![](\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/07/Nr.1.JPG\")
![](\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/07/Nr.2.JPG\")
Jis nepralenkiamas tarp visų Žemės medžių savo masyvumu ir galingumu. Šis unikalus medis natūraliai auga vienintelėje vietoje pasaulyje – Sierra Nevados kalnuose Šiaurės Amerikoje, nedideliame, tik 144 m2 plote. Kalnai nėra iš aukštųjų, siekiatys iki 2700 m virš jūros lygio, bet mamutmedžiai juose jaučiasi puikiai. Čia įkurtas nacionalinis mamutmedžių parkas. Angliakalbiai mamutmedžius vadina Sequoia, ir šis pavadinimas dažnai painioja visus. Nes tai, ką mes lietuviškai vadiname sekvoja, yra visai kitas augalas. Sekvojos taip pat auga Šiaurės Amerikoje, sekvojų nacionaliniame parke. Angliškai sekvoja vadinama California Redwood. Mamutmedžiai nuo sekvojų gerokai skiriasi pagal išvaizdą – mamutmedžių šakelių spygliai aštrūs ir panašūs į kadagių, o sekvojų – švelnūs, panašūs į eglių.
Mamutmedžiai nėra patys aukščiausi pasaulio medžiai. Nors jų ūgis ir nemažas, gali siekti net 100 – 130 metrų (aukščiausias Lietuvos medis siekia apie 50 m). Jie taip pat nėra ir seniausi Žemės medžiai, juos lenkia 4000 – 5000 m. amžiaus europinis kukmedis, gajoji pušis ir kt. Šiuo metu pačio seniausio mamutmedžio amžius siekia apie 3700 m. Storiausio pasaulio medžio rinkimuose mamutmedis užima 3-ąją vietą su 8,9 m skersmens liemeniu, o pirmosios vietos laimėtojo baobabo skersmuo – net 16 metrų (medžio skersmuo paprastai matuojamas ne prie pat žemės, o 1,3-1,4 m aukštyje). Bet nei vienas pasaulio medis neprilygsta mamutmedžiui vardu Generolas Šermanas. Jeigu jo visą medieną paskaičiuotume kubiniais metrais, tai ji užimtų net 1488 m3 ! Palyginimui – vienos galingos ir storos lietuviškos pušies medienos tūris yra tik apie 5 – 6 m3. Jo aukštis siekia 84 m, sveria apie 2000 tonų, o jo žievė – beveik 1 m storio. Šio medžio pagrindo plotas užimtų visos krepšinio aikštelės dydžio plotą. Iš viso nacionaliniame parke auga 11 tūkst. mamutmedžių, iš kurių dauguma turi vardus – Sentinelis, Prezidentas, generolas Grantas ir kt.
![](\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/07/Nr.4.JPG\")
Jos smulkutės, tik 0,5 cm dydžio, bet jose užkoduota daug „megabaitų“ svarbios informacijos. Pvz., kad sėklos iš kankorėžių paprastai išbyra po miškų gaisrų, kuriuos sukelia žaibai. Mums tai paradoksas, bet taip jau evoliucijos sutvarkyta, nes po gaisro atsiranda dideli tušti plotai, kuriuose niekas neužstoja saulės šviesos, o pelenai – puiki trąša „mamutukų“ daigams. Seni medžiai žaibų ir gaisrų nebijo, juos saugo stora žievė.
![](\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/07/Nr.6.JPG\")
Dar įdomu tai, kad mamutmedžiai, skirtingai nei dauguma medžių, kuo senesni, tuo sparčiau auga. Šį neįtikėtiną faktą neseniai atrado amerikiečių mokslininkai. Per metus senas mamutmedis procentaliai priauga medienos daugiau nei jaunas medis. Senus medžius labai retai išverčia audros, nes jų šaknų sistema galinga ir tvirta. Šakos irgi drūtos – kelių metrų storio šakos nenulūžta ir gali atlaikyti kelių tonų sniego masę. Medieną retai kada griaužia vabzdžiai kenkėjai, o nuo puvinio saugo joje esančios tanino rūgštys.
![](\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/07/Nr.5.JPG\")
XIX a. mamutmedžius pradėta masiškai kirsti. Nuo išnaikinimo juos išgelbėjo dar viena įdomi savybė: nepaisant to, kad medžiai atsparūs audroms, ugniai ir šalčiui, bet jų mediena yra tokia trapi, kad nukirsti kamienai dažnai tiesiog subyrėdavo į gabaliukus, tad tikdavo tik skiedroms. Uždraudus jų kirtimą ir įkūrus nacionalinį parką, mamutmedžių giraitė tapo kur kas pelningesnis kaip turistinis, o ne medienos pramonės objektas. Deja, sekvojoms pasisekė mažiau, nes jų mediena gerokai vertingesnė, tad nuolat vyksta konfliktas tarp gamtosaugininkų ir medienos verslininkų – ar palikti gyvus ir unikalius medžius, ar iškirsti juos medienos pramonei.
Didieji mamutmedžiai šiuo metu auga daugelio šalių parkuose, botanikos soduose bei namų kiemuose. Žinoma, tokio aukščio ir storio kaip Sierra Nevados kalnuose jie nepasiekia, bet vis tiek užauga nemaži. Europoje jie geriausiai jaučiasi Pietų ir Vidurio Europos šalyse. Lietuvoje gali augti, nes, kaip ir savo tėvynėje ištveria iki -300 C šaltį. Bet mūsų žiemomis jiems trūksta gausaus sniego, kuris apsaugo jaunus augalus nuo šalčių. Be to, jie gan sunkiai ištveria permainingas lietuviškas žiemas su atodrėkiais. Bet jeigu norime kažko išskirtinio ir įdomaus savo sode, auginkime galingiausią pasaulio medį – didįjį mamutmedį.
![](\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/07/Nr.7.JPG\")
![](\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/07/Nr.8.JPG\")
Jis nepralenkiamas tarp visų Žemės medžių savo masyvumu ir galingumu. Šis unikalus medis natūraliai auga vienintelėje vietoje pasaulyje – Sierra Nevados kalnuose Šiaurės Amerikoje, nedideliame, tik 144 m2 plote. Kalnai nėra iš aukštųjų, siekiatys iki 2700 m virš jūros lygio, bet mamutmedžiai juose jaučiasi puikiai. Čia įkurtas nacionalinis mamutmedžių parkas. Angliakalbiai mamutmedžius vadina Sequoia, ir šis pavadinimas dažnai painioja visus. Nes tai, ką mes lietuviškai vadiname sekvoja, yra visai kitas augalas. Sekvojos taip pat auga Šiaurės Amerikoje, sekvojų nacionaliniame parke. Angliškai sekvoja vadinama California Redwood. Mamutmedžiai nuo sekvojų gerokai skiriasi pagal išvaizdą – mamutmedžių šakelių spygliai aštrūs ir panašūs į kadagių, o sekvojų – švelnūs, panašūs į eglių.
Mamutmedžiai nėra patys aukščiausi pasaulio medžiai. Nors jų ūgis ir nemažas, gali siekti net 100 – 130 metrų (aukščiausias Lietuvos medis siekia apie 50 m). Jie taip pat nėra ir seniausi Žemės medžiai, juos lenkia 4000 – 5000 m. amžiaus europinis kukmedis, gajoji pušis ir kt. Šiuo metu pačio seniausio mamutmedžio amžius siekia apie 3700 m. Storiausio pasaulio medžio rinkimuose mamutmedis užima 3-ąją vietą su 8,9 m skersmens liemeniu, o pirmosios vietos laimėtojo baobabo skersmuo – net 16 metrų (medžio skersmuo paprastai matuojamas ne prie pat žemės, o 1,3-1,4 m aukštyje). Bet nei vienas pasaulio medis neprilygsta mamutmedžiui vardu Generolas Šermanas. Jeigu jo visą medieną paskaičiuotume kubiniais metrais, tai ji užimtų net 1488 m3 ! Palyginimui – vienos galingos ir storos lietuviškos pušies medienos tūris yra tik apie 5 – 6 m3. Jo aukštis siekia 84 m, sveria apie 2000 tonų, o jo žievė – beveik 1 m storio. Šio medžio pagrindo plotas užimtų visos krepšinio aikštelės dydžio plotą. Iš viso nacionaliniame parke auga 11 tūkst. mamutmedžių, iš kurių dauguma turi vardus – Sentinelis, Prezidentas, generolas Grantas ir kt.
Jos smulkutės, tik 0,5 cm dydžio, bet jose užkoduota daug „megabaitų“ svarbios informacijos. Pvz., kad sėklos iš kankorėžių paprastai išbyra po miškų gaisrų, kuriuos sukelia žaibai. Mums tai paradoksas, bet taip jau evoliucijos sutvarkyta, nes po gaisro atsiranda dideli tušti plotai, kuriuose niekas neužstoja saulės šviesos, o pelenai – puiki trąša „mamutukų“ daigams. Seni medžiai žaibų ir gaisrų nebijo, juos saugo stora žievė.
