{"componentChunkName":"component---node-modules-gatsby-theme-try-ghost-src-templates-post-js","path":"/marguciu-dazymas-su-augalais/","result":{"data":{"ghostPost":{"id":"Ghost__Post__69ce15e95f08b323af4e55bd","title":"Margučių dažymas su augalais","slug":"marguciu-dazymas-su-augalais","featured":true,"feature_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/DSC_0657.JPG","excerpt":"Esu išbandžiusi įvairiausius augalus, dažydama margučius. Šį kartą dalinuosi patirtimi, kaip pavyko nudažyti su granato ir apelsino žievele bei kitais augalais","custom_excerpt":"Esu išbandžiusi įvairiausius augalus, dažydama margučius. Šį kartą dalinuosi patirtimi, kaip pavyko nudažyti su granato ir apelsino žievele bei kitais augalais","visibility":"public","created_at_pretty":"2 Apr 2026","published_at_pretty":"2 Apr 2026","updated_at_pretty":"2 Apr 2026","created_at":"2026-04-02T10:08:25.000+03:00","published_at":"2026-04-02T11:32:10.000+03:00","updated_at":"2026-04-02T11:34:05.000+03:00","meta_title":null,"meta_description":null,"og_description":null,"og_image":null,"og_title":null,"twitter_description":null,"twitter_image":null,"twitter_title":null,"authors":[{"slug":"medeina","url":"https://valdymas.medeinos.lt/autorius/medeina/","name":"Edita Medeina","bio":"Esu Edita Medeina (Jakubauskaitė) mokiausi ir užaugau Rumšiškėse. Medeinos vardas man prilipo savaime, kai kartu su draugais pradėjome švęsti Medeinos šventę, o man tekdavo įsikūnyti į šią deivę.","cover_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2020/05/DSC_1708.JPG","profile_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2022/01/zEdita-Medeina.jpg","location":null,"website":"https://www.medeinos.lt","twitter":"@EditaDitule","facebook":"medeinos","meta_title":null,"meta_description":null,"coverImageSharp":null,"profileImageSharp":null}],"primary_author":{"slug":"medeina","url":"https://valdymas.medeinos.lt/autorius/medeina/","name":"Edita Medeina","bio":"Esu Edita Medeina (Jakubauskaitė) mokiausi ir užaugau Rumšiškėse. Medeinos vardas man prilipo savaime, kai kartu su draugais pradėjome švęsti Medeinos šventę, o man tekdavo įsikūnyti į šią deivę.","cover_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2020/05/DSC_1708.JPG","profile_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2022/01/zEdita-Medeina.jpg","location":null,"website":"https://www.medeinos.lt","twitter":"@EditaDitule","facebook":"medeinos","meta_title":null,"meta_description":null,"coverImageSharp":null,"profileImageSharp":null},"primary_tag":{"slug":"maistas-ir-vaistas","url":"https://valdymas.medeinos.lt/tema/maistas-ir-vaistas/","name":"MAISTAS IR VAISTAS","visibility":"public","feature_image":null,"description":null,"meta_title":null,"meta_description":null,"featureImageSharp":null},"tags":[{"slug":"maistas-ir-vaistas","url":"https://valdymas.medeinos.lt/tema/maistas-ir-vaistas/","name":"MAISTAS IR VAISTAS","visibility":"public","feature_image":null,"description":null,"meta_title":null,"meta_description":null,"featureImageSharp":null},{"slug":"geles-ir-zoles","url":"https://valdymas.medeinos.lt/tema/geles-ir-zoles/","name":"GĖLĖS IR ŽOLĖS","visibility":"public","feature_image":null,"description":null,"meta_title":null,"meta_description":null,"featureImageSharp":null},{"slug":"etnografija","url":"https://valdymas.medeinos.lt/tema/etnografija/","name":"ETNOGRAFIJA","visibility":"public","feature_image":null,"description":null,"meta_title":null,"meta_description":null,"featureImageSharp":null}],"plaintext":"Prieš kiekvienas Velykas likus kelioms savaitėms pas mane virtuvėje vyksta\neksperimentai, dažant margučius su įvairiais maisto produktais bei augalais.\nKodėl su jais dažau ? Nes cheminiai dažai niekam nėra į sveikatą. Beverdant\nmargučiai dažnai sutrūkinėja ir dažai įsiskverbia į vidų, įsiskverbia net ir\nnesutrūkus kiaušiniui per jo lukštą. Tad su cheminiais dažytais margučių geriau\nnevalgyti net ir atrodančių išoriškai sveikų. O štai dažytus su augalinės kilmės\ndažais margučius galima drąsiai valgyti, net jei jie ir sutrūkinėja. Tiesiog\nreikia nupjaustyti nuo baltymo pasidažius vietas. Esu ne kartą dažiusi margučius\njuodai, tekstą apie tai galima rasti čia\n[https://www.medeinos.lt/kaip-nudazyti-juodus-margucius-su-augalais/]. O\nįvairiomis spalvomis nudažyti margučius galima su arbatomis, kopūstais,\nciberžole ir kitkuo, tekstas apie tai čia.\n[https://www.medeinos.lt/marguciu-dazymas-naturaliomis-priemonemis/]\n\nDažymas su granato žievele\nKad granato žievelė gražiai nudažo audinius, buvau girdėjusi jau seniai. Ir ne\nkartą bandžiau dažyti ir audinius, ir margučius, bet deja, niekas nepavykdavo,\nkiaušiniai likdavo tokios spalvos, kokios būdavo. Šiemet nusprendžiau susiimti\nrimtai ir bandyti tol, kol pavyks. Ir pavyko ! Teko ilgai ieškoti internete,\npasitelkti dirbtiną intelektą ir ne vieną kartą vis bandyti ir bandyti. Tad\ndabar galiu pasidalinti asmeniniu patyrimu. \n\nPirmiausiai - spalvingiau nudažo visai ne granato viršutinė tamsiai raudona\nžievelė, nors dažo ir ji, o viduje esantis geltonas minkštimas ir visos\npertvarėlės tarp sėklų. Antra - geriau dažyti su džiovinta žievele nei su\nšviežia. Ir trečia - reikalingas vienas ingredientas - surūdijusi geležis, kad\nspalva būtų sodresnė ir tamsesnė. Apie viską iš eilės:\n\nNulupu granatą ir kaip minėjau, naudoju jo visą žievelę - ir viršutinę tamsiai\nraudoną ir ypač vidinę geltoną. Supjaustau 1-2 cm dydžio gabalėliais ir\nišdžiovinu. Jeigu Velykos jau ant nosies ir nėra kada džiovinti, tada naudoju\nšviežią žievelę. Kaip jau susiruošiu dažyti margučius - iš vakaro žieveles\nužmerkiu vandenyje. Kitą dieną verdu apie 30-40 min. (be kiaušinių !). Verdant\nįdedu keletą surūdijusių varžtų ar bet kokios surūdijusios geležies gabaliukų.\nTai ir yra \"slaptasis\" ingredientas. Nereikia persistengti su geležies kiekiu,\nnes jei jos bus per daug - tada margučiai nusidažys juodai (nors yra kam patinka\nir juodi). Man šį kartą nusidažė tamsiai violetine spalva su marmuriniu raštu.\nSurūdijusi geležis ne tik patamsina dažų spalvą, bet ir tą spalvą užfiksuoja,\nnors tai aktualiau dažant audinius. Vieno džiovinto granato žievelės užtenka\nmaždaug pusei litro vandens, o jeigu naudojame šviežią žievelę - tada jos\nreikėtų dvigubai daugiau. Išvirtą dažų tirpalą ataušinau ir tik tuomet į jį dedu\nkiaušinius ir verdu apie 5 minutes. Margučius geriausia dažyti iš vakaro prieš\nVelykas ir tirpale palikti per naktį.\n\nRyte margučius išimu iš tirpalo. Nuplauti nereikia ! Tai juk augalinė medžiaga,\nne chemija. Kai kiaušiniai apdžiūna, įtrinu lašeliu aliejaus. Viskas.\n\nUžmerkta granato žievelėŠtai tokie surūdiję gelžgaliukai naudojami sodresnei\nspalvai ir dažų užtvirtinimuiSu granato žievele nudažyti margučiaiDažymas su\napelsino žievele\nŠis bandymas pavyko pusėtinai, nes tikėjausi, kad margučius nudažys sodria\napelsino spalva, bet pavyko tik blankiai geltona. Na, reikės dar\npaeksperimentuoti, kol pavyks, nes esu mačiusi kaip su apelsinu galima nudažyti\nsodriai geltona ar oranžine spalva. Dažymui nupjausčiau geltonąją apelsino\nžievelės dalį, tik šį kartą stengiausi, kad baltosios dalies būtų kuo mažiau.\nGeriau dažyti su džiovinta apelsino žievele, bet galima ir su šviežia, jei nėra\nlaiko laukti. Pusei litro vandens reikėtų 1-2 apelsino žievelių. Jeigu dažome su\ndžiovinta - užmerkiame vandenyje žievelės gabaliukus iš vakaro. Verdame apie\n0,5-1 val. (be kiaušinių!). Palaikome apie 1 val. kol atvės (idealiausia būtų\n5-6 val.). Tuomet dedame kiaušinius ir verdame apie 5 minutes. Spalvai\nužfiksuoti ir kad ji būtų sodresnė, verdant reikia įdėti šiek tiek rūgšties -\nacto arba citrinos rūgšties, bet tik šiek tiek, ant šaukštelio galiuko.\nIšvirusius margučius paprastai palieku dažų tirpale per naktį. Ryte juos išimu,\nbet nuplauti nereikia. Dar reikės paeksperimentuoti su apelsinio žievele,\nkeičiant tirpalo koncentratą ir rūgšties kiekį, kol pavyks sodriai geltona\nspalva.\n\nTinkamiausia yra geltonoji apelsino žievelės dalis, baltąją reikėtų nupjaustyti\nkiek įmanoma labiau, nes ji mažins spalvos intensyvumąŠį kartą apelsino žievelė\nnudažė blankia gelsva spalvaDažymas su balnapupės arbata\nBuvau negirdėjusi tokio augalo, kol parduotuvėje nepamačiau arbatžolių\n\"Mėlynosios balnapupės žiedai\". Jie mano arbatą nudažė ryškiai mėlyna spalva,\ntad šovė į galvą išbandyti dažyti ir margučius. Nudažė, bet ne tokia ryškia, o\nšvelniai melsva spalva. Reikės dar paeksperimentuoti su šia arbata ir ko gero,\nspalvos intensyvumas irgi priklausys nuo to vandens rūgštingumo ar šarmingumo.\nŠios arbatos nusipirkau Halės turgavietėje Vilniuje, mačiau ją parduodant kitose\nsveiko maisto krautuvėlėse bei internete. Šios arbatžolės ne tik dažo, bet ir\nturi daug naudingų savybių - slopina nerimą, bet nemigdo, mažina stresą, gerina\natmintį, stiprina plaukus.\n\nŠtai taip atrodo mėlynosios balnapupės žiedų arbatžolėsBalnapupių arbata\nintensyvios mėlynos spalvos, o margutį nuspalvino blankiai melsvaDažymas su\nciberžole\nEsu dažiusi su ciberžolės (kurkumos) milteliais ne kartą ir rezultatas visuomet\nbūdavo puikus. Šį kartą turėjau šviežios ciberžolės šaknies ir pabandžiau dažyti\nsu ja. Deja, bet spalva buvo visiškai blanki. Tad tai dar kartą įrodo, kad\ndžiovinti augalas dažniausiai dažo intensyviau ir sodriau nei švieži.\n\nSu ciberžolės milteliais dažyti margučiaiŠviežia ciberžolės šaknis ir nepavykęs\nbandymas dažant su jaKeletas patarimų, dažant margučius\n● Geriausia dažyti baltus, o ne rudus kiaušinius, jų paprastai galima rasti\nmaisto parduotuvėse prieš Velykas. Dažant juoda spalva tinka ir rudi, bet norint\nišgauti šviesiai mėlyną ar geltoną spalvą labiau tinka balti kiaušiniai.\n\n● Prieš verdant kiaušinius, juos geriausia palaikyti apie 5-6 valandas kambario\ntemperatūroje, tada bus mažiau suskilusių.\n\n● Išvirusius margučius natūraliuose augaliniuose dažuose geriausia palaikyti dar\nbet 2-8 valandas, tada spalva bus intensyvesnė.\n\n● Dažant su natūraliomis priemonėmis jų nereikia po virimo nuplauti. Nes tai\nnatūralios priemonės, kurios paprastai lengviau nusiplauna nei cheminiais dažai,\no jos juk yra nekenksmingos sveikatai.\n\n● Išimtus iš dažų margučius palaikyti ant servetėlės kol nudžius, tuomet įtrinti\nvienu lašeliu aliejaus.\n\nSu šventomis Velykomis !\n\nDažymas su granato ir apelsino žievele, balnapupės arbata ir ciberžolės šaknimi\nSu augalais ir maistu dažyti margučiai","html":"

Prieš kiekvienas Velykas likus kelioms savaitėms pas mane virtuvėje vyksta eksperimentai, dažant margučius su įvairiais maisto produktais bei augalais. Kodėl su jais dažau ? Nes cheminiai dažai niekam nėra į sveikatą. Beverdant margučiai dažnai sutrūkinėja ir dažai įsiskverbia į vidų, įsiskverbia net ir nesutrūkus kiaušiniui per jo lukštą. Tad su cheminiais dažytais margučių geriau nevalgyti net ir atrodančių išoriškai sveikų. O štai dažytus su augalinės kilmės dažais margučius galima drąsiai valgyti, net jei jie ir sutrūkinėja. Tiesiog reikia nupjaustyti nuo baltymo pasidažius vietas. Esu ne kartą dažiusi margučius juodai, tekstą apie tai galima rasti čia. O įvairiomis spalvomis nudažyti margučius galima su arbatomis, kopūstais, ciberžole ir kitkuo, tekstas apie tai čia.

