VELYKOS RUMŠIŠKIŲ LIAUDIES BUITIES MUZIEJUJE
ETNOGRAFIJA

VELYKOS RUMŠIŠKIŲ LIAUDIES BUITIES MUZIEJUJE

Antrąją Velykų dieną Rumšiškėse, Liaudies buities muziejuje vyko tradicinė velykinė šventė. Nors oras buvo šaltokas ir vėjuotas, bet netrūko norinčiųjų pabūti gamtoje ar pažaisti smagius žaidimus. Prie įėjimo pasitiko folklorinis ansamblis „Nedėja“, kiekvienam pasiūlęs nusiprausti veidą šaltinio vandeniu ir praeiti simbolinius vartus – austas juostas. Tai ritualas, kuris yra pavasario ir gamtos pabudimo simbolis, kad taip atgimtume švarūs ne tik kūnu, bet ir siela. Pavasario šaukiami muziejaus

VELYKOS
ETNOGRAFIJA

VELYKOS

VELYKOS  – labai sena pagoniška šventė, simbolizuojanti Gamtos atbudimo šventę. Pats žodis „Velykos“ yra kilęs iš žodžio „vėlė“, nes šiuo laikotarpiu, kaip ir per daugelį didžiųjų švenčių, mūsų protėviai lankydavo artimųjų kapus, nes buvo tikima, kad mirusiųjų vėlės kartu su atgimstančia Gamta pasidaro aktyvesnės. Po pirmojo nugriaudėjusio Perkūno vėlės vėl aprimdavo. Dažnas kapų lankymas nebuvo tarsi mirusiųjų pasaulio garbinimas, nes mirtis pagonybės laikais buvo priimama kaip natūralus dalyka

PATAISAI IR PATAISIUKAI
APLINKOSAUGA

PATAISAI IR PATAISIUKAI

Artėja Velykos, ridensim kiaušinius, puošime namus žaluma. Vieni stalą pasipuošia daiginta žole ar grūdais, o kiti, deja, dar vis kiaušinių krepšelius puošia pataisų šakelėmis. Lietuvoje savaime auga trys pataisų rūšys. Dvi iš jų įtrauktos į Raudonąją knygą, tai statusis atgiris ir patvankinis pataisiukas, jie reti ir nykstantys dėl žmonių naikinimo. Auga labai lėtai, vienas kvadratinis metras šių augalų užauga tik po kelių dešimtmečių ! Nors seniau jie būdavo naudojami liaudies medicinoje, bet