Dar įdomu tai, kad mamutmedžiai, skirtingai nei dauguma medžių, kuo senesni, tuo sparčiau auga. Šį neįtikėtiną faktą neseniai atrado amerikiečių mokslininkai. Per metus senas mamutmedis procentaliai priauga medienos daugiau nei jaunas medis. Senus medžius labai retai išverčia audros, nes jų šaknų sistema galinga ir tvirta. Šakos irgi drūtos – kelių metrų storio šakos nenulūžta ir gali atlaikyti kelių tonų sniego masę. Medieną retai kada griaužia vabzdžiai kenkėjai, o nuo puvinio saugo joje esančios tanino rūgštys.
XIX a. mamutmedžius pradėta masiškai kirsti. Nuo išnaikinimo juos išgelbėjo dar viena įdomi savybė: nepaisant to, kad medžiai atsparūs audroms, ugniai ir šalčiui, bet jų mediena yra tokia trapi, kad nukirsti kamienai dažnai tiesiog subyrėdavo į gabaliukus, tad tikdavo tik skiedroms. Uždraudus jų kirtimą ir įkūrus nacionalinį parką, mamutmedžių giraitė tapo kur kas pelningesnis kaip turistinis, o ne medienos pramonės objektas. Deja, sekvojoms pasisekė mažiau, nes jų mediena gerokai vertingesnė, tad nuolat vyksta konfliktas tarp gamtosaugininkų ir medienos verslininkų – ar palikti gyvus ir unikalius medžius, ar iškirsti juos medienos pramonei.
Didieji mamutmedžiai šiuo metu auga daugelio šalių parkuose, botanikos soduose bei namų kiemuose. Žinoma, tokio aukščio ir storio kaip Sierra Nevados kalnuose jie nepasiekia, bet vis tiek užauga nemaži. Europoje jie geriausiai jaučiasi Pietų ir Vidurio Europos šalyse. Lietuvoje gali augti, nes, kaip ir savo tėvynėje ištveria iki -300 C šaltį. Bet mūsų žiemomis jiems trūksta gausaus sniego, kuris apsaugo jaunus augalus nuo šalčių. Be to, jie gan sunkiai ištveria permainingas lietuviškas žiemas su atodrėkiais. Bet jeigu norime kažko išskirtinio ir įdomaus savo sode, auginkime galingiausią pasaulio medį – didįjį mamutmedį.
Joninių metas yra magiškas, kai gamta pačiame klestėjime, o žolynai įgauna stebuklingų galių. Atsinaujinusi ekskursija Ribiškių gamtiniame take tiks įvairaus amžiaus gamtai neabejingiems dalyviams, o ir abejinguosius tikimės sudominti! Žygyje talkins gamtininkė Edita Medeina, kuri su meile lydės mus po stebuklingą gamtos pasaulį: papasakos apie augalų naudingąsias ir nuodingąsias savybes, parodys vabzdžių viešbutį (ji pati jį ir pagaminti gali!), mokys žiūrėti po kojom ir kelti galvas į viršų.
Ribiškių takas yra vos keli kilometrai nuo Vilniaus senamiesčio, tačiau jis veda per patį aukščiausią kalną Vilniuje, per skaidrų Kaukysos upeliuką, šalia avių aptvaro, per dvarvietę, prie kurios mėgo laiką leisti ir anticarinius planus regzti Adomas Mickevičius su draugais, aplankysime gražiausią Pavilnių parko regyklą. Tokio kalvoto reljefo, kuriuo driekiasi Ribiškių pėsčiųjų takas, Lietuvoje daugiau nėra, tad nuostabūs miesto ir miškų vaizdai – garantuoti!
Ekskursijos pradžia ir pabaiga: Ibis Styles viešbučio stovėjimo aikštelė (Minsko pl. 14, Vilnius). Trukmė ~3 val., nueisime ~6 km.
Bilietų nuoroda: https://tickets.paysera.com/.../zoliavimo-ekskursija... Labai prašome nevėluoti ir su savimi turėti telefone išsaugotą bilieto kopiją. Pavėlavus galimybės prisijungti bus ribotos, nes gidų telefonų garsas per ekskursijas išjungtas.
Kas bus, jei lis? Ekskursija vyks, tik nepamirškite skėčių.
Daugiau informacijjos tel. +370 671 23264
![](\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/06/-olynai.JPG\")
Joninių metas yra magiškas, kai gamta pačiame klestėjime, o žolynai įgauna stebuklingų galių. Atsinaujinusi ekskursija Ribiškių gamtiniame take tiks įvairaus amžiaus gamtai neabejingiems dalyviams, o ir abejinguosius tikimės sudominti! Žygyje talkins gamtininkė Edita Medeina, kuri su meile lydės mus po stebuklingą gamtos pasaulį: papasakos apie augalų naudingąsias ir nuodingąsias savybes, parodys vabzdžių viešbutį (ji pati jį ir pagaminti gali!), mokys žiūrėti po kojom ir kelti galvas į viršų.
Ribiškių takas yra vos keli kilometrai nuo Vilniaus senamiesčio, tačiau jis veda per patį aukščiausią kalną Vilniuje, per skaidrų Kaukysos upeliuką, šalia avių aptvaro, per dvarvietę, prie kurios mėgo laiką leisti ir anticarinius planus regzti Adomas Mickevičius su draugais, aplankysime gražiausią Pavilnių parko regyklą. Tokio kalvoto reljefo, kuriuo driekiasi Ribiškių pėsčiųjų takas, Lietuvoje daugiau nėra, tad nuostabūs miesto ir miškų vaizdai – garantuoti!
Ekskursijos pradžia ir pabaiga: Ibis Styles viešbučio stovėjimo aikštelė (Minsko pl. 14, Vilnius). Trukmė ~3 val., nueisime ~6 km.
Bilietų nuoroda: https://tickets.paysera.com/.../zoliavimo-ekskursija... Labai prašome nevėluoti ir su savimi turėti telefone išsaugotą bilieto kopiją. Pavėlavus galimybės prisijungti bus ribotos, nes gidų telefonų garsas per ekskursijas išjungtas.
Kas bus, jei lis? Ekskursija vyks, tik nepamirškite skėčių.
Daugiau informacijjos tel. +370 671 23264
Jis nepralenkiamas tarp visų Žemės medžių savo masyvumu ir galingumu. Šis unikalus medis natūraliai auga vienintelėje vietoje pasaulyje – Sierra Nevados kalnuose Šiaurės Amerikoje, nedideliame, tik 144 m2 plote. Kalnai nėra iš aukštųjų, siekiatys iki 2700 m virš jūros lygio, bet mamutmedžiai juose jaučiasi puikiai. Čia įkurtas nacionalinis mamutmedžių parkas. Angliakalbiai mamutmedžius vadina Sequoia, ir šis pavadinimas dažnai painioja visus. Nes tai, ką mes lietuviškai vadiname sekvoja, yra visai kitas augalas. Sekvojos taip pat auga Šiaurės Amerikoje, sekvojų nacionaliniame parke. Angliškai sekvoja vadinama California Redwood. Mamutmedžiai nuo sekvojų gerokai skiriasi pagal išvaizdą – mamutmedžių šakelių spygliai aštrūs ir panašūs į kadagių, o sekvojų – švelnūs, panašūs į eglių.
Mamutmedžiai nėra patys aukščiausi pasaulio medžiai. Nors jų ūgis ir nemažas, gali siekti net 100 – 130 metrų (aukščiausias Lietuvos medis siekia apie 50 m). Jie taip pat nėra ir seniausi Žemės medžiai, juos lenkia 4000 – 5000 m. amžiaus europinis kukmedis, gajoji pušis ir kt. Šiuo metu pačio seniausio mamutmedžio amžius siekia apie 3700 m. Storiausio pasaulio medžio rinkimuose mamutmedis užima 3-ąją vietą su 8,9 m skersmens liemeniu, o pirmosios vietos laimėtojo baobabo skersmuo – net 16 metrų (medžio skersmuo paprastai matuojamas ne prie pat žemės, o 1,3-1,4 m aukštyje). Bet nei vienas pasaulio medis neprilygsta mamutmedžiui vardu Generolas Šermanas. Jeigu jo visą medieną paskaičiuotume kubiniais metrais, tai ji užimtų net 1488 m3 ! Palyginimui – vienos galingos ir storos lietuviškos pušies medienos tūris yra tik apie 5 – 6 m3. Jo aukštis siekia 84 m, sveria apie 2000 tonų, o jo žievė – beveik 1 m storio. Šio medžio pagrindo plotas užimtų visos krepšinio aikštelės dydžio plotą. Iš viso nacionaliniame parke auga 11 tūkst. mamutmedžių, iš kurių dauguma turi vardus – Sentinelis, Prezidentas, generolas Grantas ir kt.