Dažymas su granato žievele

Kad granato žievelė gražiai nudažo audinius, buvau girdėjusi jau seniai. Ir ne kartą bandžiau dažyti ir audinius, ir margučius, bet deja, niekas nepavykdavo, kiaušiniai likdavo tokios spalvos, kokios būdavo. Šiemet nusprendžiau susiimti rimtai ir bandyti tol, kol pavyks. Ir pavyko ! Teko ilgai ieškoti internete, pasitelkti dirbtiną intelektą ir ne vieną kartą vis bandyti ir bandyti. Tad dabar galiu pasidalinti asmeniniu patyrimu.

Pirmiausiai - spalvingiau nudažo visai ne granato viršutinė tamsiai raudona žievelė, nors dažo ir ji, o viduje esantis geltonas minkštimas ir visos pertvarėlės tarp sėklų. Antra - geriau dažyti su džiovinta žievele nei su šviežia. Ir trečia - reikalingas vienas ingredientas - surūdijusi geležis, kad spalva būtų sodresnė ir tamsesnė. Apie viską iš eilės:

Nulupu granatą ir kaip minėjau, naudoju jo visą žievelę - ir viršutinę tamsiai raudoną ir ypač vidinę geltoną. Supjaustau 1-2 cm dydžio gabalėliais ir išdžiovinu. Jeigu Velykos jau ant nosies ir nėra kada džiovinti, tada naudoju šviežią žievelę. Kaip jau susiruošiu dažyti margučius - iš vakaro žieveles užmerkiu vandenyje. Kitą dieną verdu apie 30-40 min. (be kiaušinių !). Verdant įdedu keletą surūdijusių varžtų ar bet kokios surūdijusios geležies gabaliukų. Tai ir yra \"slaptasis\" ingredientas. Nereikia persistengti su geležies kiekiu, nes jei jos bus per daug - tada margučiai nusidažys juodai (nors yra kam patinka ir juodi). Man šį kartą nusidažė tamsiai violetine spalva su marmuriniu raštu. Surūdijusi geležis ne tik patamsina dažų spalvą, bet ir tą spalvą užfiksuoja, nors tai aktualiau dažant audinius. Vieno džiovinto granato žievelės užtenka maždaug pusei litro vandens, o jeigu naudojame šviežią žievelę - tada jos reikėtų dvigubai daugiau. Išvirtą dažų tirpalą ataušinau ir tik tuomet į jį dedu kiaušinius ir verdu apie 5 minutes. Margučius geriausia dažyti iš vakaro prieš Velykas ir tirpale palikti per naktį.

Ryte margučius išimu iš tirpalo. Nuplauti nereikia ! Tai juk augalinė medžiaga, ne chemija. Kai kiaušiniai apdžiūna, įtrinu lašeliu aliejaus. Viskas.

Užmerkta granato žievelė
Štai tokie surūdiję gelžgaliukai naudojami sodresnei spalvai ir dažų užtvirtinimui
Su granato žievele nudažyti margučiai

Dažymas su apelsino žievele

Šis bandymas pavyko pusėtinai, nes tikėjausi, kad margučius nudažys sodria apelsino spalva, bet pavyko tik blankiai geltona. Na, reikės dar paeksperimentuoti, kol pavyks, nes esu mačiusi kaip su apelsinu galima nudažyti sodriai geltona ar oranžine spalva. Dažymui nupjausčiau geltonąją apelsino žievelės dalį, tik šį kartą stengiausi, kad baltosios dalies būtų kuo mažiau. Geriau dažyti su džiovinta apelsino žievele, bet galima ir su šviežia, jei nėra laiko laukti. Pusei litro vandens reikėtų 1-2 apelsino žievelių. Jeigu dažome su džiovinta - užmerkiame vandenyje žievelės gabaliukus iš vakaro. Verdame apie 0,5-1 val. (be kiaušinių!). Palaikome apie 1 val. kol atvės (idealiausia būtų 5-6 val.). Tuomet dedame kiaušinius ir verdame apie 5 minutes. Spalvai užfiksuoti ir kad ji būtų sodresnė, verdant reikia įdėti šiek tiek rūgšties - acto arba citrinos rūgšties, bet tik šiek tiek, ant šaukštelio galiuko. Išvirusius margučius paprastai palieku dažų tirpale per naktį. Ryte juos išimu, bet nuplauti nereikia. Dar reikės paeksperimentuoti su apelsinio žievele, keičiant tirpalo koncentratą ir rūgšties kiekį, kol pavyks sodriai geltona spalva.

Tinkamiausia yra geltonoji apelsino žievelės dalis, baltąją reikėtų nupjaustyti kiek įmanoma labiau, nes ji mažins spalvos intensyvumą
Šį kartą apelsino žievelė nudažė blankia gelsva spalva

Dažymas su balnapupės arbata

Buvau negirdėjusi tokio augalo, kol parduotuvėje nepamačiau arbatžolių \"Mėlynosios balnapupės žiedai\". Jie mano arbatą nudažė ryškiai mėlyna spalva, tad šovė į galvą išbandyti dažyti ir margučius. Nudažė, bet ne tokia ryškia, o švelniai melsva spalva. Reikės dar paeksperimentuoti su šia arbata ir ko gero, spalvos intensyvumas irgi priklausys nuo to vandens rūgštingumo ar šarmingumo. Šios arbatos nusipirkau Halės turgavietėje Vilniuje, mačiau ją parduodant kitose sveiko maisto krautuvėlėse bei internete. Šios arbatžolės ne tik dažo, bet ir turi daug naudingų savybių - slopina nerimą, bet nemigdo, mažina stresą, gerina atmintį, stiprina plaukus.

Štai taip atrodo mėlynosios balnapupės žiedų arbatžolės
Balnapupių arbata intensyvios mėlynos spalvos, o margutį nuspalvino blankiai melsva

Dažymas su ciberžole

Esu dažiusi su ciberžolės (kurkumos) milteliais ne kartą ir rezultatas visuomet būdavo puikus. Šį kartą turėjau šviežios ciberžolės šaknies ir pabandžiau dažyti su ja. Deja, bet spalva buvo visiškai blanki. Tad tai dar kartą įrodo, kad džiovinti augalas dažniausiai dažo intensyviau ir sodriau nei švieži.

Su ciberžolės milteliais dažyti margučiai
Šviežia ciberžolės šaknis ir nepavykęs bandymas dažant su ja

Keletas patarimų, dažant margučius

● Geriausia dažyti baltus, o ne rudus kiaušinius, jų paprastai galima rasti maisto parduotuvėse prieš Velykas. Dažant juoda spalva tinka ir rudi, bet norint išgauti šviesiai mėlyną ar geltoną spalvą labiau tinka balti kiaušiniai.

● Prieš verdant kiaušinius, juos geriausia palaikyti apie 5-6 valandas kambario temperatūroje, tada bus mažiau suskilusių.

● Išvirusius margučius natūraliuose augaliniuose dažuose geriausia palaikyti dar bet 2-8 valandas, tada spalva bus intensyvesnė.

● Dažant su natūraliomis priemonėmis jų nereikia po virimo nuplauti. Nes tai natūralios priemonės, kurios paprastai lengviau nusiplauna nei cheminiais dažai, o jos juk yra nekenksmingos sveikatai.

● Išimtus iš dažų margučius palaikyti ant servetėlės kol nudžius, tuomet įtrinti vienu lašeliu aliejaus.

Su šventomis Velykomis !

Dažymas su granato ir apelsino žievele, balnapupės arbata ir ciberžolės šaknimi
Su augalais ir maistu dažyti margučiai
","url":"https://valdymas.medeinos.lt/marguciu-dazymas-su-augalais/","canonical_url":null,"uuid":"1e7e3acb-8a41-458d-8b77-8402a126df7e","codeinjection_foot":null,"codeinjection_head":null,"codeinjection_styles":null,"comment_id":"69ce15e95f08b323af4e55bd","reading_time":6,"send_email_when_published":false,"email_subject":null,"childHtmlRehype":{"html":"

Prieš kiekvienas Velykas likus kelioms savaitėms pas mane virtuvėje vyksta eksperimentai, dažant margučius su įvairiais maisto produktais bei augalais. Kodėl su jais dažau ? Nes cheminiai dažai niekam nėra į sveikatą. Beverdant margučiai dažnai sutrūkinėja ir dažai įsiskverbia į vidų, įsiskverbia net ir nesutrūkus kiaušiniui per jo lukštą. Tad su cheminiais dažytais margučių geriau nevalgyti net ir atrodančių išoriškai sveikų. O štai dažytus su augalinės kilmės dažais margučius galima drąsiai valgyti, net jei jie ir sutrūkinėja. Tiesiog reikia nupjaustyti nuo baltymo pasidažius vietas. Esu ne kartą dažiusi margučius juodai, tekstą apie tai galima rasti čia. O įvairiomis spalvomis nudažyti margučius galima su arbatomis, kopūstais, ciberžole ir kitkuo, tekstas apie tai čia.

Dažymas su granato žievele

Kad granato žievelė gražiai nudažo audinius, buvau girdėjusi jau seniai. Ir ne kartą bandžiau dažyti ir audinius, ir margučius, bet deja, niekas nepavykdavo, kiaušiniai likdavo tokios spalvos, kokios būdavo. Šiemet nusprendžiau susiimti rimtai ir bandyti tol, kol pavyks. Ir pavyko ! Teko ilgai ieškoti internete, pasitelkti dirbtiną intelektą ir ne vieną kartą vis bandyti ir bandyti. Tad dabar galiu pasidalinti asmeniniu patyrimu.

Pirmiausiai - spalvingiau nudažo visai ne granato viršutinė tamsiai raudona žievelė, nors dažo ir ji, o viduje esantis geltonas minkštimas ir visos pertvarėlės tarp sėklų. Antra - geriau dažyti su džiovinta žievele nei su šviežia. Ir trečia - reikalingas vienas ingredientas - surūdijusi geležis, kad spalva būtų sodresnė ir tamsesnė. Apie viską iš eilės:

Nulupu granatą ir kaip minėjau, naudoju jo visą žievelę - ir viršutinę tamsiai raudoną ir ypač vidinę geltoną. Supjaustau 1-2 cm dydžio gabalėliais ir išdžiovinu. Jeigu Velykos jau ant nosies ir nėra kada džiovinti, tada naudoju šviežią žievelę. Kaip jau susiruošiu dažyti margučius - iš vakaro žieveles užmerkiu vandenyje. Kitą dieną verdu apie 30-40 min. (be kiaušinių !). Verdant įdedu keletą surūdijusių varžtų ar bet kokios surūdijusios geležies gabaliukų. Tai ir yra \"slaptasis\" ingredientas. Nereikia persistengti su geležies kiekiu, nes jei jos bus per daug - tada margučiai nusidažys juodai (nors yra kam patinka ir juodi). Man šį kartą nusidažė tamsiai violetine spalva su marmuriniu raštu. Surūdijusi geležis ne tik patamsina dažų spalvą, bet ir tą spalvą užfiksuoja, nors tai aktualiau dažant audinius. Vieno džiovinto granato žievelės užtenka maždaug pusei litro vandens, o jeigu naudojame šviežią žievelę - tada jos reikėtų dvigubai daugiau. Išvirtą dažų tirpalą ataušinau ir tik tuomet į jį dedu kiaušinius ir verdu apie 5 minutes. Margučius geriausia dažyti iš vakaro prieš Velykas ir tirpale palikti per naktį.

Ryte margučius išimu iš tirpalo. Nuplauti nereikia ! Tai juk augalinė medžiaga, ne chemija. Kai kiaušiniai apdžiūna, įtrinu lašeliu aliejaus. Viskas.

\"\"
Užmerkta granato žievelė
\"\"
Štai tokie surūdiję gelžgaliukai naudojami sodresnei spalvai ir dažų užtvirtinimui
\"\"
Su granato žievele nudažyti margučiai

Dažymas su apelsino žievele

Šis bandymas pavyko pusėtinai, nes tikėjausi, kad margučius nudažys sodria apelsino spalva, bet pavyko tik blankiai geltona. Na, reikės dar paeksperimentuoti, kol pavyks, nes esu mačiusi kaip su apelsinu galima nudažyti sodriai geltona ar oranžine spalva. Dažymui nupjausčiau geltonąją apelsino žievelės dalį, tik šį kartą stengiausi, kad baltosios dalies būtų kuo mažiau. Geriau dažyti su džiovinta apelsino žievele, bet galima ir su šviežia, jei nėra laiko laukti. Pusei litro vandens reikėtų 1-2 apelsino žievelių. Jeigu dažome su džiovinta - užmerkiame vandenyje žievelės gabaliukus iš vakaro. Verdame apie 0,5-1 val. (be kiaušinių!). Palaikome apie 1 val. kol atvės (idealiausia būtų 5-6 val.). Tuomet dedame kiaušinius ir verdame apie 5 minutes. Spalvai užfiksuoti ir kad ji būtų sodresnė, verdant reikia įdėti šiek tiek rūgšties - acto arba citrinos rūgšties, bet tik šiek tiek, ant šaukštelio galiuko. Išvirusius margučius paprastai palieku dažų tirpale per naktį. Ryte juos išimu, bet nuplauti nereikia. Dar reikės paeksperimentuoti su apelsinio žievele, keičiant tirpalo koncentratą ir rūgšties kiekį, kol pavyks sodriai geltona spalva.

