradėta juos kirsti plečiantis žemdirbystei. O tarybiniais laikais vėl suintensyvėjo, kai prasidėjo  melioracijos vajus, kai masiškai buvo sausinamos pelkės ir šiaip šlapios vietos. Pradėjo kristi bendras gruntinio vandens lygis, tad ąžuolams daug kur pradėjo trūkti drėgmės dirvoje, ir jie prad