Jos smulkutės, tik 0,5 cm dydžio, bet jose užkoduota daug „megabaitų“ svarbios informacijos. Pvz., kad sėklos iš kankorėžių paprastai išbyra po miškų gaisrų, kuriuos sukelia žaibai. Mums tai paradoksas, bet taip jau evoliucijos sutvarkyta, nes po gaisro atsiranda dideli tušti plotai, kuriuose niekas neužstoja saulės šviesos, o pelenai – puiki trąša „mamutukų“ daigams. Seni medžiai žaibų ir gaisrų nebijo, juos saugo stora žievė.
Dar įdomu tai, kad mamutmedžiai, skirtingai nei dauguma medžių, kuo senesni, tuo sparčiau auga. Šį neįtikėtiną faktą neseniai atrado amerikiečių mokslininkai. Per metus senas mamutmedis procentaliai priauga medienos daugiau nei jaunas medis. Senus medžius labai retai išverčia audros, nes jų šaknų sistema galinga ir tvirta. Šakos irgi drūtos – kelių metrų storio šakos nenulūžta ir gali atlaikyti kelių tonų sniego masę. Medieną retai kada griaužia vabzdžiai kenkėjai, o nuo puvinio saugo joje esančios tanino rūgštys.
XIX a. mamutmedžius pradėta masiškai kirsti. Nuo išnaikinimo juos išgelbėjo dar viena įdomi savybė: nepaisant to, kad medžiai atsparūs audroms, ugniai ir šalčiui, bet jų mediena yra tokia trapi, kad nukirsti kamienai dažnai tiesiog subyrėdavo į gabaliukus, tad tikdavo tik skiedroms. Uždraudus jų kirtimą ir įkūrus nacionalinį parką, mamutmedžių giraitė tapo kur kas pelningesnis kaip turistinis, o ne medienos pramonės objektas. Deja, sekvojoms pasisekė mažiau, nes jų mediena gerokai vertingesnė, tad nuolat vyksta konfliktas tarp gamtosaugininkų ir medienos verslininkų – ar palikti gyvus ir unikalius medžius, ar iškirsti juos medienos pramonei.
Didieji mamutmedžiai šiuo metu auga daugelio šalių parkuose, botanikos soduose bei namų kiemuose. Žinoma, tokio aukščio ir storio kaip Sierra Nevados kalnuose jie nepasiekia, bet vis tiek užauga nemaži. Europoje jie geriausiai jaučiasi Pietų ir Vidurio Europos šalyse. Lietuvoje gali augti, nes, kaip ir savo tėvynėje ištveria iki -300 C šaltį. Bet mūsų žiemomis jiems trūksta gausaus sniego, kuris apsaugo jaunus augalus nuo šalčių. Be to, jie gan sunkiai ištveria permainingas lietuviškas žiemas su atodrėkiais. Bet jeigu norime kažko išskirtinio ir įdomaus savo sode, auginkime galingiausią pasaulio medį – didįjį mamutmedį.
Jis nepralenkiamas tarp visų Žemės medžių savo masyvumu ir galingumu. Šis unikalus medis natūraliai auga vienintelėje vietoje pasaulyje – Sierra Nevados kalnuose Šiaurės Amerikoje, nedideliame, tik 144 m2 plote. Kalnai nėra iš aukštųjų, siekiatys iki 2700 m virš jūros lygio, bet mamutmedžiai juose jaučiasi puikiai. Čia įkurtas nacionalinis mamutmedžių parkas. Angliakalbiai mamutmedžius vadina Sequoia, ir šis pavadinimas dažnai painioja visus. Nes tai, ką mes lietuviškai vadiname sekvoja, yra visai kitas augalas. Sekvojos taip pat auga Šiaurės Amerikoje, sekvojų nacionaliniame parke. Angliškai sekvoja vadinama California Redwood. Mamutmedžiai nuo sekvojų gerokai skiriasi pagal išvaizdą – mamutmedžių šakelių spygliai aštrūs ir panašūs į kadagių, o sekvojų – švelnūs, panašūs į eglių.
Mamutmedžiai nėra patys aukščiausi pasaulio medžiai. Nors jų ūgis ir nemažas, gali siekti net 100 – 130 metrų (aukščiausias Lietuvos medis siekia apie 50 m). Jie taip pat nėra ir seniausi Žemės medžiai, juos lenkia 4000 – 5000 m. amžiaus europinis kukmedis, gajoji pušis ir kt. Šiuo metu pačio seniausio mamutmedžio amžius siekia apie 3700 m. Storiausio pasaulio medžio rinkimuose mamutmedis užima 3-ąją vietą su 8,9 m skersmens liemeniu, o pirmosios vietos laimėtojo baobabo skersmuo – net 16 metrų (medžio skersmuo paprastai matuojamas ne prie pat žemės, o 1,3-1,4 m aukštyje). Bet nei vienas pasaulio medis neprilygsta mamutmedžiui vardu Generolas Šermanas. Jeigu jo visą medieną paskaičiuotume kubiniais metrais, tai ji užimtų net 1488 m3 ! Palyginimui – vienos galingos ir storos lietuviškos pušies medienos tūris yra tik apie 5 – 6 m3. Jo aukštis siekia 84 m, sveria apie 2000 tonų, o jo žievė – beveik 1 m storio. Šio medžio pagrindo plotas užimtų visos krepšinio aikštelės dydžio plotą. Iš viso nacionaliniame parke auga 11 tūkst. mamutmedžių, iš kurių dauguma turi vardus – Sentinelis, Prezidentas, generolas Grantas ir kt.
Jos smulkutės, tik 0,5 cm dydžio, bet jose užkoduota daug „megabaitų“ svarbios informacijos. Pvz., kad sėklos iš kankorėžių paprastai išbyra po miškų gaisrų, kuriuos sukelia žaibai. Mums tai paradoksas, bet taip jau evoliucijos sutvarkyta, nes po gaisro atsiranda dideli tušti plotai, kuriuose niekas neužstoja saulės šviesos, o pelenai – puiki trąša „mamutukų“ daigams. Seni medžiai žaibų ir gaisrų nebijo, juos saugo stora žievė.
Dar įdomu tai, kad mamutmedžiai, skirtingai nei dauguma medžių, kuo senesni, tuo sparčiau auga. Šį neįtikėtiną faktą neseniai atrado amerikiečių mokslininkai. Per metus senas mamutmedis procentaliai priauga medienos daugiau nei jaunas medis. Senus medžius labai retai išverčia audros, nes jų šaknų sistema galinga ir tvirta. Šakos irgi drūtos – kelių metrų storio šakos nenulūžta ir gali atlaikyti kelių tonų sniego masę. Medieną retai kada griaužia vabzdžiai kenkėjai, o nuo puvinio saugo joje esančios tanino rūgštys.
XIX a. mamutmedžius pradėta masiškai kirsti. Nuo išnaikinimo juos išgelbėjo dar viena įdomi savybė: nepaisant to, kad medžiai atsparūs audroms, ugniai ir šalčiui, bet jų mediena yra tokia trapi, kad nukirsti kamienai dažnai tiesiog subyrėdavo į gabaliukus, tad tikdavo tik skiedroms. Uždraudus jų kirtimą ir įkūrus nacionalinį parką, mamutmedžių giraitė tapo kur kas pelningesnis kaip turistinis, o ne medienos pramonės objektas. Deja, sekvojoms pasisekė mažiau, nes jų mediena gerokai vertingesnė, tad nuolat vyksta konfliktas tarp gamtosaugininkų ir medienos verslininkų – ar palikti gyvus ir unikalius medžius, ar iškirsti juos medienos pramonei.
Didieji mamutmedžiai šiuo metu auga daugelio šalių parkuose, botanikos soduose bei namų kiemuose. Žinoma, tokio aukščio ir storio kaip Sierra Nevados kalnuose jie nepasiekia, bet vis tiek užauga nemaži. Europoje jie geriausiai jaučiasi Pietų ir Vidurio Europos šalyse. Lietuvoje gali augti, nes, kaip ir savo tėvynėje ištveria iki -300 C šaltį. Bet mūsų žiemomis jiems trūksta gausaus sniego, kuris apsaugo jaunus augalus nuo šalčių. Be to, jie gan sunkiai ištveria permainingas lietuviškas žiemas su atodrėkiais. Bet jeigu norime kažko išskirtinio ir įdomaus savo sode, auginkime galingiausią pasaulio medį – didįjį mamutmedį.