\"\"
Tinkamiausia yra geltonoji apelsino žievelės dalis, baltąją reikėtų nupjaustyti kiek įmanoma labiau, nes ji mažins spalvos intensyvumą
\"\"
Šį kartą apelsino žievelė nudažė blankia gelsva spalva

Dažymas su balnapupės arbata

Buvau negirdėjusi tokio augalo, kol parduotuvėje nepamačiau arbatžolių \"Mėlynosios balnapupės žiedai\". Jie mano arbatą nudažė ryškiai mėlyna spalva, tad šovė į galvą išbandyti dažyti ir margučius. Nudažė, bet ne tokia ryškia, o švelniai melsva spalva. Reikės dar paeksperimentuoti su šia arbata ir ko gero, spalvos intensyvumas irgi priklausys nuo to vandens rūgštingumo ar šarmingumo. Šios arbatos nusipirkau Halės turgavietėje Vilniuje, mačiau ją parduodant kitose sveiko maisto krautuvėlėse bei internete. Šios arbatžolės ne tik dažo, bet ir turi daug naudingų savybių - slopina nerimą, bet nemigdo, mažina stresą, gerina atmintį, stiprina plaukus.

\"\"
\"\"
Štai taip atrodo mėlynosios balnapupės žiedų arbatžolės
\"\"
\"\"
Balnapupių arbata intensyvios mėlynos spalvos, o margutį nuspalvino blankiai melsva

Dažymas su ciberžole

Esu dažiusi su ciberžolės (kurkumos) milteliais ne kartą ir rezultatas visuomet būdavo puikus. Šį kartą turėjau šviežios ciberžolės šaknies ir pabandžiau dažyti su ja. Deja, bet spalva buvo visiškai blanki. Tad tai dar kartą įrodo, kad džiovinti augalas dažniausiai dažo intensyviau ir sodriau nei švieži.

\"\"
Su ciberžolės milteliais dažyti margučiai
\"\"
\"\"
Šviežia ciberžolės šaknis ir nepavykęs bandymas dažant su ja

Keletas patarimų, dažant margučius

● Geriausia dažyti baltus, o ne rudus kiaušinius, jų paprastai galima rasti maisto parduotuvėse prieš Velykas. Dažant juoda spalva tinka ir rudi, bet norint išgauti šviesiai mėlyną ar geltoną spalvą labiau tinka balti kiaušiniai.

● Prieš verdant kiaušinius, juos geriausia palaikyti apie 5-6 valandas kambario temperatūroje, tada bus mažiau suskilusių.

● Išvirusius margučius natūraliuose augaliniuose dažuose geriausia palaikyti dar bet 2-8 valandas, tada spalva bus intensyvesnė.

● Dažant su natūraliomis priemonėmis jų nereikia po virimo nuplauti. Nes tai natūralios priemonės, kurios paprastai lengviau nusiplauna nei cheminiais dažai, o jos juk yra nekenksmingos sveikatai.

● Išimtus iš dažų margučius palaikyti ant servetėlės kol nudžius, tuomet įtrinti vienu lašeliu aliejaus.

Su šventomis Velykomis !

