Juodoji eglė (Picea mariana). Jos natūralus paplitimo arealas beveik sutampa su baltosios eglės paplitimo ribomis, t.y. savaime ji auga Kanadoje, JAV šiaurėje, Aliaskoje ir Niufaundlende. Gali kryžmintis su raudonąja ir baltąja eglėmis. Ji panaši į balzaminį kėnį, anksčiau dar būdavo vadinama juoduoju kėniu. Šios eglės auga lėtai, užauga nedidelės, pasiekdamos 10-15 m aukštį, retais atvejais iki 30 m. Gali augti ir krūmo forma. Laja siaura, žvakės formos, kompaktiška. Spygliai  tankūs ir panašūs

Dygioji eglė (Picea pungens) labai dažnai auginama Lietuvoje. Savaime auga Šiaurės Amerikoje, JAV, Kolorado valstijoje, dažniausiai - kalnuotose vietovėse. Angliškai ji turi net keletą pavadinimų: ją vadina Blue Spruce (mėlynoji eglė) ir Green Spruce (žalioji eglė), arba White Spruce (baltoji eglė), arba Colorado Spruce (Kolorado eglė). Savo tėvynėje užauga iki 20-25 m aukščio, panašų dydį gali pasiekti ir Lietuvoje. Lajos forma - tradicinės kūginės eglės formos, šakos horizontalios. Spygliai dy

Baltoji eglė (Picea glauca) savaime auga Kanadoje ir JAV šiaurinėje dalyje, Aliaskoje, dažniausiai kalnuotuose šlaituose. Atspari šalčiui ir vėjams. Paprastai užauga iki 15-30 m aukščio, bet gali pasiekti ir 40 m. Jos spygliai gan trumpi, iki 1,2-2 cm ilgio, žali, kiek pilkai melsvo atspalvio, briaunoti. Kankorėžiai mažesni už paprastosios eglės, 3-7 cm ilgio, ritiniškos formos, su atspurusiais ir apvaliomis  viršūnėlėmis žvyneliais. Sėklos - rudai juodos, 3-5 mm ilgio. Šaknys ilgesnės ir stipre