Šiemet sakuros pradėjo žydėti anksčiau, nors šįmet pavasaris ir šaltesnis. Dažnai sakurų žiedus nušaldo pavasarinės šalnos, tad kartais žydėjimo stebuklas ir neįvyksta. Todėl reikia skubėti džiaugtis jomis, nes žydėjimas gan trumpas, paprastai trunkantis ne ilgiau kaip 8-10 dienų, o kartais netrunka nė savaitės, ypač jei pasitaiko šaltos ir vėjuotos dienos. Galimybių džiaugtis sakuromis kiekvienais metais Lietuvoje vis didėja, nes vis daugiau miestų ir miestelių sodina šiuos gražius medelius ir kai kur atsiranda visai nemaži sodai, kaip pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune ar Alytuje.
Ji dar kartais vadinama ir sakūra. Tai dekoratyvinė vyšnia, natūraliai auganti Tolimuose Rytuose (Japonijoje, Kinijoje). Mes auginame paprastąją vyšnią (Prunus cerasus), kuri, beje, taip pat nėra savaiminis mūsų krašto, o tik kokius 400 metų atkeliavusi į Lietuvą. Sakuromis arba japoninėmis vyšniomis paprastai vadina šias jų rūšis: smailiadantę (Prunus serrulata), rausvąją (P. x subhirtella), ankstyvąją (P.incisa), puošniąją (P.speciosa), svyruoklinę (P.yedoensis), hokaidinę (P. nipponica) bei kitas. Šiais laikais yra nemažai sukurtų žmogaus rankomis dekoratyvinių vyšnių hibridų. Visas jas vienija puošnūs balti arba rausvi žiedai.
Be abejo, pirmiausiai todėl, kad gražiai žydi. Jas ypač vertina žmonės, kurie domisi Japonijos kultūra. Juk šioje tolimoje šalyje sakurų žydėjimo šventė Hanami turi labai senas ir gilias tradicijas. Teko lankytis Japonijoje tuo metu, kai ten žydi sakuros – ir tai tikra magija, nes sunku ir nupasakoti tą jausmą, kai patenki į žydinčių sakurų sodą. Baltų arba rausvų žiedų debesų apsuptis svaigina ir žvelgiant aukštyn į žiedus dingsta visos sunkios mintys, apima ilgesys ir kažkuo ši būsena primena vaikystę, kai visas aplinkinis pasaulis atrodė kaip nesibaigianti laimė, kai buvo galima džiaugtis pačiais paprasčiausiais gyvenimo dalykais – saule, oru, gamta, mylimais žmonėmis.
![](\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/DSC_0328-1.JPG\")
Japonijoje sakurų žydėjimo metu visi tarsi išprotėja gerąja prasme: po darbų, o ypač savaitgaliais visi skuba į parkus, kur gali džiaugtis žiedais, po medžiais ant patiesalų susėda su šeimomis, su draugais ar bendradarbiais, susitinka su seniai matytais bendramoksliais, giminėmis ar bičiuliais, vaišinasi, šnekučiuojasi, medituoja ar tiesiog grožisi žiedais. Juk tas kerintis sakurų žydėjimas japonams simbolizuoja ne tik gamtos atgimimą po žiemos, bet ir visą žmogaus gyvenimą bei jo trapumą, jis primena, kad reikia būti čia ir dabar, branginti ir švęsti kiekvieną gyvenimo akimirką.
![](\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/DSC_0019--3-.JPG\")
![](\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/DSC_0929--2-.JPG\")
![](\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/2018-03-26-15.45.35.jpg\")
Ypatingas momentas ateina tada, kai nužydėję sakurų žiedlapiai pradeda kristi. Jų būna tokia gausybė, kad žemė tampa tarsi apsnigta, šio „sniego“ prikrenta į plaukus bei rūbus ir jautiesi tarsi palaiminta iš aukščiau. Žydint ir krintant sakurų žiedams žmonės prisimena brangius jiems išėjusiuosius, atleidžia priešams skriaudas ir susitaiko, o daugelis įsimylėjėlių prisipažįsta vienas kitam meilėje, susižada ar tuokiasi. Ir ko gero, nėra žavingesnio reginio, nei atsidurti po sakurų medžiais, kurie apkibę baltai rausvų žiedlapių debesimis, pamažu byrančiais ant žemės, tarsi lytų svajonių lietus, ir stebėti, kaip vėjyje linguoja žydinčios šakelės. Tad galime pasimokyti džiaugtis šių vyšnių nuostabiu žydėjimu taip, kaip tuo moka džiaugtis japonai. Juk sakuros gan greitai nubarsto žiedlapius, po jų pradeda skleistis žali lapai ir medžiai tampa įprastiniai kaip ir visi. Vėliau žiedų vietoje kartais sunoksta nedidelės ir tamsios uogos, kurias kaip ir visas vyšnias galima valgyti, tik šios nėra skanios.
![](\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/SAM_2069.JPG\")
Jeigu neturite savo sakuros, atvykite į parkus ir sodus, kur kiekvieną pavasarį vyksta tikra sakurų žydėjimo fiesta. Tokią vietą rasite Vilniuje japonų diplomato Č.Sugiharos sakurų parke šalia Europos prospekte šalia Neries, taip pat Vingio parke esančiame Botanikos sodo skyriuje, Kaune Nemuno saloje, Alytuje, Druskininkuose bei kitur. O jeigu turite vietos savo sode - pasodinkite sakurą ir kiekvieną pavasarį patirkite žydėjimo magiją.
![](\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/IMG_20200420_135357.jpg\")
![](\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/DSC_0219.JPG\")
![](\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/2018-04-05-15.19.32.jpg\")
Šiemet sakuros pradėjo žydėti anksčiau, nors šįmet pavasaris ir šaltesnis. Dažnai sakurų žiedus nušaldo pavasarinės šalnos, tad kartais žydėjimo stebuklas ir neįvyksta. Todėl reikia skubėti džiaugtis jomis, nes žydėjimas gan trumpas, paprastai trunkantis ne ilgiau kaip 8-10 dienų, o kartais netrunka nė savaitės, ypač jei pasitaiko šaltos ir vėjuotos dienos. Galimybių džiaugtis sakuromis kiekvienais metais Lietuvoje vis didėja, nes vis daugiau miestų ir miestelių sodina šiuos gražius medelius ir kai kur atsiranda visai nemaži sodai, kaip pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune ar Alytuje.
Ji dar kartais vadinama ir sakūra. Tai dekoratyvinė vyšnia, natūraliai auganti Tolimuose Rytuose (Japonijoje, Kinijoje). Mes auginame paprastąją vyšnią (Prunus cerasus), kuri, beje, taip pat nėra savaiminis mūsų krašto, o tik kokius 400 metų atkeliavusi į Lietuvą. Sakuromis arba japoninėmis vyšniomis paprastai vadina šias jų rūšis: smailiadantę (Prunus serrulata), rausvąją (P. x subhirtella), ankstyvąją (P.incisa), puošniąją (P.speciosa), svyruoklinę (P.yedoensis), hokaidinę (P. nipponica) bei kitas. Šiais laikais yra nemažai sukurtų žmogaus rankomis dekoratyvinių vyšnių hibridų. Visas jas vienija puošnūs balti arba rausvi žiedai.
Be abejo, pirmiausiai todėl, kad gražiai žydi. Jas ypač vertina žmonės, kurie domisi Japonijos kultūra. Juk šioje tolimoje šalyje sakurų žydėjimo šventė Hanami turi labai senas ir gilias tradicijas. Teko lankytis Japonijoje tuo metu, kai ten žydi sakuros – ir tai tikra magija, nes sunku ir nupasakoti tą jausmą, kai patenki į žydinčių sakurų sodą. Baltų arba rausvų žiedų debesų apsuptis svaigina ir žvelgiant aukštyn į žiedus dingsta visos sunkios mintys, apima ilgesys ir kažkuo ši būsena primena vaikystę, kai visas aplinkinis pasaulis atrodė kaip nesibaigianti laimė, kai buvo galima džiaugtis pačiais paprasčiausiais gyvenimo dalykais – saule, oru, gamta, mylimais žmonėmis.
Japonijoje sakurų žydėjimo metu visi tarsi išprotėja gerąja prasme: po darbų, o ypač savaitgaliais visi skuba į parkus, kur gali džiaugtis žiedais, po medžiais ant patiesalų susėda su šeimomis, su draugais ar bendradarbiais, susitinka su seniai matytais bendramoksliais, giminėmis ar bičiuliais, vaišinasi, šnekučiuojasi, medituoja ar tiesiog grožisi žiedais. Juk tas kerintis sakurų žydėjimas japonams simbolizuoja ne tik gamtos atgimimą po žiemos, bet ir visą žmogaus gyvenimą bei jo trapumą, jis primena, kad reikia būti čia ir dabar, branginti ir švęsti kiekvieną gyvenimo akimirką.