\"\"
Dažymas su granato ir apelsino žievele, balnapupės arbata ir ciberžolės šaknimi
\"\"
\"\"
Su augalais ir maistu dažyti margučiai
","htmlAst":{"type":"root","children":[{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Prieš kiekvienas Velykas likus kelioms savaitėms pas mane virtuvėje vyksta eksperimentai, dažant margučius su įvairiais maisto produktais bei augalais. Kodėl su jais dažau ? Nes cheminiai dažai niekam nėra į sveikatą. Beverdant margučiai dažnai sutrūkinėja ir dažai įsiskverbia į vidų, įsiskverbia net ir nesutrūkus kiaušiniui per jo lukštą. Tad su cheminiais dažytais margučių geriau nevalgyti net ir atrodančių išoriškai sveikų. O štai dažytus su augalinės kilmės dažais margučius galima drąsiai valgyti, net jei jie ir sutrūkinėja. Tiesiog reikia nupjaustyti nuo baltymo pasidažius vietas. Esu ne kartą dažiusi margučius juodai, tekstą apie tai galima rasti "},{"type":"element","tagName":"a","properties":{"href":"https://www.medeinos.lt/kaip-nudazyti-juodus-margucius-su-augalais/"},"children":[{"type":"text","value":"čia"}]},{"type":"text","value":". O įvairiomis spalvomis nudažyti margučius galima su arbatomis, kopūstais, ciberžole ir kitkuo, tekstas apie tai "},{"type":"element","tagName":"a","properties":{"href":"https://www.medeinos.lt/marguciu-dazymas-naturaliomis-priemonemis/"},"children":[{"type":"text","value":"čia."}]}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"da%C5%BEymas-su-granato-%C5%BEievele"},"children":[{"type":"text","value":"Dažymas su granato žievele"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Kad granato žievelė gražiai nudažo audinius, buvau girdėjusi jau seniai. Ir ne kartą bandžiau dažyti ir audinius, ir margučius, bet deja, niekas nepavykdavo, kiaušiniai likdavo tokios spalvos, kokios būdavo. Šiemet nusprendžiau susiimti rimtai ir bandyti tol, kol pavyks. Ir pavyko ! Teko ilgai ieškoti internete, pasitelkti dirbtiną intelektą ir ne vieną kartą vis bandyti ir bandyti. Tad dabar galiu pasidalinti asmeniniu patyrimu. "}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Pirmiausiai - spalvingiau nudažo visai ne granato viršutinė tamsiai raudona žievelė, nors dažo ir ji, o viduje esantis geltonas minkštimas ir visos pertvarėlės tarp sėklų. Antra - geriau dažyti su džiovinta žievele nei su šviežia. Ir trečia - reikalingas vienas ingredientas - surūdijusi geležis, kad spalva būtų sodresnė ir tamsesnė. Apie viską iš eilės:"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Nulupu granatą ir kaip minėjau, naudoju jo visą žievelę - ir viršutinę tamsiai raudoną ir ypač vidinę geltoną. Supjaustau 1-2 cm dydžio gabalėliais ir išdžiovinu. Jeigu Velykos jau ant nosies ir nėra kada džiovinti, tada naudoju šviežią žievelę. Kaip jau susiruošiu dažyti margučius - iš vakaro žieveles užmerkiu vandenyje. Kitą dieną verdu apie 30-40 min. (be kiaušinių !). Verdant įdedu keletą surūdijusių varžtų ar bet kokios surūdijusios geležies gabaliukų. Tai ir yra \"slaptasis\" ingredientas. Nereikia persistengti su geležies kiekiu, nes jei jos bus per daug - tada margučiai nusidažys juodai (nors yra kam patinka ir juodi). Man šį kartą nusidažė tamsiai violetine spalva su marmuriniu raštu. Surūdijusi geležis ne tik patamsina dažų spalvą, bet ir tą spalvą užfiksuoja, nors tai aktualiau dažant audinius. Vieno džiovinto granato žievelės užtenka maždaug pusei litro vandens, o jeigu naudojame šviežią žievelę - tada jos reikėtų dvigubai daugiau. Išvirtą dažų tirpalą ataušinau ir tik tuomet į jį dedu kiaušinius ir verdu apie 5 minutes. Margučius geriausia dažyti iš vakaro prieš Velykas ir tirpale palikti per naktį."}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Ryte margučius išimu iš tirpalo. Nuplauti nereikia ! Tai juk augalinė medžiaga, ne chemija. Kai kiaušiniai apdžiūna, įtrinu lašeliu aliejaus. Viskas."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/DSC_0614.JPG","width":3456,"height":2304,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Užmerkta granato žievelė"}]}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/gelzgaliai-1-.jpg","width":2000,"height":1334,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Štai tokie surūdiję gelžgaliukai naudojami sodresnei spalvai ir dažų užtvirtinimui"}]}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/DSC_0621.JPG","width":3456,"height":2304,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Su granato žievele nudažyti margučiai"}]}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"da%C5%BEymas-su-apelsino-%C5%BEievele"},"children":[{"type":"text","value":"Dažymas su apelsino žievele"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Šis bandymas pavyko pusėtinai, nes tikėjausi, kad margučius nudažys sodria apelsino spalva, bet pavyko tik blankiai geltona. Na, reikės dar paeksperimentuoti, kol pavyks, nes esu mačiusi kaip su apelsinu galima nudažyti sodriai geltona ar oranžine spalva. Dažymui nupjausčiau geltonąją apelsino žievelės dalį, tik šį kartą stengiausi, kad baltosios dalies būtų kuo mažiau. Geriau dažyti su džiovinta apelsino žievele, bet galima ir su šviežia, jei nėra laiko laukti. Pusei litro vandens reikėtų 1-2 apelsino žievelių. Jeigu dažome su džiovinta - užmerkiame vandenyje žievelės gabaliukus iš vakaro. Verdame apie 0,5-1 val. (be kiaušinių!). Palaikome apie 1 val. kol atvės (idealiausia būtų 5-6 val.). Tuomet dedame kiaušinius ir verdame apie 5 minutes. Spalvai užfiksuoti ir kad ji būtų sodresnė, verdant reikia įdėti šiek tiek rūgšties - acto arba citrinos rūgšties, bet tik šiek tiek, ant šaukštelio galiuko. Išvirusius margučius paprastai palieku dažų tirpale per naktį. Ryte juos išimu, bet nuplauti nereikia. Dar reikės paeksperimentuoti su apelsinio žievele, keičiant tirpalo koncentratą ir rūgšties kiekį, kol pavyks sodriai geltona spalva."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/DSC_0609.JPG","width":3456,"height":2304,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Tinkamiausia yra geltonoji apelsino žievelės dalis, baltąją reikėtų nupjaustyti kiek įmanoma labiau, nes ji mažins spalvos intensyvumą"}]}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/DSC_0654.JPG","width":3456,"height":2304,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Šį kartą apelsino žievelė nudažė blankia gelsva spalva"}]}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"da%C5%BEymas-su-balnapup%C4%97s-arbata"},"children":[{"type":"text","value":"Dažymas su balnapupės arbata"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Buvau negirdėjusi tokio augalo, kol parduotuvėje nepamačiau arbatžolių \"Mėlynosios balnapupės žiedai\". Jie mano arbatą nudažė ryškiai mėlyna spalva, tad šovė į galvą išbandyti dažyti ir margučius. Nudažė, bet ne tokia ryškia, o švelniai melsva spalva. Reikės dar paeksperimentuoti su šia arbata ir ko gero, spalvos intensyvumas irgi priklausys nuo to vandens rūgštingumo ar šarmingumo. Šios arbatos nusipirkau Halės turgavietėje Vilniuje, mačiau ją parduodant kitose sveiko maisto krautuvėlėse bei internete. Šios arbatžolės ne tik dažo, bet ir turi daug naudingų savybių - slopina nerimą, bet nemigdo, mažina stresą, gerina atmintį, stiprina plaukus."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/DSC_0600.JPG","width":2304,"height":3456,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/DSC_0603.JPG","width":3456,"height":2304,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Štai taip atrodo mėlynosios balnapupės žiedų arbatžolės"}]}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/balnapup-.jpg","width":2048,"height":1919,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/DSC_0634.JPG","width":3456,"height":2304,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Balnapupių arbata intensyvios mėlynos spalvos, o margutį nuspalvino blankiai melsva"}]}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"da%C5%BEymas-su-ciber%C5%BEole"},"children":[{"type":"text","value":"Dažymas su ciberžole"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Esu dažiusi su ciberžolės (kurkumos) milteliais ne kartą ir rezultatas visuomet būdavo puikus. Šį kartą turėjau šviežios ciberžolės šaknies ir pabandžiau dažyti su ja. Deja, bet spalva buvo visiškai blanki. Tad tai dar kartą įrodo, kad džiovinti augalas dažniausiai dažo intensyviau ir sodriau nei švieži."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/ciber-ol-.jpg","width":2000,"height":1334,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Su ciberžolės milteliais dažyti margučiai"}]}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/DSC_0561-1.JPG","width":2304,"height":3456,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/DSC_0639.JPG","width":3456,"height":2304,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Šviežia ciberžolės šaknis ir nepavykęs bandymas dažant su ja"}]}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"keletas-patarim%C5%B3-da%C5%BEant-margu%C4%8Dius"},"children":[{"type":"text","value":"Keletas patarimų, dažant margučius"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"● Geriausia dažyti baltus, o ne rudus kiaušinius, jų paprastai galima rasti maisto parduotuvėse prieš Velykas. Dažant juoda spalva tinka ir rudi, bet norint išgauti šviesiai mėlyną ar geltoną spalvą labiau tinka balti kiaušiniai."}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"● Prieš verdant kiaušinius, juos geriausia palaikyti apie 5-6 valandas kambario temperatūroje, tada bus mažiau suskilusių."}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"● Išvirusius margučius natūraliuose augaliniuose dažuose geriausia palaikyti dar bet 2-8 valandas, tada spalva bus intensyvesnė."}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"● Dažant su natūraliomis priemonėmis jų nereikia po virimo nuplauti. Nes tai natūralios priemonės, kurios paprastai lengviau nusiplauna nei cheminiais dažai, o jos juk yra nekenksmingos sveikatai."}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"● Išimtus iš dažų margučius palaikyti ant servetėlės kol nudžius, tuomet įtrinti vienu lašeliu aliejaus."}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"element","tagName":"strong","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Su šventomis Velykomis !"}]}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/IMG_4567.JPG","width":3024,"height":4032,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Dažymas su granato ir apelsino žievele, balnapupės arbata ir ciberžolės šaknimi"}]}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/juodi-margu-iai.jpg","width":2247,"height":1498,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/gamtiniai-da-ai-margu-iams2.jpg","width":2000,"height":1401,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Su augalais ir maistu dažyti margučiai"}]}]}],"data":{"quirksMode":false}},"tableOfContents":[{"id":"da%C5%BEymas-su-granato-%C5%BEievele","heading":"Dažymas su granato žievele"},{"id":"da%C5%BEymas-su-apelsino-%C5%BEievele","heading":"Dažymas su apelsino žievele"},{"id":"da%C5%BEymas-su-balnapup%C4%97s-arbata","heading":"Dažymas su balnapupės arbata"},{"id":"da%C5%BEymas-su-ciber%C5%BEole","heading":"Dažymas su ciberžole"},{"id":"keletas-patarim%C5%B3-da%C5%BEant-margu%C4%8Dius","heading":"Keletas patarimų, dažant margučius"}]},"featureImageSharp":null},"prev":null,"next":{"id":"Ghost__Post__69a1d52e5f08b323af4e51d7","title":"Tenerifės botanikos sodas","slug":"tenerifes-botanikos-sodas","featured":false,"feature_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/03/IMG_3988.JPG","excerpt":"Kol Lietuvoje sniegas ir žiema, didžiausias malonumas lankytis soduose, kur visus metus būna vasara, o lauko augalai ten - tai mūsų kambarinės gėlės. Šį kartą - apie Tenerifės botanikos sodą","custom_excerpt":"Kol Lietuvoje sniegas ir žiema, didžiausias malonumas lankytis soduose, kur visus metus būna vasara, o lauko augalai ten - tai mūsų kambarinės gėlės. Šį kartą - apie Tenerifės botanikos sodą","visibility":"public","created_at_pretty":"27 Feb 2026","published_at_pretty":"9 Mar 2026","updated_at_pretty":"2 Apr 2026","created_at":"2026-02-27T19:32:30.000+02:00","published_at":"2026-03-09T11:51:56.000+02:00","updated_at":"2026-04-02T11:34:25.000+03:00","meta_title":null,"meta_description":null,"og_description":null,"og_image":null,"og_title":null,"twitter_description":null,"twitter_image":null,"twitter_title":null,"authors":[{"slug":"medeina","url":"https://valdymas.medeinos.lt/autorius/medeina/","name":"Edita Medeina","bio":"Esu Edita Medeina (Jakubauskaitė) mokiausi ir užaugau Rumšiškėse. Medeinos vardas man prilipo savaime, kai kartu su draugais pradėjome švęsti Medeinos šventę, o man tekdavo įsikūnyti į šią deivę.","cover_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2020/05/DSC_1708.JPG","profile_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2022/01/zEdita-Medeina.jpg","location":null,"website":"https://www.medeinos.lt","twitter":"@EditaDitule","facebook":"medeinos","meta_title":null,"meta_description":null,"coverImageSharp":null,"profileImageSharp":null}],"primary_author":{"slug":"medeina","url":"https://valdymas.medeinos.lt/autorius/medeina/","name":"Edita Medeina","bio":"Esu Edita Medeina (Jakubauskaitė) mokiausi ir užaugau Rumšiškėse. Medeinos vardas man prilipo savaime, kai kartu su draugais pradėjome švęsti Medeinos šventę, o man tekdavo įsikūnyti į šią deivę.","cover_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2020/05/DSC_1708.JPG","profile_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2022/01/zEdita-Medeina.jpg","location":null,"website":"https://www.medeinos.lt","twitter":"@EditaDitule","facebook":"medeinos","meta_title":null,"meta_description":null,"coverImageSharp":null,"profileImageSharp":null},"primary_tag":{"slug":"parkai-ir-sodai","url":"https://valdymas.medeinos.lt/tema/parkai-ir-sodai/","name":"PARKAI IR SODAI","visibility":"public","feature_image":null,"description":null,"meta_title":null,"meta_description":null,"featureImageSharp":null},"tags":[{"slug":"parkai-ir-sodai","url":"https://valdymas.medeinos.lt/tema/parkai-ir-sodai/","name":"PARKAI IR SODAI","visibility":"public","feature_image":null,"description":null,"meta_title":null,"meta_description":null,"featureImageSharp":null}],"plaintext":"Sodo istorija\nKanarų salose Atlanto vandenyne, esančiose labai toli nuo Europos, bet netoli\nAfrikos krantų, yra ne vienas botanikos sodas. Bet pats seniausias ir turintis\ngausiausią kolekciją yra Jardín de Aclimatación de La Orotava netoli sostinės\nSanta Cruz de Tenerife. Jis įkurtas net 1788 metais pagal Ispanijos karaliaus\nKarolio III steigimo įsakymą ir šiuo metu yra vienas seniausių Ispanijoje.\nPagrindinis šio sodo tikslas XVII amžiuje buvo auginti ir išbandyti egzotinius\naugalus, atgabentus iš Amerikos, Afrikos ir Azijos. Vėliau juos perkelti į\nžemyninę Ispaniją, į karališkuosius sodus Madride ir Aranjueze. Sodas kasmet\nsulaukia beveik 0,5 milijono lankytojų. Nuo 1994 m. jis įtrauktas kaip\nkultūrinės svarbos objektas ir priskirtas istorinio sodo kategorijai. Sodo\nplėtra vykdoma architektūriniu projektu, jame siūlomas maršrutas per skirtingas\nerdves, kuriose telpa ir saugoma įvairi sodo aplinka, subtiliai sujungiant\nmiesto ir gamtinę aplinką. Vanduo šiame sode įgauna ypatingą reikšmę - yra\ndidelis krioklys, prie kurio susilieja per skirtingas atogrąžų miškų zonas\ntekantys upeliai, tad jis tampa vienu centriniu sodo objektu.\n\nĮėjimas į botanikos sodą ir jo planasBotanikos sodo tvenkinysAugalų įvairovė\nNors sodas nedidelis ir užima tik apie 2 ha (20 000 m²), bet jame gausu\nįvairiausių šilumamėgių augalų, kurie Lietuvoje paprastai auga tik kaip\nkambarinės gėlės. Sode auga labai įvairūs augalai - daugiau kaip 5000 rūšių\naugalų iš penkių žemynų, daug palmių, taip pat gausios bromelijinių, aroninių ir\nšilkmedinių šeimų kolekcijos, įspūdingos dracenos, gausybė atogrąžų ir\npaatogrąžų medžių. Yra ne vienas labai senas egzempliorius, pasodintas dar\nXVIII–XIX a.\n\nPatys garsiausi ir įspūdingiausi augalai\nDidžialapis fikusas (Ficus macrophylla) yra tiesiog milžiniškas, tai tarsi vieno\nmedžio miškas. Jis pasodintas XIX a. viduryje, yra kilęs iš Australijos.\nNuostabiausia jo dalis ta, kad medis turi milžinišką lają ir orines šaknis,\nkurios leidžiasi žemyn ir sudaro papildomus kamienus kaip atramas. Jo lajos\nplotas siekia kelis šimtus kvadratinių metrų. Šis medis laikomas sodo simboliu,\nnes jis geriausiai parodo, kaip tropiniai medžiai gali augti Tenerifės\nsubtropiniame klimate. \n\nTai vienas augalas su gausybe orinių šaknų - didžialapis fikusasTikroji dracena (Dracaena draco) - vienas garsiausių Kanarų salų augalų. Šie\nmedžiai auga labai lėtai. Nors po teisybe, dracenos nėra tikri medžiai. Po\nžydėjimo jų kamienas pradeda šakotis ir formuoja skėtinę lają. Dracenos sakai\narba sultys, pažeidus žievę ir paveikti deguonies, nusidažo kraujo spalva, todėl\nvadinami „drakono krauju“ ir anksčiau buvo naudojami medicinoje bei lakams. Nors\ngarsiausia dracena Tenerifėje auga Icod de los Vinos, botanikos sode esantys\negzemplioriai taip pat yra labai seni ir vertingi mokslui.\n\nTikroji dracena - pats seniausias Tenerifės medis, augantis Icod de los Vinos\nmiestelyje. Pažeista žievė atrodo lyg kruvina (nuotrauka\nhttps://asapscience.tumblr.com)Dvieilis taksodis (Taxodium distichum) kilęs iš Šiaurės Amerikos pelkių.\nBotanikos sode jis pasodintas XIX a. Kadangi natūraliai auga pelkėse, tad gali\nformuoti kvėpuojančias šaknų išaugas. Botanikos sode jis pasodintas prie\ndrėgnesnės vietos, kad imituotų natūralias sąlygas. Tai vienas seniausių\natvežtinių medžių sode ir puikus pavyzdys, kaip egzotinės rūšys buvo\naklimatizuojamos Europoje. Beje, nors Lietuvoje fikusai ir dracenos lauke\nnežiemoja, bet taksodžiai auga visai neblogai ir kai kur užaugę nemažais\nmedžiais. Taksodis yra spygliuotis, bet ne visžalis, jis žiemą numeta\nspygliukus. Tad besilankant šiame sode vasario mėnesį, medis buvo be spyglių,\nbet jų trūkumą kompensavo įspūdingos kedeninės tilandsijos \"barzdos\", apaugusios\nvisas taksodžio šakas. Šios tilandsijos neturi įprastinių šaknų, kuriomis\nįsitvirtina žemėje, jos auga ore ir visas maisto medžiagas bei drėgmę ima iš\noro.\n\nTaksodis žiemą numeta spyglius, bet už tai tankiai apaugęs tilandsijomis, kurios\nnieko blogo medžiui nedaro, tiesiog naudojasi juo kaip laikinu viešbučiuTikroji\naraukarija (Araucaria heterophylla) yra vienas keisčiausių ir lengviausiai\natpažįstamų medžių Tenerifės Jardín de Aclimatación de La Orotava sode. Šio\nmedžio laja tiesiog tobula, nes kamienas visiškai tiesus, šakos auga tobulais\nhorizontaliais aukštais (menturiais), kiekvienas šakų aukštas sudaro lygią ir\napskritą \"pavėsinę\". Iš tolo medis atrodo tarsi didelė žalia geometrinė\nkonstrukcija arba milžiniškas skėtis. Natūraliai gamtoje šios araukarijos auga\nNorfolko saloje Ramiajame vandenyne, tarp Australijos ir Naujosios Zelandijos.\nXVIII–XIX a. ji buvo itin populiari botanikos soduose, nes europiečiams atrodė\nlabai egzotiška. Jauni medžiai būna beveik tobulai simetriški, todėl dažnai\nauginami ir kaip kambariniai augalai. Lietuvoje ji irgi populiari kaip\nkambarinis augalas. Gamtoje gali užaugti iki 50–70 m aukščio, o mediena anksčiau\nbuvo naudojama laivų stiebams, nes kamienas labai tiesus.\n\nĮspūdingas araukarijos kamienas, primenantis dinozauro koją. Visą medį buvo\nsunku nufotografuoti, nes labai aukštasBerteloto garždenis (Lotus berthelotii) yra Kanarų endemikas, augantis tik\nKanarų salose ir gamtoje labai retas, o gal net ir visai išnykęs, kurį botanikai\nstengiasi išsaugoti. Tai šliaužiantis ar pusiau svyrantis puskrūmis, turintis\nlabai neįprastus lenktus, ryškiai raudonus žiedus, kurie primena papūgos snapą.\nBotanikai mano, kad laukinėje gamtoje jis nyksta dėl buveinių nykimo, atvežtinių\ngyvūnų (ožkų, triušių), o galbūt ir dėl išnykusių natūralių apdulkintojų, nes\nmanoma, kad seniau jį galėjo apdulkinti nektarą geriantys paukščiai, vabzdžiai\nar driežai, kurių Kanarų salose šiuo metu labai sumažėję.\n\nBerteloto garždenis (nuotrauka iš https://www.rhs.org.uk/plants)Iš kairės: \nausytasis fikusas (Ficus auriculata) ir echmėja (Aechmea bromeliifolia)Iš\nkairės: Ceiba speciosa (puošnusis kapokmedis), scadoxus (raudminas)Iš kairės: \nOdontonema callistachyum (gyslotasis dantilis) ir Ficus aspera (dygusis fikusas)","html":"

Sodo istorija

Kanarų salose Atlanto vandenyne, esančiose labai toli nuo Europos, bet netoli Afrikos krantų, yra ne vienas botanikos sodas. Bet pats seniausias ir turintis gausiausią kolekciją yra Jardín de Aclimatación de La Orotava netoli sostinės Santa Cruz de Tenerife. Jis įkurtas net 1788 metais pagal Ispanijos karaliaus Karolio III steigimo įsakymą ir šiuo metu yra vienas seniausių Ispanijoje. Pagrindinis šio sodo tikslas XVII amžiuje buvo auginti ir išbandyti egzotinius augalus, atgabentus iš Amerikos, Afrikos ir Azijos. Vėliau juos perkelti į žemyninę Ispaniją, į karališkuosius sodus Madride ir Aranjueze. Sodas kasmet sulaukia beveik 0,5 milijono lankytojų. Nuo 1994 m. jis įtrauktas kaip kultūrinės svarbos objektas ir priskirtas istorinio sodo kategorijai. Sodo plėtra vykdoma architektūriniu projektu, jame siūlomas maršrutas per skirtingas erdves, kuriose telpa ir saugoma įvairi sodo aplinka, subtiliai sujungiant miesto ir gamtinę aplinką. Vanduo šiame sode įgauna ypatingą reikšmę - yra didelis krioklys, prie kurio susilieja per skirtingas atogrąžų miškų zonas tekantys upeliai, tad jis tampa vienu centriniu sodo objektu.

