„Klevas klevelis, likimo brolelis“ seniau sakydavo. Toks įprastas ir mielas mūsų krašto augalas. Pavasarį iš jų saldi sula sunkiama, vėliau žydi žalsvais žiedais, kuriuos mėgsta bitės. Vasarą teikia pavėsį tankia lapija. O rudenį nusidažo pačiomis ryškiausiomis spalvomis – kaip būna smagu pasiausti klevo lapų krūvoje !