Ypatingas momentas ateina tada, kai nužydėję sakurų žiedlapiai pradeda kristi. Jų būna tokia gausybė, kad žemė tampa tarsi apsnigta, šio „sniego“ prikrenta į plaukus bei rūbus ir jautiesi tarsi palaiminta iš aukščiau. Žydint ir krintant sakurų žiedams žmonės prisimena brangius jiems išėjusiuosius, atleidžia priešams skriaudas ir susitaiko, o daugelis įsimylėjėlių prisipažįsta vienas kitam meilėje, susižada ar tuokiasi. Ir ko gero, nėra žavingesnio reginio, nei atsidurti po sakurų medžiais, kurie apkibę baltai rausvų žiedlapių debesimis, pamažu byrančiais ant žemės, tarsi lytų svajonių lietus, ir stebėti, kaip vėjyje linguoja žydinčios šakelės. Tad galime pasimokyti džiaugtis šių vyšnių nuostabiu žydėjimu taip, kaip tuo moka džiaugtis japonai. Juk sakuros gan greitai nubarsto žiedlapius, po jų pradeda skleistis žali lapai ir medžiai tampa įprastiniai kaip ir visi. Vėliau žiedų vietoje kartais sunoksta nedidelės ir tamsios uogos, kurias kaip ir visas vyšnias galima valgyti, tik šios nėra skanios.
Jeigu neturite savo sakuros, atvykite į parkus ir sodus, kur kiekvieną pavasarį vyksta tikra sakurų žydėjimo fiesta. Tokią vietą rasite Vilniuje japonų diplomato Č.Sugiharos sakurų parke šalia Europos prospekte šalia Neries, taip pat Vingio parke esančiame Botanikos sodo skyriuje, Kaune Nemuno saloje, Alytuje, Druskininkuose bei kitur. O jeigu turite vietos savo sode - pasodinkite sakurą ir kiekvieną pavasarį patirkite žydėjimo magiją.
Štai toks yra tikslus mokslinis datulės vardas. Datulių medis – tai aukšta palmė, užauganti iki 20–25 m aukščio. Vienas jos lapas, sudarytas iš kelių šimtų plunksniškai suskaldytų lapelių, gali siekti net 5 m ilgio. Šie finikai savaime auga Artimuosiuose Rytuose, ten žmonės juos sukultūrino daugiau nei prieš 4000 metų. Šiuo metu natūraliai gamtoje augančių datulinių finikų jau nebėra, bet dideli jų plantacijų plotai auginami ne tik Rytų šalyse – Egipte, Irane, Izraelyje, bet ir Afrikoje, Pietų Europoje, JAV, Meksikoje bei kitur.
Svarbiausia datulinio finiko dalis yra jo vaisiai datulės, moksliškai vadinami kaulavaisiais. Jie būna sukibę po kelis šimtus vienoje didelėje kekėje, o sunokusių kekių ant medžio taip pat gali būti šimtai. Brandaus amžiaus medis vieno derliaus metu gali sunokinti iki 50–80 kg. vaisių. Atskiri finikų medžiai būna vyriški ir moteriški. Vaisius nokina, žinoma, moteriški individai, o vienas vyriškas medis gali apdulkinti apie 10–15 moteriškų. Šviežias vaisius – pailgos formos ir siekia 5–10 cm ilgio, su stambia pailga sėkla viduje. Mes įpratę vaisius matyti parduodamus jau džiovintus ir tamsiai rudus, bet šviežios sunokusios datulės būna žalios, geltonos ar oranžinės spalvos.
![](\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/01/Nr.1.JPG\")
Artimuosiuose Rytuose datules valgo įvairiais jų sunokimo tarpsniais. Iš nesunokusių vaisių gamina įvairius patiekalus: kepa, verda, troškina, konservuoja. Šviežios sunokusios datulės būna sultingos, minkšta odele, o jų skonis panašus į slyvų. Tokios datulės labai greitai genda ir pūva, jas sudėtinga vežti, tad netinka tolimesniems pervežimams. Štai kodėl mūsų prekybos centruose ir nebūna šviežių datulių. Sunokusių vaisių žievelė kietėja, jie tampa saldesni, sausesni ir miltingesni, tad tokie tinka tolimoms kelionėms. Datulių vaisiai tiek prieš tūkstančius metų, tiek ir šiais laikais yra vienas svarbiausių produktų Artimiausiuose Rytuose. Šiuose kraštuose datulės mėgstamos ne tik šviežios ar džiovintos, iš jų gaminama saldi pasta kaip cukraus pakaitalas, įvairūs desertai, taip pat ir gėrimai, kartais dedama į mėsiškus ir kitus sūrius patiekalus. Datulėse gali būti net iki 75–85 proc. cukraus, kuris yra natūralus konservantas, tad sumaltos kartu su kitais produktais padeda ilgiau juos išsaugoti. Vaisiuose gausu ne tik cukraus, bet ir vertingų medžiagų – įvairių vitaminų ir mineralų. Datules valgyti saikingai turėtų tie, kurie turi problemų dėl cukraus kiekio kraujyje.
Beveik visas augalas gali būti naudojamas maistui bei kitiems dalykams: sumaltos sėklos maistingos ir sočios, šiais miltais šeriami naminiai gyvuliai. Iš sėklų taip pat yra spaudžiamas aliejus. Nors šis aliejus kiek mažiau populiarus nei alyvpalmių, be kurio neišsiverčia daugelis muilo ir kosmetikos gamintojų, bet taip pat gan dažnai naudojamas. Datulinio finiko mediena tvirta, lengva ir poringa, tinkanti statyboms, valtims gaminti bei kurui. Stambiais palmių lapais dengiami stogai, iš jų pinami krepšiai ir kilimėliai. Pavasarį iš medžio kamieno išgaunamos sultys taip pat yra labai saldžios kaip ir vaisiai, iš jų verdamas sirupas. Sunokusius vaisius mėgsta lesti ir paukščiai.
![](\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/01/Nr.2.JPG\")
Jei sumanysite jį užsiauginti, galite tai pabandyti padaryti iš sėklos, suvalgę jos džiovintą vaisių. Prieš sėją sėklą galima pamirkti šiltame vandenyje ar nagų dilde šiek tiek pabrūžinti kietą kiautą. Pasėjus sėklą į žemę, vazoną reikėtų laikyti šiltai, ~25 C temperatūroje. Nors sėklos paprastai sudygsta gan greitai, bet vėliau auga labai pamažu. Tiesa, sėklos gali ir nesudygti, jei vaisiai buvo džiovinami labai karštoje temperatūroje. Dirvožemis augalui turėtų būti lengvas, purus ir sausokas, nes nemėgsta drėgmės pertekliaus, tinkamiausias yra priesmėlis. Šių palmių šaknys nėra gilios, kartais net visai dideli medžiai gali būti persodinami su nedideliu šaknų gumulu. Augalas mėgsta šilumą ir saulę, tad Lietuvoje lauke geriausia jausis tik šiltomis ir saulėtomis vasaromis. Pernelyg nereikėtų stengtis juo rūpintis, nes sukūrus augalui idealias sąlygas, jis stiebsis vis labiau aukštyn, o juk savo gimtinėje užauga aukštu medžiu ! Tad bus sunku prižiūrėti ar pernešti į kitą vietą.
![](\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/01/Nr.4.JPG\")
Selekcininkai yra sukūrę ne vieną datulinio finiko veislę: ‘Deglet Noir‘ vaisiai laikomi vienais vertingiausių ir brangiausių, nes sunokina ypatingus, švelnaus medaus skonio ir šviesios spalvos vaisius. ‘Fardh‘ – labai tamsios spalvos, intensyvesnio skonio ir labiau mėgstami arabų kraštuose; jie pigesni, tad dažniausiai parduodami ir mūsų prekybos centruose. ‘Weddee‘ veislė nokina stambius ir ilgus vaisius, dažniausiai auginamus kaip pašaras kupranugariams ar net beždžionėms.
Tad visada įdomu paeksperimentuoti su maistu, o šį kartą – su džiovinta datule, kurią suvalgę, jos sėklą galite pasėti į vazoną. Galbūt, po kurio laiko turėsite egzotišką augalą palmę, kuri, gal ir nesunokins skaniųjų datulių vaisių, bet primins senas Biblijos istorijas.