Įėjimas į botanikos sodą ir jo planas
Botanikos sodo tvenkinys

Augalų įvairovė

Nors sodas nedidelis ir užima tik apie 2 ha (20 000 m²), bet jame gausu įvairiausių šilumamėgių augalų, kurie Lietuvoje paprastai auga tik kaip kambarinės gėlės. Sode auga labai įvairūs augalai - daugiau kaip 5000 rūšių augalų iš penkių žemynų, daug palmių, taip pat gausios bromelijinių, aroninių ir šilkmedinių šeimų kolekcijos, įspūdingos dracenos, gausybė atogrąžų ir paatogrąžų medžių. Yra ne vienas labai senas egzempliorius, pasodintas dar XVIII–XIX a.

Patys garsiausi ir įspūdingiausi augalai

Didžialapis fikusas (Ficus macrophylla) yra tiesiog milžiniškas, tai tarsi vieno medžio miškas. Jis pasodintas XIX a. viduryje, yra kilęs iš Australijos. Nuostabiausia jo dalis ta, kad medis turi milžinišką lają ir orines šaknis, kurios leidžiasi žemyn ir sudaro papildomus kamienus kaip atramas. Jo lajos plotas siekia kelis šimtus kvadratinių metrų. Šis medis laikomas sodo simboliu, nes jis geriausiai parodo, kaip tropiniai medžiai gali augti Tenerifės subtropiniame klimate.

Tai vienas augalas su gausybe orinių šaknų - didžialapis fikusas

Tikroji dracena (Dracaena draco) - vienas garsiausių Kanarų salų augalų. Šie medžiai auga labai lėtai. Nors po teisybe, dracenos nėra tikri medžiai. Po žydėjimo jų kamienas pradeda šakotis ir formuoja skėtinę lają. Dracenos sakai arba sultys, pažeidus žievę ir paveikti deguonies, nusidažo kraujo spalva, todėl vadinami „drakono krauju“ ir anksčiau buvo naudojami medicinoje bei lakams. Nors garsiausia dracena Tenerifėje auga Icod de los Vinos, botanikos sode esantys egzemplioriai taip pat yra labai seni ir vertingi mokslui.

Tikroji dracena - pats seniausias Tenerifės medis, augantis Icod de los Vinos miestelyje. Pažeista žievė atrodo lyg kruvina (nuotrauka https://asapscience.tumblr.com)

Dvieilis taksodis (Taxodium distichum) kilęs iš Šiaurės Amerikos pelkių. Botanikos sode jis pasodintas XIX a. Kadangi natūraliai auga pelkėse, tad gali formuoti kvėpuojančias šaknų išaugas. Botanikos sode jis pasodintas prie drėgnesnės vietos, kad imituotų natūralias sąlygas. Tai vienas seniausių atvežtinių medžių sode ir puikus pavyzdys, kaip egzotinės rūšys buvo aklimatizuojamos Europoje. Beje, nors Lietuvoje fikusai ir dracenos lauke nežiemoja, bet taksodžiai auga visai neblogai ir kai kur užaugę nemažais medžiais. Taksodis yra spygliuotis, bet ne visžalis, jis žiemą numeta spygliukus. Tad besilankant šiame sode vasario mėnesį, medis buvo be spyglių, bet jų trūkumą kompensavo įspūdingos kedeninės tilandsijos \"barzdos\", apaugusios visas taksodžio šakas. Šios tilandsijos neturi įprastinių šaknų, kuriomis įsitvirtina žemėje, jos auga ore ir visas maisto medžiagas bei drėgmę ima iš oro.

Taksodis žiemą numeta spyglius, bet už tai tankiai apaugęs tilandsijomis, kurios nieko blogo medžiui nedaro, tiesiog naudojasi juo kaip laikinu viešbučiu

Tikroji araukarija (Araucaria heterophylla) yra vienas keisčiausių ir lengviausiai atpažįstamų medžių Tenerifės Jardín de Aclimatación de La Orotava sode. Šio medžio laja tiesiog tobula, nes kamienas visiškai tiesus, šakos auga tobulais horizontaliais aukštais (menturiais), kiekvienas šakų aukštas sudaro lygią ir apskritą \"pavėsinę\". Iš tolo medis atrodo tarsi didelė žalia geometrinė konstrukcija arba milžiniškas skėtis. Natūraliai gamtoje šios araukarijos auga Norfolko saloje Ramiajame vandenyne, tarp Australijos ir Naujosios Zelandijos. XVIII–XIX a. ji buvo itin populiari botanikos soduose, nes europiečiams atrodė labai egzotiška. Jauni medžiai būna beveik tobulai simetriški, todėl dažnai auginami ir kaip kambariniai augalai. Lietuvoje ji irgi populiari kaip kambarinis augalas. Gamtoje gali užaugti iki 50–70 m aukščio, o mediena anksčiau buvo naudojama laivų stiebams, nes kamienas labai tiesus.

Įspūdingas araukarijos kamienas, primenantis dinozauro koją. Visą medį buvo sunku nufotografuoti, nes labai aukštas

Berteloto garždenis (Lotus berthelotii) yra Kanarų endemikas, augantis tik Kanarų salose ir gamtoje labai retas, o gal net ir visai išnykęs, kurį botanikai stengiasi išsaugoti. Tai šliaužiantis ar pusiau svyrantis puskrūmis, turintis labai neįprastus lenktus, ryškiai raudonus žiedus, kurie primena papūgos snapą. Botanikai mano, kad laukinėje gamtoje jis nyksta dėl buveinių nykimo, atvežtinių gyvūnų (ožkų, triušių), o galbūt ir dėl išnykusių natūralių apdulkintojų, nes manoma, kad seniau jį galėjo apdulkinti nektarą geriantys paukščiai, vabzdžiai ar driežai, kurių Kanarų salose šiuo metu labai sumažėję.

Berteloto garždenis (nuotrauka iš https://www.rhs.org.uk/plants)
Iš kairės: ausytasis fikusas (Ficus auriculata) ir echmėja (Aechmea bromeliifolia)
Iš kairės: Ceiba speciosa (puošnusis kapokmedis), scadoxus (raudminas)
Iš kairės: Odontonema callistachyum (gyslotasis dantilis) ir Ficus aspera (dygusis fikusas)
","url":"https://valdymas.medeinos.lt/tenerifes-botanikos-sodas/","canonical_url":null,"uuid":"95d4cf9a-2a10-426f-ae05-329346d479d3","codeinjection_foot":null,"codeinjection_head":null,"codeinjection_styles":null,"comment_id":"69a1d52e5f08b323af4e51d7","reading_time":5,"send_email_when_published":false,"email_subject":null,"childHtmlRehype":{"html":"

Sodo istorija

Kanarų salose Atlanto vandenyne, esančiose labai toli nuo Europos, bet netoli Afrikos krantų, yra ne vienas botanikos sodas. Bet pats seniausias ir turintis gausiausią kolekciją yra Jardín de Aclimatación de La Orotava netoli sostinės Santa Cruz de Tenerife. Jis įkurtas net 1788 metais pagal Ispanijos karaliaus Karolio III steigimo įsakymą ir šiuo metu yra vienas seniausių Ispanijoje. Pagrindinis šio sodo tikslas XVII amžiuje buvo auginti ir išbandyti egzotinius augalus, atgabentus iš Amerikos, Afrikos ir Azijos. Vėliau juos perkelti į žemyninę Ispaniją, į karališkuosius sodus Madride ir Aranjueze. Sodas kasmet sulaukia beveik 0,5 milijono lankytojų. Nuo 1994 m. jis įtrauktas kaip kultūrinės svarbos objektas ir priskirtas istorinio sodo kategorijai. Sodo plėtra vykdoma architektūriniu projektu, jame siūlomas maršrutas per skirtingas erdves, kuriose telpa ir saugoma įvairi sodo aplinka, subtiliai sujungiant miesto ir gamtinę aplinką. Vanduo šiame sode įgauna ypatingą reikšmę - yra didelis krioklys, prie kurio susilieja per skirtingas atogrąžų miškų zonas tekantys upeliai, tad jis tampa vienu centriniu sodo objektu.

\"\"
\"\"
Įėjimas į botanikos sodą ir jo planas
\"\"
Botanikos sodo tvenkinys

Augalų įvairovė

Nors sodas nedidelis ir užima tik apie 2 ha (20 000 m²), bet jame gausu įvairiausių šilumamėgių augalų, kurie Lietuvoje paprastai auga tik kaip kambarinės gėlės. Sode auga labai įvairūs augalai - daugiau kaip 5000 rūšių augalų iš penkių žemynų, daug palmių, taip pat gausios bromelijinių, aroninių ir šilkmedinių šeimų kolekcijos, įspūdingos dracenos, gausybė atogrąžų ir paatogrąžų medžių. Yra ne vienas labai senas egzempliorius, pasodintas dar XVIII–XIX a.

Patys garsiausi ir įspūdingiausi augalai

Didžialapis fikusas (Ficus macrophylla) yra tiesiog milžiniškas, tai tarsi vieno medžio miškas. Jis pasodintas XIX a. viduryje, yra kilęs iš Australijos. Nuostabiausia jo dalis ta, kad medis turi milžinišką lają ir orines šaknis, kurios leidžiasi žemyn ir sudaro papildomus kamienus kaip atramas. Jo lajos plotas siekia kelis šimtus kvadratinių metrų. Šis medis laikomas sodo simboliu, nes jis geriausiai parodo, kaip tropiniai medžiai gali augti Tenerifės subtropiniame klimate.

\"\"
Tai vienas augalas su gausybe orinių šaknų - didžialapis fikusas

Tikroji dracena (Dracaena draco) - vienas garsiausių Kanarų salų augalų. Šie medžiai auga labai lėtai. Nors po teisybe, dracenos nėra tikri medžiai. Po žydėjimo jų kamienas pradeda šakotis ir formuoja skėtinę lają. Dracenos sakai arba sultys, pažeidus žievę ir paveikti deguonies, nusidažo kraujo spalva, todėl vadinami „drakono krauju“ ir anksčiau buvo naudojami medicinoje bei lakams. Nors garsiausia dracena Tenerifėje auga Icod de los Vinos, botanikos sode esantys egzemplioriai taip pat yra labai seni ir vertingi mokslui.

\"\"
\"\"
Tikroji dracena - pats seniausias Tenerifės medis, augantis Icod de los Vinos miestelyje. Pažeista žievė atrodo lyg kruvina (nuotrauka https://asapscience.tumblr.com)

Dvieilis taksodis (Taxodium distichum) kilęs iš Šiaurės Amerikos pelkių. Botanikos sode jis pasodintas XIX a. Kadangi natūraliai auga pelkėse, tad gali formuoti kvėpuojančias šaknų išaugas. Botanikos sode jis pasodintas prie drėgnesnės vietos, kad imituotų natūralias sąlygas. Tai vienas seniausių atvežtinių medžių sode ir puikus pavyzdys, kaip egzotinės rūšys buvo aklimatizuojamos Europoje. Beje, nors Lietuvoje fikusai ir dracenos lauke nežiemoja, bet taksodžiai auga visai neblogai ir kai kur užaugę nemažais medžiais. Taksodis yra spygliuotis, bet ne visžalis, jis žiemą numeta spygliukus. Tad besilankant šiame sode vasario mėnesį, medis buvo be spyglių, bet jų trūkumą kompensavo įspūdingos kedeninės tilandsijos \"barzdos\", apaugusios visas taksodžio šakas. Šios tilandsijos neturi įprastinių šaknų, kuriomis įsitvirtina žemėje, jos auga ore ir visas maisto medžiagas bei drėgmę ima iš oro.

\"\"
Taksodis žiemą numeta spyglius, bet už tai tankiai apaugęs tilandsijomis, kurios nieko blogo medžiui nedaro, tiesiog naudojasi juo kaip laikinu viešbučiu

Tikroji araukarija (Araucaria heterophylla) yra vienas keisčiausių ir lengviausiai atpažįstamų medžių Tenerifės Jardín de Aclimatación de La Orotava sode. Šio medžio laja tiesiog tobula, nes kamienas visiškai tiesus, šakos auga tobulais horizontaliais aukštais (menturiais), kiekvienas šakų aukštas sudaro lygią ir apskritą \"pavėsinę\". Iš tolo medis atrodo tarsi didelė žalia geometrinė konstrukcija arba milžiniškas skėtis. Natūraliai gamtoje šios araukarijos auga Norfolko saloje Ramiajame vandenyne, tarp Australijos ir Naujosios Zelandijos. XVIII–XIX a. ji buvo itin populiari botanikos soduose, nes europiečiams atrodė labai egzotiška. Jauni medžiai būna beveik tobulai simetriški, todėl dažnai auginami ir kaip kambariniai augalai. Lietuvoje ji irgi populiari kaip kambarinis augalas. Gamtoje gali užaugti iki 50–70 m aukščio, o mediena anksčiau buvo naudojama laivų stiebams, nes kamienas labai tiesus.

\"\"
\"\"
Įspūdingas araukarijos kamienas, primenantis dinozauro koją. Visą medį buvo sunku nufotografuoti, nes labai aukštas

Berteloto garždenis (Lotus berthelotii) yra Kanarų endemikas, augantis tik Kanarų salose ir gamtoje labai retas, o gal net ir visai išnykęs, kurį botanikai stengiasi išsaugoti. Tai šliaužiantis ar pusiau svyrantis puskrūmis, turintis labai neįprastus lenktus, ryškiai raudonus žiedus, kurie primena papūgos snapą. Botanikai mano, kad laukinėje gamtoje jis nyksta dėl buveinių nykimo, atvežtinių gyvūnų (ožkų, triušių), o galbūt ir dėl išnykusių natūralių apdulkintojų, nes manoma, kad seniau jį galėjo apdulkinti nektarą geriantys paukščiai, vabzdžiai ar driežai, kurių Kanarų salose šiuo metu labai sumažėję.