","url":"https://valdymas.medeinos.lt/datules-biblinis-augalas/","canonical_url":null,"uuid":"a9919820-7941-4061-a9ba-179c197bfbb0","codeinjection_foot":null,"codeinjection_head":null,"codeinjection_styles":null,"comment_id":"696677575f08b323af4e4f64","reading_time":4,"send_email_when_published":false,"email_subject":null,"childHtmlRehype":{"html":"Štai toks yra tikslus mokslinis datulės vardas. Datulių medis – tai aukšta palmė, užauganti iki 20–25 m aukščio. Vienas jos lapas, sudarytas iš kelių šimtų plunksniškai suskaldytų lapelių, gali siekti net 5 m ilgio. Šie finikai savaime auga Artimuosiuose Rytuose, ten žmonės juos sukultūrino daugiau nei prieš 4000 metų. Šiuo metu natūraliai gamtoje augančių datulinių finikų jau nebėra, bet dideli jų plantacijų plotai auginami ne tik Rytų šalyse – Egipte, Irane, Izraelyje, bet ir Afrikoje, Pietų Europoje, JAV, Meksikoje bei kitur.
Svarbiausia datulinio finiko dalis yra jo vaisiai datulės, moksliškai vadinami kaulavaisiais. Jie būna sukibę po kelis šimtus vienoje didelėje kekėje, o sunokusių kekių ant medžio taip pat gali būti šimtai. Brandaus amžiaus medis vieno derliaus metu gali sunokinti iki 50–80 kg. vaisių. Atskiri finikų medžiai būna vyriški ir moteriški. Vaisius nokina, žinoma, moteriški individai, o vienas vyriškas medis gali apdulkinti apie 10–15 moteriškų. Šviežias vaisius – pailgos formos ir siekia 5–10 cm ilgio, su stambia pailga sėkla viduje. Mes įpratę vaisius matyti parduodamus jau džiovintus ir tamsiai rudus, bet šviežios sunokusios datulės būna žalios, geltonos ar oranžinės spalvos.
Artimuosiuose Rytuose datules valgo įvairiais jų sunokimo tarpsniais. Iš nesunokusių vaisių gamina įvairius patiekalus: kepa, verda, troškina, konservuoja. Šviežios sunokusios datulės būna sultingos, minkšta odele, o jų skonis panašus į slyvų. Tokios datulės labai greitai genda ir pūva, jas sudėtinga vežti, tad netinka tolimesniems pervežimams. Štai kodėl mūsų prekybos centruose ir nebūna šviežių datulių. Sunokusių vaisių žievelė kietėja, jie tampa saldesni, sausesni ir miltingesni, tad tokie tinka tolimoms kelionėms. Datulių vaisiai tiek prieš tūkstančius metų, tiek ir šiais laikais yra vienas svarbiausių produktų Artimiausiuose Rytuose. Šiuose kraštuose datulės mėgstamos ne tik šviežios ar džiovintos, iš jų gaminama saldi pasta kaip cukraus pakaitalas, įvairūs desertai, taip pat ir gėrimai, kartais dedama į mėsiškus ir kitus sūrius patiekalus. Datulėse gali būti net iki 75–85 proc. cukraus, kuris yra natūralus konservantas, tad sumaltos kartu su kitais produktais padeda ilgiau juos išsaugoti. Vaisiuose gausu ne tik cukraus, bet ir vertingų medžiagų – įvairių vitaminų ir mineralų. Datules valgyti saikingai turėtų tie, kurie turi problemų dėl cukraus kiekio kraujyje.
Beveik visas augalas gali būti naudojamas maistui bei kitiems dalykams: sumaltos sėklos maistingos ir sočios, šiais miltais šeriami naminiai gyvuliai. Iš sėklų taip pat yra spaudžiamas aliejus. Nors šis aliejus kiek mažiau populiarus nei alyvpalmių, be kurio neišsiverčia daugelis muilo ir kosmetikos gamintojų, bet taip pat gan dažnai naudojamas. Datulinio finiko mediena tvirta, lengva ir poringa, tinkanti statyboms, valtims gaminti bei kurui. Stambiais palmių lapais dengiami stogai, iš jų pinami krepšiai ir kilimėliai. Pavasarį iš medžio kamieno išgaunamos sultys taip pat yra labai saldžios kaip ir vaisiai, iš jų verdamas sirupas. Sunokusius vaisius mėgsta lesti ir paukščiai.
Jei sumanysite jį užsiauginti, galite tai pabandyti padaryti iš sėklos, suvalgę jos džiovintą vaisių. Prieš sėją sėklą galima pamirkti šiltame vandenyje ar nagų dilde šiek tiek pabrūžinti kietą kiautą. Pasėjus sėklą į žemę, vazoną reikėtų laikyti šiltai, ~25 C temperatūroje. Nors sėklos paprastai sudygsta gan greitai, bet vėliau auga labai pamažu. Tiesa, sėklos gali ir nesudygti, jei vaisiai buvo džiovinami labai karštoje temperatūroje. Dirvožemis augalui turėtų būti lengvas, purus ir sausokas, nes nemėgsta drėgmės pertekliaus, tinkamiausias yra priesmėlis. Šių palmių šaknys nėra gilios, kartais net visai dideli medžiai gali būti persodinami su nedideliu šaknų gumulu. Augalas mėgsta šilumą ir saulę, tad Lietuvoje lauke geriausia jausis tik šiltomis ir saulėtomis vasaromis. Pernelyg nereikėtų stengtis juo rūpintis, nes sukūrus augalui idealias sąlygas, jis stiebsis vis labiau aukštyn, o juk savo gimtinėje užauga aukštu medžiu ! Tad bus sunku prižiūrėti ar pernešti į kitą vietą.
Selekcininkai yra sukūrę ne vieną datulinio finiko veislę: ‘Deglet Noir‘ vaisiai laikomi vienais vertingiausių ir brangiausių, nes sunokina ypatingus, švelnaus medaus skonio ir šviesios spalvos vaisius. ‘Fardh‘ – labai tamsios spalvos, intensyvesnio skonio ir labiau mėgstami arabų kraštuose; jie pigesni, tad dažniausiai parduodami ir mūsų prekybos centruose. ‘Weddee‘ veislė nokina stambius ir ilgus vaisius, dažniausiai auginamus kaip pašaras kupranugariams ar net beždžionėms.
Tad visada įdomu paeksperimentuoti su maistu, o šį kartą – su džiovinta datule, kurią suvalgę, jos sėklą galite pasėti į vazoną. Galbūt, po kurio laiko turėsite egzotišką augalą palmę, kuri, gal ir nesunokins skaniųjų datulių vaisių, bet primins senas Biblijos istorijas.