\"\"
Berteloto garždenis (nuotrauka iš https://www.rhs.org.uk/plants)
\"\"
\"\"
Iš kairės: ausytasis fikusas (Ficus auriculata) ir echmėja (Aechmea bromeliifolia)
\"\"
\"\"
Iš kairės: Ceiba speciosa (puošnusis kapokmedis), scadoxus (raudminas)
\"\"
\"\"
Iš kairės: Odontonema callistachyum (gyslotasis dantilis) ir Ficus aspera (dygusis fikusas)
","htmlAst":{"type":"root","children":[{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"sodo-istorija"},"children":[{"type":"text","value":"Sodo istorija"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Kanarų salose Atlanto vandenyne, esančiose labai toli nuo Europos, bet netoli Afrikos krantų, yra ne vienas botanikos sodas. Bet pats seniausias ir turintis gausiausią kolekciją yra Jardín de Aclimatación de La Orotava netoli sostinės Santa Cruz de Tenerife. Jis įkurtas net 1788 metais pagal Ispanijos karaliaus Karolio III steigimo įsakymą ir šiuo metu yra vienas seniausių Ispanijoje. Pagrindinis šio sodo tikslas XVII amžiuje buvo auginti ir išbandyti egzotinius augalus, atgabentus iš Amerikos, Afrikos ir Azijos. Vėliau juos perkelti į žemyninę Ispaniją, į karališkuosius sodus Madride ir Aranjueze. Sodas kasmet sulaukia beveik 0,5 milijono lankytojų. Nuo 1994 m. jis įtrauktas kaip kultūrinės svarbos objektas ir priskirtas istorinio sodo kategorijai. Sodo plėtra vykdoma architektūriniu projektu, jame siūlomas maršrutas per skirtingas erdves, kuriose telpa ir saugoma įvairi sodo aplinka, subtiliai sujungiant miesto ir gamtinę aplinką. Vanduo šiame sode įgauna ypatingą reikšmę - yra didelis krioklys, prie kurio susilieja per skirtingas atogrąžų miškų zonas tekantys upeliai, tad jis tampa vienu centriniu sodo objektu."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/03/L1020539.JPG","width":4736,"height":3552,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/03/planas.jpg","width":1536,"height":2048,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Įėjimas į botanikos sodą ir jo planas"}]}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/03/L1020639-1.JPG","width":4736,"height":3552,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Botanikos sodo tvenkinys"}]}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"augal%C5%B3-%C4%AFvairov%C4%97"},"children":[{"type":"text","value":"Augalų įvairovė"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Nors sodas nedidelis ir užima tik apie 2 ha (20 000 m²), bet jame gausu įvairiausių šilumamėgių augalų, kurie Lietuvoje paprastai auga tik kaip kambarinės gėlės. Sode auga labai įvairūs augalai - daugiau kaip 5000 rūšių augalų iš penkių žemynų, daug palmių, taip pat gausios bromelijinių, aroninių ir šilkmedinių šeimų kolekcijos, įspūdingos dracenos, gausybė atogrąžų ir paatogrąžų medžių. Yra ne vienas labai senas egzempliorius, pasodintas dar XVIII–XIX a."}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"patys-garsiausi-ir-%C4%AFsp%C5%ABdingiausi-augalai"},"children":[{"type":"text","value":"Patys garsiausi ir įspūdingiausi augalai"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"element","tagName":"strong","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Didžialapis fikusas "}]},{"type":"text","value":"("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Ficus macrophylla"}]},{"type":"text","value":") yra tiesiog milžiniškas, tai tarsi vieno medžio miškas. Jis pasodintas XIX a. viduryje, yra kilęs iš Australijos. Nuostabiausia jo dalis ta, kad medis turi milžinišką lają ir orines šaknis, kurios leidžiasi žemyn ir sudaro papildomus kamienus kaip atramas. Jo lajos plotas siekia kelis šimtus kvadratinių metrų. Šis medis laikomas sodo simboliu, nes jis geriausiai parodo, kaip tropiniai medžiai gali augti Tenerifės subtropiniame klimate. "}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/03/IMG_3979.JPG","width":3024,"height":4032,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Tai vienas augalas su gausybe orinių šaknų - didžialapis fikusas"}]}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"element","tagName":"strong","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Tikroji dracena "}]},{"type":"text","value":"("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Dracaena draco"}]},{"type":"text","value":") - vienas garsiausių Kanarų salų augalų. Šie medžiai auga labai lėtai. Nors po teisybe, dracenos nėra tikri medžiai. Po žydėjimo jų kamienas pradeda šakotis ir formuoja skėtinę lają. Dracenos sakai arba sultys, pažeidus žievę ir paveikti deguonies, nusidažo kraujo spalva, todėl vadinami „drakono krauju“ ir anksčiau buvo naudojami medicinoje bei lakams. Nors garsiausia dracena Tenerifėje auga Icod de los Vinos, botanikos sode esantys egzemplioriai taip pat yra labai seni ir vertingi mokslui."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/03/L1020757.JPG","width":3552,"height":4736,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/03/dracena-1.jpg","width":513,"height":688,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Tikroji dracena - pats seniausias Tenerifės medis, augantis Icod de los Vinos miestelyje. Pažeista žievė atrodo lyg kruvina (nuotrauka https://asapscience.tumblr.com)"}]}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"element","tagName":"strong","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Dvieilis taksodis "}]},{"type":"text","value":"("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Taxodium distichum"}]},{"type":"text","value":") kilęs iš Šiaurės Amerikos pelkių. Botanikos sode jis pasodintas XIX a. Kadangi natūraliai auga pelkėse, tad gali formuoti kvėpuojančias šaknų išaugas. Botanikos sode jis pasodintas prie drėgnesnės vietos, kad imituotų natūralias sąlygas. Tai vienas seniausių atvežtinių medžių sode ir puikus pavyzdys, kaip egzotinės rūšys buvo aklimatizuojamos Europoje. Beje, nors Lietuvoje fikusai ir dracenos lauke nežiemoja, bet taksodžiai auga visai neblogai ir kai kur užaugę nemažais medžiais. Taksodis yra spygliuotis, bet ne visžalis, jis žiemą numeta spygliukus. Tad besilankant šiame sode vasario mėnesį, medis buvo be spyglių, bet jų trūkumą kompensavo įspūdingos kedeninės tilandsijos \"barzdos\", apaugusios visas taksodžio šakas. Šios tilandsijos neturi įprastinių šaknų, kuriomis įsitvirtina žemėje, jos auga ore ir visas maisto medžiagas bei drėgmę ima iš oro."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/03/IMG_3941.JPG","width":3024,"height":4032,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Taksodis žiemą numeta spyglius, bet už tai tankiai apaugęs tilandsijomis, kurios nieko blogo medžiui nedaro, tiesiog naudojasi juo kaip laikinu viešbučiu"}]}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"element","tagName":"strong","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Tikroji araukarija"}]},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":" "}]},{"type":"text","value":"("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Araucaria heterophylla"}]},{"type":"text","value":") yra vienas keisčiausių ir lengviausiai atpažįstamų medžių Tenerifės Jardín de Aclimatación de La Orotava sode. Šio medžio laja tiesiog tobula, nes kamienas visiškai tiesus, šakos auga tobulais horizontaliais aukštais (menturiais), kiekvienas šakų aukštas sudaro lygią ir apskritą \"pavėsinę\". Iš tolo medis atrodo tarsi didelė žalia geometrinė konstrukcija arba milžiniškas skėtis. Natūraliai gamtoje šios araukarijos auga Norfolko saloje Ramiajame vandenyne, tarp Australijos ir Naujosios Zelandijos. XVIII–XIX a. ji buvo itin populiari botanikos soduose, nes europiečiams atrodė labai egzotiška. Jauni medžiai būna beveik tobulai simetriški, todėl dažnai auginami ir kaip kambariniai augalai. Lietuvoje ji irgi populiari kaip kambarinis augalas. Gamtoje gali užaugti iki 50–70 m aukščio, o mediena anksčiau buvo naudojama laivų stiebams, nes kamienas labai tiesus."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/03/IMG_3981.JPG","width":3024,"height":4032,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/03/IMG_3984.JPG","width":3024,"height":4032,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Įspūdingas araukarijos kamienas, primenantis dinozauro koją. Visą medį buvo sunku nufotografuoti, nes labai aukštas"}]}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"element","tagName":"strong","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Berteloto garždenis "}]},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"(Lotus berthelotii"}]},{"type":"text","value":") yra Kanarų endemikas, augantis tik Kanarų salose ir gamtoje labai retas, o gal net ir visai išnykęs, kurį botanikai stengiasi išsaugoti. Tai šliaužiantis ar pusiau svyrantis puskrūmis, turintis labai neįprastus lenktus, ryškiai raudonus žiedus, kurie primena papūgos snapą. Botanikai mano, kad laukinėje gamtoje jis nyksta dėl buveinių nykimo, atvežtinių gyvūnų (ožkų, triušių), o galbūt ir dėl išnykusių natūralių apdulkintojų, nes manoma, kad seniau jį galėjo apdulkinti nektarą geriantys paukščiai, vabzdžiai ar driežai, kurių Kanarų salose šiuo metu labai sumažėję."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-image-card","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/03/image.png","className":["kg-image"],"alt":"","loading":"lazy","width":1024,"height":683},"children":[]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Berteloto garždenis (nuotrauka iš https://www.rhs.org.uk/plants)"}]}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/03/IMG_3945.JPG","width":3024,"height":4032,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/03/IMG_3948.JPG","width":3024,"height":4032,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Iš kairės"},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":": "}]},{"type":"text","value":"ausytasis fikusas ("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Ficus auriculata"}]},{"type":"text","value":") ir echmėja ("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Aechmea bromeliifolia)"}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/03/IMG_3978.JPG","width":3024,"height":4032,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/03/IMG_3996.JPG","width":3024,"height":4032,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Iš kairės: "},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Ceiba speciosa"}]},{"type":"text","value":" (puošnusis kapokmedis), "},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"scadoxus "}]},{"type":"text","value":"(raudminas)"}]}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/03/IMG_4013.JPG","width":3024,"height":4032,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/03/L1020622.JPG","width":4736,"height":3552,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Iš kairės: "},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Odontonema callistachyum "}]},{"type":"text","value":"(gyslotasis dantilis) ir "},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Ficus aspera"}]},{"type":"text","value":" (dygusis fikusas)"}]}]}],"data":{"quirksMode":false}},"tableOfContents":[{"id":"sodo-istorija","heading":"Sodo istorija"},{"id":"augal%C5%B3-%C4%AFvairov%C4%97","heading":"Augalų įvairovė"},{"id":"patys-garsiausi-ir-%C4%AFsp%C5%ABdingiausi-augalai","heading":"Patys garsiausi ir įspūdingiausi augalai"}]},"featureImageSharp":null},"allGhostPost":{"edges":[{"node":{"id":"Ghost__Post__69ce15e95f08b323af4e55bd","title":"Margučių dažymas su augalais","slug":"marguciu-dazymas-su-augalais","featured":true,"feature_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/DSC_0657.JPG","excerpt":"Esu išbandžiusi įvairiausius augalus, dažydama margučius. Šį kartą dalinuosi patirtimi, kaip pavyko nudažyti su granato ir apelsino žievele bei kitais augalais","custom_excerpt":"Esu išbandžiusi įvairiausius augalus, dažydama margučius. Šį kartą dalinuosi patirtimi, kaip pavyko nudažyti su granato ir apelsino žievele bei kitais augalais","visibility":"public","created_at_pretty":"2 Apr 2026","published_at_pretty":"2 Apr 2026","updated_at_pretty":"2 Apr 2026","created_at":"2026-04-02T10:08:25.000+03:00","published_at":"2026-04-02T11:32:10.000+03:00","updated_at":"2026-04-02T11:34:05.000+03:00","meta_title":null,"meta_description":null,"og_description":null,"og_image":null,"og_title":null,"twitter_description":null,"twitter_image":null,"twitter_title":null,"authors":[{"slug":"medeina","url":"https://valdymas.medeinos.lt/autorius/medeina/","name":"Edita Medeina","bio":"Esu Edita Medeina (Jakubauskaitė) mokiausi ir užaugau Rumšiškėse. Medeinos vardas man prilipo savaime, kai kartu su draugais pradėjome švęsti Medeinos šventę, o man tekdavo įsikūnyti į šią deivę.","cover_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2020/05/DSC_1708.JPG","profile_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2022/01/zEdita-Medeina.jpg","location":null,"website":"https://www.medeinos.lt","twitter":"@EditaDitule","facebook":"medeinos","meta_title":null,"meta_description":null,"coverImageSharp":null,"profileImageSharp":null}],"primary_author":{"slug":"medeina","url":"https://valdymas.medeinos.lt/autorius/medeina/","name":"Edita Medeina","bio":"Esu Edita Medeina (Jakubauskaitė) mokiausi ir užaugau Rumšiškėse. Medeinos vardas man prilipo savaime, kai kartu su draugais pradėjome švęsti Medeinos šventę, o man tekdavo įsikūnyti į šią deivę.","cover_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2020/05/DSC_1708.JPG","profile_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2022/01/zEdita-Medeina.jpg","location":null,"website":"https://www.medeinos.lt","twitter":"@EditaDitule","facebook":"medeinos","meta_title":null,"meta_description":null,"coverImageSharp":null,"profileImageSharp":null},"primary_tag":{"slug":"maistas-ir-vaistas","url":"https://valdymas.medeinos.lt/tema/maistas-ir-vaistas/","name":"MAISTAS IR VAISTAS","visibility":"public","feature_image":null,"description":null,"meta_title":null,"meta_description":null,"featureImageSharp":null},"tags":[{"slug":"maistas-ir-vaistas","url":"https://valdymas.medeinos.lt/tema/maistas-ir-vaistas/","name":"MAISTAS IR VAISTAS","visibility":"public","feature_image":null,"description":null,"meta_title":null,"meta_description":null,"featureImageSharp":null},{"slug":"geles-ir-zoles","url":"https://valdymas.medeinos.lt/tema/geles-ir-zoles/","name":"GĖLĖS IR ŽOLĖS","visibility":"public","feature_image":null,"description":null,"meta_title":null,"meta_description":null,"featureImageSharp":null},{"slug":"etnografija","url":"https://valdymas.medeinos.lt/tema/etnografija/","name":"ETNOGRAFIJA","visibility":"public","feature_image":null,"description":null,"meta_title":null,"meta_description":null,"featureImageSharp":null}],"plaintext":"Prieš kiekvienas Velykas likus kelioms savaitėms pas mane virtuvėje vyksta\neksperimentai, dažant margučius su įvairiais maisto produktais bei augalais.\nKodėl su jais dažau ? Nes cheminiai dažai niekam nėra į sveikatą. Beverdant\nmargučiai dažnai sutrūkinėja ir dažai įsiskverbia į vidų, įsiskverbia net ir\nnesutrūkus kiaušiniui per jo lukštą. Tad su cheminiais dažytais margučių geriau\nnevalgyti net ir atrodančių išoriškai sveikų. O štai dažytus su augalinės kilmės\ndažais margučius galima drąsiai valgyti, net jei jie ir sutrūkinėja. Tiesiog\nreikia nupjaustyti nuo baltymo pasidažius vietas. Esu ne kartą dažiusi margučius\njuodai, tekstą apie tai galima rasti čia\n[https://www.medeinos.lt/kaip-nudazyti-juodus-margucius-su-augalais/]. O\nįvairiomis spalvomis nudažyti margučius galima su arbatomis, kopūstais,\nciberžole ir kitkuo, tekstas apie tai čia.\n[https://www.medeinos.lt/marguciu-dazymas-naturaliomis-priemonemis/]\n\nDažymas su granato žievele\nKad granato žievelė gražiai nudažo audinius, buvau girdėjusi jau seniai. Ir ne\nkartą bandžiau dažyti ir audinius, ir margučius, bet deja, niekas nepavykdavo,\nkiaušiniai likdavo tokios spalvos, kokios būdavo. Šiemet nusprendžiau susiimti\nrimtai ir bandyti tol, kol pavyks. Ir pavyko ! Teko ilgai ieškoti internete,\npasitelkti dirbtiną intelektą ir ne vieną kartą vis bandyti ir bandyti. Tad\ndabar galiu pasidalinti asmeniniu patyrimu. \n\nPirmiausiai - spalvingiau nudažo visai ne granato viršutinė tamsiai raudona\nžievelė, nors dažo ir ji, o viduje esantis geltonas minkštimas ir visos\npertvarėlės tarp sėklų. Antra - geriau dažyti su džiovinta žievele nei su\nšviežia. Ir trečia - reikalingas vienas ingredientas - surūdijusi geležis, kad\nspalva būtų sodresnė ir tamsesnė. Apie viską iš eilės:\n\nNulupu granatą ir kaip minėjau, naudoju jo visą žievelę - ir viršutinę tamsiai\nraudoną ir ypač vidinę geltoną. Supjaustau 1-2 cm dydžio gabalėliais ir\nišdžiovinu. Jeigu Velykos jau ant nosies ir nėra kada džiovinti, tada naudoju\nšviežią žievelę. Kaip jau susiruošiu dažyti margučius - iš vakaro žieveles\nužmerkiu vandenyje. Kitą dieną verdu apie 30-40 min. (be kiaušinių !). Verdant\nįdedu keletą surūdijusių varžtų ar bet kokios surūdijusios geležies gabaliukų.\nTai ir yra \"slaptasis\" ingredientas. Nereikia persistengti su geležies kiekiu,\nnes jei jos bus per daug - tada margučiai nusidažys juodai (nors yra kam patinka\nir juodi). Man šį kartą nusidažė tamsiai violetine spalva su marmuriniu raštu.\nSurūdijusi geležis ne tik patamsina dažų spalvą, bet ir tą spalvą užfiksuoja,\nnors tai aktualiau dažant audinius. Vieno džiovinto granato žievelės užtenka\nmaždaug pusei litro vandens, o jeigu naudojame šviežią žievelę - tada jos\nreikėtų dvigubai daugiau. Išvirtą dažų tirpalą ataušinau ir tik tuomet į jį dedu\nkiaušinius ir verdu apie 5 minutes. Margučius geriausia dažyti iš vakaro prieš\nVelykas ir tirpale palikti per naktį.\n\nRyte margučius išimu iš tirpalo. Nuplauti nereikia ! Tai juk augalinė medžiaga,\nne chemija. Kai kiaušiniai apdžiūna, įtrinu lašeliu aliejaus. Viskas.\n\nUžmerkta granato žievelėŠtai tokie surūdiję gelžgaliukai naudojami sodresnei\nspalvai ir dažų užtvirtinimuiSu granato žievele nudažyti margučiaiDažymas su\napelsino žievele\nŠis bandymas pavyko pusėtinai, nes tikėjausi, kad margučius nudažys sodria\napelsino spalva, bet pavyko tik blankiai geltona. Na, reikės dar\npaeksperimentuoti, kol pavyks, nes esu mačiusi kaip su apelsinu galima nudažyti\nsodriai geltona ar oranžine spalva. Dažymui nupjausčiau geltonąją apelsino\nžievelės dalį, tik šį kartą stengiausi, kad baltosios dalies būtų kuo mažiau.\nGeriau dažyti su džiovinta apelsino žievele, bet galima ir su šviežia, jei nėra\nlaiko laukti. Pusei litro vandens reikėtų 1-2 apelsino žievelių. Jeigu dažome su\ndžiovinta - užmerkiame vandenyje žievelės gabaliukus iš vakaro. Verdame apie\n0,5-1 val. (be kiaušinių!). Palaikome apie 1 val. kol atvės (idealiausia būtų\n5-6 val.). Tuomet dedame kiaušinius ir verdame apie 5 minutes. Spalvai\nužfiksuoti ir kad ji būtų sodresnė, verdant reikia įdėti šiek tiek rūgšties -\nacto arba citrinos rūgšties, bet tik šiek tiek, ant šaukštelio galiuko.\nIšvirusius margučius paprastai palieku dažų tirpale per naktį. Ryte juos išimu,\nbet nuplauti nereikia. Dar reikės paeksperimentuoti su apelsinio žievele,\nkeičiant tirpalo koncentratą ir rūgšties kiekį, kol pavyks sodriai geltona\nspalva.\n\nTinkamiausia yra geltonoji apelsino žievelės dalis, baltąją reikėtų nupjaustyti\nkiek įmanoma labiau, nes ji mažins spalvos intensyvumąŠį kartą apelsino žievelė\nnudažė blankia gelsva spalvaDažymas su balnapupės arbata\nBuvau negirdėjusi tokio augalo, kol parduotuvėje nepamačiau arbatžolių\n\"Mėlynosios balnapupės žiedai\". Jie mano arbatą nudažė ryškiai mėlyna spalva,\ntad šovė į galvą išbandyti dažyti ir margučius. Nudažė, bet ne tokia ryškia, o\nšvelniai melsva spalva. Reikės dar paeksperimentuoti su šia arbata ir ko gero,\nspalvos intensyvumas irgi priklausys nuo to vandens rūgštingumo ar šarmingumo.\nŠios arbatos nusipirkau Halės turgavietėje Vilniuje, mačiau ją parduodant kitose\nsveiko maisto krautuvėlėse bei internete. Šios arbatžolės ne tik dažo, bet ir\nturi daug naudingų savybių - slopina nerimą, bet nemigdo, mažina stresą, gerina\natmintį, stiprina plaukus.\n\nŠtai taip atrodo mėlynosios balnapupės žiedų arbatžolėsBalnapupių arbata\nintensyvios mėlynos spalvos, o margutį nuspalvino blankiai melsvaDažymas su\nciberžole\nEsu dažiusi su ciberžolės (kurkumos) milteliais ne kartą ir rezultatas visuomet\nbūdavo puikus. Šį kartą turėjau šviežios ciberžolės šaknies ir pabandžiau dažyti\nsu ja. Deja, bet spalva buvo visiškai blanki. Tad tai dar kartą įrodo, kad\ndžiovinti augalas dažniausiai dažo intensyviau ir sodriau nei švieži.\n\nSu ciberžolės milteliais dažyti margučiaiŠviežia ciberžolės šaknis ir nepavykęs\nbandymas dažant su jaKeletas patarimų, dažant margučius\n● Geriausia dažyti baltus, o ne rudus kiaušinius, jų paprastai galima rasti\nmaisto parduotuvėse prieš Velykas. Dažant juoda spalva tinka ir rudi, bet norint\nišgauti šviesiai mėlyną ar geltoną spalvą labiau tinka balti kiaušiniai.\n\n● Prieš verdant kiaušinius, juos geriausia palaikyti apie 5-6 valandas kambario\ntemperatūroje, tada bus mažiau suskilusių.\n\n● Išvirusius margučius natūraliuose augaliniuose dažuose geriausia palaikyti dar\nbet 2-8 valandas, tada spalva bus intensyvesnė.\n\n● Dažant su natūraliomis priemonėmis jų nereikia po virimo nuplauti. Nes tai\nnatūralios priemonės, kurios paprastai lengviau nusiplauna nei cheminiais dažai,\no jos juk yra nekenksmingos sveikatai.\n\n● Išimtus iš dažų margučius palaikyti ant servetėlės kol nudžius, tuomet įtrinti\nvienu lašeliu aliejaus.\n\nSu šventomis Velykomis !\n\nDažymas su granato ir apelsino žievele, balnapupės arbata ir ciberžolės šaknimi\nSu augalais ir maistu dažyti margučiai","html":"

Prieš kiekvienas Velykas likus kelioms savaitėms pas mane virtuvėje vyksta eksperimentai, dažant margučius su įvairiais maisto produktais bei augalais. Kodėl su jais dažau ? Nes cheminiai dažai niekam nėra į sveikatą. Beverdant margučiai dažnai sutrūkinėja ir dažai įsiskverbia į vidų, įsiskverbia net ir nesutrūkus kiaušiniui per jo lukštą. Tad su cheminiais dažytais margučių geriau nevalgyti net ir atrodančių išoriškai sveikų. O štai dažytus su augalinės kilmės dažais margučius galima drąsiai valgyti, net jei jie ir sutrūkinėja. Tiesiog reikia nupjaustyti nuo baltymo pasidažius vietas. Esu ne kartą dažiusi margučius juodai, tekstą apie tai galima rasti čia. O įvairiomis spalvomis nudažyti margučius galima su arbatomis, kopūstais, ciberžole ir kitkuo, tekstas apie tai čia.

Dažymas su granato žievele

Kad granato žievelė gražiai nudažo audinius, buvau girdėjusi jau seniai. Ir ne kartą bandžiau dažyti ir audinius, ir margučius, bet deja, niekas nepavykdavo, kiaušiniai likdavo tokios spalvos, kokios būdavo. Šiemet nusprendžiau susiimti rimtai ir bandyti tol, kol pavyks. Ir pavyko ! Teko ilgai ieškoti internete, pasitelkti dirbtiną intelektą ir ne vieną kartą vis bandyti ir bandyti. Tad dabar galiu pasidalinti asmeniniu patyrimu.