","htmlAst":{"type":"root","children":[{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"datulinis-finikas-phoenix-dactylifera"},"children":[{"type":"text","value":"DATULINIS FINIKAS ("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Phoenix dactylifera"}]},{"type":"text","value":")"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Štai toks yra tikslus mokslinis datulės vardas. Datulių medis – tai aukšta palmė, užauganti iki 20–25 m aukščio. Vienas jos lapas, sudarytas iš kelių šimtų plunksniškai suskaldytų lapelių, gali siekti net 5 m ilgio. Šie finikai savaime auga Artimuosiuose Rytuose, ten žmonės juos sukultūrino daugiau nei prieš 4000 metų. Šiuo metu natūraliai gamtoje augančių datulinių finikų jau nebėra, bet dideli jų plantacijų plotai auginami ne tik Rytų šalyse – Egipte, Irane, Izraelyje, bet ir Afrikoje, Pietų Europoje, JAV, Meksikoje bei kitur."}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"datuli%C5%B3-vaisiai"},"children":[{"type":"text","value":"Datulių vaisiai"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Svarbiausia datulinio finiko dalis yra jo vaisiai datulės, moksliškai vadinami kaulavaisiais. Jie būna sukibę po kelis šimtus vienoje didelėje kekėje, o sunokusių kekių ant medžio taip pat gali būti šimtai. Brandaus amžiaus medis vieno derliaus metu gali sunokinti iki 50–80 kg. vaisių. Atskiri finikų medžiai būna vyriški ir moteriški. Vaisius nokina, žinoma, moteriški individai, o vienas vyriškas medis gali apdulkinti apie 10–15 moteriškų. Šviežias vaisius – pailgos formos ir siekia 5–10 cm ilgio, su stambia pailga sėkla viduje. Mes įpratę vaisius matyti parduodamus jau džiovintus ir tamsiai rudus, bet šviežios sunokusios datulės būna žalios, geltonos ar oranžinės spalvos."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/01/Nr.1.JPG","width":1843,"height":1229,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Šviežios datulės būna žalios, geltonos arba oranžinės spalvos, jos sultingos, o jų skonis panašus į slyvų"}]}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Artimuosiuose Rytuose datules valgo įvairiais jų sunokimo tarpsniais. Iš nesunokusių vaisių gamina įvairius patiekalus: kepa, verda, troškina, konservuoja. Šviežios sunokusios datulės būna sultingos, minkšta odele, o jų skonis panašus į slyvų. Tokios datulės labai greitai genda ir pūva, jas sudėtinga vežti, tad netinka tolimesniems pervežimams. Štai kodėl mūsų prekybos centruose ir nebūna šviežių datulių. Sunokusių vaisių žievelė kietėja, jie tampa saldesni, sausesni ir miltingesni, tad tokie tinka tolimoms kelionėms. Datulių vaisiai tiek prieš tūkstančius metų, tiek ir šiais laikais yra vienas svarbiausių produktų Artimiausiuose Rytuose. Šiuose kraštuose datulės mėgstamos ne tik šviežios ar džiovintos, iš jų gaminama saldi pasta kaip cukraus pakaitalas, įvairūs desertai, taip pat ir gėrimai, kartais dedama į mėsiškus ir kitus sūrius patiekalus. Datulėse gali būti net iki 75–85 proc. cukraus, kuris yra natūralus konservantas, tad sumaltos kartu su kitais produktais padeda ilgiau juos išsaugoti. Vaisiuose gausu ne tik cukraus, bet ir vertingų medžiagų – įvairių vitaminų ir mineralų. Datules valgyti saikingai turėtų tie, kurie turi problemų dėl cukraus kiekio kraujyje."}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"ne-tik-vaisiai-valgomi"},"children":[{"type":"text","value":"Ne tik vaisiai valgomi"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Beveik visas augalas gali būti naudojamas maistui bei kitiems dalykams: sumaltos sėklos maistingos ir sočios, šiais miltais šeriami naminiai gyvuliai. Iš sėklų taip pat yra spaudžiamas aliejus. Nors šis aliejus kiek mažiau populiarus nei alyvpalmių, be kurio neišsiverčia daugelis muilo ir kosmetikos gamintojų, bet taip pat gan dažnai naudojamas. Datulinio finiko mediena tvirta, lengva ir poringa, tinkanti statyboms, valtims gaminti bei kurui. Stambiais palmių lapais dengiami stogai, iš jų pinami krepšiai ir kilimėliai. Pavasarį iš medžio kamieno išgaunamos sultys taip pat yra labai saldžios kaip ir vaisiai, iš jų verdamas sirupas. Sunokusius vaisius mėgsta lesti ir paukščiai."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/01/Nr.2.JPG","width":1843,"height":1229,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Vienoje kekėje gali būti iki kelių šimtų vaisių"}]}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"kaip-namuose-u%C5%BEsiauginti-datulin%C4%AF-finik%C4%85"},"children":[{"type":"text","value":"Kaip namuose užsiauginti datulinį finiką"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Jei sumanysite jį užsiauginti, galite tai pabandyti padaryti iš sėklos, suvalgę jos džiovintą vaisių. Prieš sėją sėklą galima pamirkti šiltame vandenyje ar nagų dilde šiek tiek pabrūžinti kietą kiautą. Pasėjus sėklą į žemę, vazoną reikėtų laikyti šiltai, ~25 C temperatūroje. Nors sėklos paprastai sudygsta gan greitai, bet vėliau auga labai pamažu. Tiesa, sėklos gali ir nesudygti, jei vaisiai buvo džiovinami labai karštoje temperatūroje. Dirvožemis augalui turėtų būti lengvas, purus ir sausokas, nes nemėgsta drėgmės pertekliaus, tinkamiausias yra priesmėlis. Šių palmių šaknys nėra gilios, kartais net visai dideli medžiai gali būti persodinami su nedideliu šaknų gumulu. Augalas mėgsta šilumą ir saulę, tad Lietuvoje lauke geriausia jausis tik šiltomis ir saulėtomis vasaromis. Pernelyg nereikėtų stengtis juo rūpintis, nes sukūrus augalui idealias sąlygas, jis stiebsis vis labiau aukštyn, o juk savo gimtinėje užauga aukštu medžiu ! Tad bus sunku prižiūrėti ar pernešti į kitą vietą."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/01/Nr.4.JPG","width":1843,"height":1229,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Vaisiaus viduje besislepiantį kauliuką galimą pasėti arba sulesinti paukščiams"}]}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"datuli%C5%B3-%C4%AFvairov%C4%97"},"children":[{"type":"text","value":"Datulių įvairovė"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Selekcininkai yra sukūrę ne vieną datulinio finiko veislę: ‘Deglet Noir‘ vaisiai laikomi vienais vertingiausių ir brangiausių, nes sunokina ypatingus, švelnaus medaus skonio ir šviesios spalvos vaisius. ‘Fardh‘ – labai tamsios spalvos, intensyvesnio skonio ir labiau mėgstami arabų kraštuose; jie pigesni, tad dažniausiai parduodami ir mūsų prekybos centruose. ‘Weddee‘ veislė nokina stambius ir ilgus vaisius, dažniausiai auginamus kaip pašaras kupranugariams ar net beždžionėms."}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Tad visada įdomu paeksperimentuoti su maistu, o šį kartą – su džiovinta datule, kurią suvalgę, jos sėklą galite pasėti į vazoną. Galbūt, po kurio laiko turėsite egzotišką augalą palmę, kuri, gal ir nesunokins skaniųjų datulių vaisių, bet primins senas Biblijos istorijas."}]}],"data":{"quirksMode":false}},"tableOfContents":[{"id":"datulinis-finikas-phoenix-dactylifera","heading":"DATULINIS FINIKAS (Phoenix dactylifera)"},{"id":"datuli%C5%B3-vaisiai","heading":"Datulių vaisiai"},{"id":"ne-tik-vaisiai-valgomi","heading":"Ne tik vaisiai valgomi"},{"id":"kaip-namuose-u%C5%BEsiauginti-datulin%C4%AF-finik%C4%85","heading":"Kaip namuose užsiauginti datulinį finiką"},{"id":"datuli%C5%B3-%C4%AFvairov%C4%97","heading":"Datulių įvairovė"}]},"featureImageSharp":null}}]}},"pageContext":{"slug":"masyviausias-medis-zemeje","prev":"","next":"zoliavimo-ekskursija-ribiskese","tag":"medziai-ir-krumai","limit":3,"skip":0,"primaryTagCount":184,"collectionPaths":{"Ghost__Post__6a57b3f15f08b323af4e607d":"/","Ghost__Post__6a2aa5915f08b323af4e5cde":"/","Ghost__Post__6a00aba25f08b323af4e5ba2":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f29d":"/","Ghost__Post__69ce15e95f08b323af4e55bd":"/","Ghost__Post__69a1d52e5f08b323af4e51d7":"/","Ghost__Post__696677575f08b323af4e4f64":"/","Ghost__Post__694ec4da5f08b323af4e4dd1":"/","Ghost__Post__68f395e85f08b323af4e423e":"/","Ghost__Post__68c99fec5f08b323af4e3e5b":"/","Ghost__Post__68b027135f08b323af4e3c70":"/","Ghost__Post__689dcfe85f08b323af4e3b09":"/","Ghost__Post__688e3ada5f08b323af4e388e":"/","Ghost__Post__68691b485f08b323af4e3525":"/","Ghost__Post__685f9eae5f08b323af4e348f":"/","Ghost__Post__683f2dea5f08b323af4e3157":"/","Ghost__Post__6824beba5f08b323af4e3015":"/","Ghost__Post__67f3966794802f21be3305d9":"/","Ghost__Post__67c8960c94802f21be33035e":"/","Ghost__Post__67a8f86694802f21be3300c9":"/","Ghost__Post__678407e394802f21be32fac1":"/","Ghost__Post__676da29394802f21be32f5d6":"/","Ghost__Post__674cb0a794802f21be32ef5d":"/","Ghost__Post__65da2eeb6a46a02b1fe9d5b2":"/","Ghost__Post__66d493b594802f21be32dd66":"/","Ghost__Post__66b4a97d6a46a02b1fe9dcd1":"/","Ghost__Post__668587fd6a46a02b1fe9db2d":"/","Ghost__Post__6675ad8e6a46a02b1fe9da6a":"/","Ghost__Post__666834126a46a02b1fe9da3c":"/","Ghost__Post__665380e16a46a02b1fe9d99f":"/","Ghost__Post__6622bb376a46a02b1fe9d8bb":"/","Ghost__Post__65fc68856a46a02b1fe9d7ab":"/","Ghost__Post__65f34da66a46a02b1fe9d755":"/","Ghost__Post__65e9fed56a46a02b1fe9d63b":"/","Ghost__Post__65b4f08b6a46a02b1fe9d249":"/","Ghost__Post__65994e136a46a02b1fe9d08c":"/","Ghost__Post__656f6e52e8debf0ef92604b6":"/","Ghost__Post__655ce887e8debf0ef92601a3":"/","Ghost__Post__6533da1fe8debf0ef925ff7d":"/","Ghost__Post__64f352e5e8debf0ef925fd9c":"/","Ghost__Post__64b440e7e8debf0ef925f947":"/","Ghost__Post__64981ba6e8debf0ef925f804":"/","Ghost__Post__6487413be8debf0ef925f55d":"/","Ghost__Post__645d0c4de8debf0ef925f2ec":"/","Ghost__Post__64312aa9e8debf0ef925f0a1":"/","Ghost__Post__6403903ce8debf0ef925ec5f":"/","Ghost__Post__63f50daae8debf0ef925e9a2":"/","Ghost__Post__63d6945de8debf0ef925e76e":"/","Ghost__Post__63b1ca19e8debf0ef925dc49":"/","Ghost__Post__638b2b4ae8debf0ef925d1a8":"/","Ghost__Post__6366ae47e8debf0ef925ce99":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f33a":"/","Ghost__Post__631ccd25e8debf0ef925c9a9":"/","Ghost__Post__62efd92de8debf0ef925c0a7":"/","Ghost__Post__62dac612e8debf0ef925b7c1":"/","Ghost__Post__62c32be8e8debf0ef925b3d4":"/","Ghost__Post__62b45243e8debf0ef925b0a9":"/","Ghost__Post__62a30acde8debf0ef925ac38":"/","Ghost__Post__628a74e6e8debf0ef925ab0a":"/","Ghost__Post__6283ca4be8debf0ef925aa98":"/","Ghost__Post__6262f787e8debf0ef925a8e5":"/","Ghost__Post__62506304e8debf0ef925a59a":"/","Ghost__Post__623c3677e8debf0ef925a29e":"/","Ghost__Post__6234c0abe8debf0ef925a201":"/","Ghost__Post__621a7283e8debf0ef9259ead":"/","Ghost__Post__620939fae8debf0ef92599ee":"/","Ghost__Post__61fe542fe4f5e66e8af8420e":"/","Ghost__Post__61db0a2ed78d062048b0a424":"/","Ghost__Post__61c1d71eb4dca90f2afe8b9f":"/","Ghost__Post__61ace42e469b495cac6ee409":"/","Ghost__Post__619a7be0993ccd7b34cc0b58":"/","Ghost__Post__618168dfbd6e0b19905e5fe6":"/","Ghost__Post__616c603a70def738cf998ab8":"/","Ghost__Post__6161d1d41093895b7e3affb3":"/","Ghost__Post__614f4c0559206a61c97cd148":"/","Ghost__Post__613343c8bb7c141214352b27":"/","Ghost__Post__611402ed0a24624971f16eb3":"/","Ghost__Post__60fffad43a50c75c3a6be8eb":"/","Ghost__Post__60f1d797eed2a3303610ab60":"/","Ghost__Post__60dc08e3eed2a3303610aafa":"/","Ghost__Post__60d1f6a4eed2a3303610aa95":"/","Ghost__Post__60c5f99eeed2a3303610a896":"/","Ghost__Post__60a162edeed2a3303610a780":"/","Ghost__Post__6082f565f894ee4baaaeddb6":"/","Ghost__Post__606366a72e1c2a4fa0c243d4":"/","Ghost__Post__604a3dccb51db061b794e85d":"/","Ghost__Post__603bda686d09c6014f24217e":"/","Ghost__Post__602019f0f107e5361a450390":"/","Ghost__Post__600474c97bf89f78120315dd":"/","Ghost__Post__5fef331096741664a019f597":"/","Ghost__Post__5fde3168600ba5286122b865":"/","Ghost__Post__5fc914a669222709e5fc0b74":"/","Ghost__Post__5fb96b44290fd73398738192":"/","Ghost__Post__5fa6e124e157953c3b2f3b56":"/","Ghost__Post__5f94127da58f0e4fcee9bd11":"/","Ghost__Post__5f888cd0a58f0e4fcee9bb6d":"/","Ghost__Post__5f6347f484d13b16f9d9e1f4":"/","Ghost__Post__5f489ca00f6930415508a63d":"/","Ghost__Post__5f1dbe2d0f6930415508a36a":"/","Ghost__Post__5f09a8930f6930415508a2ea":"/","Ghost__Post__5ef32d4a0db4ec3f632784aa":"/","Ghost__Post__5ee4f4eeb7931a5f47a844de":"/","Ghost__Post__5ec6bf30f23c4e6d5cce1ed3":"/","Ghost__Post__5ebac9bee66aa96df867f715":"/","Ghost__Post__5eadb071e66aa96df867f64e":"/","Ghost__Post__5ea45c20e66aa96df867f5df":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f257":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f266":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f265":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f267":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f261":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f268":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f269":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f26a":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f26b":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f26c":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f26d":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f26e":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f26f":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f270":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f271":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f272":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f273":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f274":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f275":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f276":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f277":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f278":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f279":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f27a":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f27b":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f27c":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f27d":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f27e":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f27f":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f280":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f281":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f282":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f283":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f284":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f285":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f286":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f287":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f288":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f289":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f28a":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f28b":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f28c":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f28d":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f28e":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f28f":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f290":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f291":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f292":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f293":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f294":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f295":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f296":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f297":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f298":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f299":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f29a":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f29b":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f29c":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f29e":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f29f":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2a1":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2a2":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2a3":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2a4":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2a5":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2a6":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2a7":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2a8":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2a9":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2aa":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ab":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ac":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ad":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ae":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2af":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2b0":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2b1":"/","Ghost__Post__5ed3cbabad57672c1ffe29f1":"/","Ghost__Post__5ed3ca47ad57672c1ffe29c6":"/","Ghost__Post__5ed3cae1ad57672c1ffe29dd":"/","Ghost__Post__5ed3c95fad57672c1ffe29a7":"/","Ghost__Post__5ed3c816ad57672c1ffe298c":"/","Ghost__Post__5ed229fdad57672c1ffe26ef":"/","Ghost__Post__5ed226e3ad57672c1ffe26a9":"/","Ghost__Post__5ed2293bad57672c1ffe26d9":"/","Ghost__Post__5ed0e9adf23c4e6d5cce30c6":"/","Ghost__Post__5ed0ef06f23c4e6d5cce316c":"/","Ghost__Post__5ed0f078f23c4e6d5cce319f":"/","Ghost__Post__5ed0ee32f23c4e6d5cce3152":"/","Ghost__Post__5ed0eceaf23c4e6d5cce3121":"/","Ghost__Post__5ed0ec35f23c4e6d5cce3107":"/","Ghost__Post__5ed0eae0f23c4e6d5cce30e6":"/","Ghost__Post__5ed0e820f23c4e6d5cce30ac":"/","Ghost__Post__5ed0e776f23c4e6d5cce3099":"/","Ghost__Post__5ed0e388f23c4e6d5cce3045":"/","Ghost__Post__5eca54e8f23c4e6d5cce2439":"/","Ghost__Post__5eca53d3f23c4e6d5cce2416":"/","Ghost__Post__5eca55c7f23c4e6d5cce244f":"/","Ghost__Post__5ec7a95cf23c4e6d5cce20df":"/","Ghost__Post__5ec7a890f23c4e6d5cce20c4":"/","Ghost__Post__5ec7aa3af23c4e6d5cce20f8":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2b2":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2b3":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2b4":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2b5":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2b6":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2b7":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2b8":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2b9":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2bb":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2bc":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2bd":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2be":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2bf":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2c0":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2c1":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2c2":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2c3":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2c4":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2c5":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2c6":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2c7":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2c8":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2c9":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ca":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2cb":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2cc":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2cd":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ce":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2cf":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2d0":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2d1":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2d2":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2d3":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2d4":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2d5":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2d6":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2d7":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2d8":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2d9":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2da":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2db":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2dc":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2dd":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2de":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2df":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2e0":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2e1":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2e2":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2e3":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2e4":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2e5":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2e6":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2e7":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2e8":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2e9":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ea":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2eb":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ec":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ed":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ee":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ef":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2f0":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2f1":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2f2":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2f3":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2f4":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2f5":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2f6":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2f7":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2f8":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2f9":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2fa":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2fb":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2fc":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2fd":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2fe":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ff":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f300":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f301":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f302":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f303":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f304":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f305":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f306":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f307":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f308":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f309":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f30a":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f30b":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f30c":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f30d":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f30e":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f30f":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f310":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f312":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f313":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f314":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f315":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f316":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f317":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f318":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f319":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f31a":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f31b":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f31c":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f31d":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f31e":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f31f":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f320":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f321":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f322":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f323":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f324":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f325":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f326":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f327":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f328":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f329":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f32a":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f32b":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f32c":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f32d":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f32e":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f32f":"/","Ghost__Post__5ec55f31f23c4e6d5cce1d18":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f330":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f331":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f332":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f333":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f334":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f335":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f336":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f337":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f33b":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f33c":"/"}}},"staticQueryHashes":["1272700106","1676991999","2138873178","2681841279","2938721187","293880488","293880488","293880488","293880488","3052966952","3265093644","3549603909","4156497161","417762487","448749453"]}