Pirmiausiai - spalvingiau nudažo visai ne granato viršutinė tamsiai raudona žievelė, nors dažo ir ji, o viduje esantis geltonas minkštimas ir visos pertvarėlės tarp sėklų. Antra - geriau dažyti su džiovinta žievele nei su šviežia. Ir trečia - reikalingas vienas ingredientas - surūdijusi geležis, kad spalva būtų sodresnė ir tamsesnė. Apie viską iš eilės:

Nulupu granatą ir kaip minėjau, naudoju jo visą žievelę - ir viršutinę tamsiai raudoną ir ypač vidinę geltoną. Supjaustau 1-2 cm dydžio gabalėliais ir išdžiovinu. Jeigu Velykos jau ant nosies ir nėra kada džiovinti, tada naudoju šviežią žievelę. Kaip jau susiruošiu dažyti margučius - iš vakaro žieveles užmerkiu vandenyje. Kitą dieną verdu apie 30-40 min. (be kiaušinių !). Verdant įdedu keletą surūdijusių varžtų ar bet kokios surūdijusios geležies gabaliukų. Tai ir yra \"slaptasis\" ingredientas. Nereikia persistengti su geležies kiekiu, nes jei jos bus per daug - tada margučiai nusidažys juodai (nors yra kam patinka ir juodi). Man šį kartą nusidažė tamsiai violetine spalva su marmuriniu raštu. Surūdijusi geležis ne tik patamsina dažų spalvą, bet ir tą spalvą užfiksuoja, nors tai aktualiau dažant audinius. Vieno džiovinto granato žievelės užtenka maždaug pusei litro vandens, o jeigu naudojame šviežią žievelę - tada jos reikėtų dvigubai daugiau. Išvirtą dažų tirpalą ataušinau ir tik tuomet į jį dedu kiaušinius ir verdu apie 5 minutes. Margučius geriausia dažyti iš vakaro prieš Velykas ir tirpale palikti per naktį.

Ryte margučius išimu iš tirpalo. Nuplauti nereikia ! Tai juk augalinė medžiaga, ne chemija. Kai kiaušiniai apdžiūna, įtrinu lašeliu aliejaus. Viskas.

Užmerkta granato žievelė
Štai tokie surūdiję gelžgaliukai naudojami sodresnei spalvai ir dažų užtvirtinimui
Su granato žievele nudažyti margučiai

Dažymas su apelsino žievele

Šis bandymas pavyko pusėtinai, nes tikėjausi, kad margučius nudažys sodria apelsino spalva, bet pavyko tik blankiai geltona. Na, reikės dar paeksperimentuoti, kol pavyks, nes esu mačiusi kaip su apelsinu galima nudažyti sodriai geltona ar oranžine spalva. Dažymui nupjausčiau geltonąją apelsino žievelės dalį, tik šį kartą stengiausi, kad baltosios dalies būtų kuo mažiau. Geriau dažyti su džiovinta apelsino žievele, bet galima ir su šviežia, jei nėra laiko laukti. Pusei litro vandens reikėtų 1-2 apelsino žievelių. Jeigu dažome su džiovinta - užmerkiame vandenyje žievelės gabaliukus iš vakaro. Verdame apie 0,5-1 val. (be kiaušinių!). Palaikome apie 1 val. kol atvės (idealiausia būtų 5-6 val.). Tuomet dedame kiaušinius ir verdame apie 5 minutes. Spalvai užfiksuoti ir kad ji būtų sodresnė, verdant reikia įdėti šiek tiek rūgšties - acto arba citrinos rūgšties, bet tik šiek tiek, ant šaukštelio galiuko. Išvirusius margučius paprastai palieku dažų tirpale per naktį. Ryte juos išimu, bet nuplauti nereikia. Dar reikės paeksperimentuoti su apelsinio žievele, keičiant tirpalo koncentratą ir rūgšties kiekį, kol pavyks sodriai geltona spalva.

Tinkamiausia yra geltonoji apelsino žievelės dalis, baltąją reikėtų nupjaustyti kiek įmanoma labiau, nes ji mažins spalvos intensyvumą
Šį kartą apelsino žievelė nudažė blankia gelsva spalva

Dažymas su balnapupės arbata

Buvau negirdėjusi tokio augalo, kol parduotuvėje nepamačiau arbatžolių \"Mėlynosios balnapupės žiedai\". Jie mano arbatą nudažė ryškiai mėlyna spalva, tad šovė į galvą išbandyti dažyti ir margučius. Nudažė, bet ne tokia ryškia, o švelniai melsva spalva. Reikės dar paeksperimentuoti su šia arbata ir ko gero, spalvos intensyvumas irgi priklausys nuo to vandens rūgštingumo ar šarmingumo. Šios arbatos nusipirkau Halės turgavietėje Vilniuje, mačiau ją parduodant kitose sveiko maisto krautuvėlėse bei internete. Šios arbatžolės ne tik dažo, bet ir turi daug naudingų savybių - slopina nerimą, bet nemigdo, mažina stresą, gerina atmintį, stiprina plaukus.

Štai taip atrodo mėlynosios balnapupės žiedų arbatžolės
Balnapupių arbata intensyvios mėlynos spalvos, o margutį nuspalvino blankiai melsva

Dažymas su ciberžole

Esu dažiusi su ciberžolės (kurkumos) milteliais ne kartą ir rezultatas visuomet būdavo puikus. Šį kartą turėjau šviežios ciberžolės šaknies ir pabandžiau dažyti su ja. Deja, bet spalva buvo visiškai blanki. Tad tai dar kartą įrodo, kad džiovinti augalas dažniausiai dažo intensyviau ir sodriau nei švieži.

Su ciberžolės milteliais dažyti margučiai
Šviežia ciberžolės šaknis ir nepavykęs bandymas dažant su ja

Keletas patarimų, dažant margučius

● Geriausia dažyti baltus, o ne rudus kiaušinius, jų paprastai galima rasti maisto parduotuvėse prieš Velykas. Dažant juoda spalva tinka ir rudi, bet norint išgauti šviesiai mėlyną ar geltoną spalvą labiau tinka balti kiaušiniai.

● Prieš verdant kiaušinius, juos geriausia palaikyti apie 5-6 valandas kambario temperatūroje, tada bus mažiau suskilusių.

● Išvirusius margučius natūraliuose augaliniuose dažuose geriausia palaikyti dar bet 2-8 valandas, tada spalva bus intensyvesnė.

● Dažant su natūraliomis priemonėmis jų nereikia po virimo nuplauti. Nes tai natūralios priemonės, kurios paprastai lengviau nusiplauna nei cheminiais dažai, o jos juk yra nekenksmingos sveikatai.

● Išimtus iš dažų margučius palaikyti ant servetėlės kol nudžius, tuomet įtrinti vienu lašeliu aliejaus.

Su šventomis Velykomis !

Dažymas su granato ir apelsino žievele, balnapupės arbata ir ciberžolės šaknimi
Su augalais ir maistu dažyti margučiai
","url":"https://valdymas.medeinos.lt/marguciu-dazymas-su-augalais/","canonical_url":null,"uuid":"1e7e3acb-8a41-458d-8b77-8402a126df7e","codeinjection_foot":null,"codeinjection_head":null,"codeinjection_styles":null,"comment_id":"69ce15e95f08b323af4e55bd","reading_time":6,"send_email_when_published":false,"email_subject":null,"childHtmlRehype":{"html":"

Prieš kiekvienas Velykas likus kelioms savaitėms pas mane virtuvėje vyksta eksperimentai, dažant margučius su įvairiais maisto produktais bei augalais. Kodėl su jais dažau ? Nes cheminiai dažai niekam nėra į sveikatą. Beverdant margučiai dažnai sutrūkinėja ir dažai įsiskverbia į vidų, įsiskverbia net ir nesutrūkus kiaušiniui per jo lukštą. Tad su cheminiais dažytais margučių geriau nevalgyti net ir atrodančių išoriškai sveikų. O štai dažytus su augalinės kilmės dažais margučius galima drąsiai valgyti, net jei jie ir sutrūkinėja. Tiesiog reikia nupjaustyti nuo baltymo pasidažius vietas. Esu ne kartą dažiusi margučius juodai, tekstą apie tai galima rasti čia. O įvairiomis spalvomis nudažyti margučius galima su arbatomis, kopūstais, ciberžole ir kitkuo, tekstas apie tai čia.

Dažymas su granato žievele

Kad granato žievelė gražiai nudažo audinius, buvau girdėjusi jau seniai. Ir ne kartą bandžiau dažyti ir audinius, ir margučius, bet deja, niekas nepavykdavo, kiaušiniai likdavo tokios spalvos, kokios būdavo. Šiemet nusprendžiau susiimti rimtai ir bandyti tol, kol pavyks. Ir pavyko ! Teko ilgai ieškoti internete, pasitelkti dirbtiną intelektą ir ne vieną kartą vis bandyti ir bandyti. Tad dabar galiu pasidalinti asmeniniu patyrimu.

Pirmiausiai - spalvingiau nudažo visai ne granato viršutinė tamsiai raudona žievelė, nors dažo ir ji, o viduje esantis geltonas minkštimas ir visos pertvarėlės tarp sėklų. Antra - geriau dažyti su džiovinta žievele nei su šviežia. Ir trečia - reikalingas vienas ingredientas - surūdijusi geležis, kad spalva būtų sodresnė ir tamsesnė. Apie viską iš eilės:

Nulupu granatą ir kaip minėjau, naudoju jo visą žievelę - ir viršutinę tamsiai raudoną ir ypač vidinę geltoną. Supjaustau 1-2 cm dydžio gabalėliais ir išdžiovinu. Jeigu Velykos jau ant nosies ir nėra kada džiovinti, tada naudoju šviežią žievelę. Kaip jau susiruošiu dažyti margučius - iš vakaro žieveles užmerkiu vandenyje. Kitą dieną verdu apie 30-40 min. (be kiaušinių !). Verdant įdedu keletą surūdijusių varžtų ar bet kokios surūdijusios geležies gabaliukų. Tai ir yra \"slaptasis\" ingredientas. Nereikia persistengti su geležies kiekiu, nes jei jos bus per daug - tada margučiai nusidažys juodai (nors yra kam patinka ir juodi). Man šį kartą nusidažė tamsiai violetine spalva su marmuriniu raštu. Surūdijusi geležis ne tik patamsina dažų spalvą, bet ir tą spalvą užfiksuoja, nors tai aktualiau dažant audinius. Vieno džiovinto granato žievelės užtenka maždaug pusei litro vandens, o jeigu naudojame šviežią žievelę - tada jos reikėtų dvigubai daugiau. Išvirtą dažų tirpalą ataušinau ir tik tuomet į jį dedu kiaušinius ir verdu apie 5 minutes. Margučius geriausia dažyti iš vakaro prieš Velykas ir tirpale palikti per naktį.

Ryte margučius išimu iš tirpalo. Nuplauti nereikia ! Tai juk augalinė medžiaga, ne chemija. Kai kiaušiniai apdžiūna, įtrinu lašeliu aliejaus. Viskas.

\"\"
Užmerkta granato žievelė
\"\"
Štai tokie surūdiję gelžgaliukai naudojami sodresnei spalvai ir dažų užtvirtinimui
\"\"
Su granato žievele nudažyti margučiai

Dažymas su apelsino žievele

Šis bandymas pavyko pusėtinai, nes tikėjausi, kad margučius nudažys sodria apelsino spalva, bet pavyko tik blankiai geltona. Na, reikės dar paeksperimentuoti, kol pavyks, nes esu mačiusi kaip su apelsinu galima nudažyti sodriai geltona ar oranžine spalva. Dažymui nupjausčiau geltonąją apelsino žievelės dalį, tik šį kartą stengiausi, kad baltosios dalies būtų kuo mažiau. Geriau dažyti su džiovinta apelsino žievele, bet galima ir su šviežia, jei nėra laiko laukti. Pusei litro vandens reikėtų 1-2 apelsino žievelių. Jeigu dažome su džiovinta - užmerkiame vandenyje žievelės gabaliukus iš vakaro. Verdame apie 0,5-1 val. (be kiaušinių!). Palaikome apie 1 val. kol atvės (idealiausia būtų 5-6 val.). Tuomet dedame kiaušinius ir verdame apie 5 minutes. Spalvai užfiksuoti ir kad ji būtų sodresnė, verdant reikia įdėti šiek tiek rūgšties - acto arba citrinos rūgšties, bet tik šiek tiek, ant šaukštelio galiuko. Išvirusius margučius paprastai palieku dažų tirpale per naktį. Ryte juos išimu, bet nuplauti nereikia. Dar reikės paeksperimentuoti su apelsinio žievele, keičiant tirpalo koncentratą ir rūgšties kiekį, kol pavyks sodriai geltona spalva.

\"\"
Tinkamiausia yra geltonoji apelsino žievelės dalis, baltąją reikėtų nupjaustyti kiek įmanoma labiau, nes ji mažins spalvos intensyvumą
\"\"
Šį kartą apelsino žievelė nudažė blankia gelsva spalva

Dažymas su balnapupės arbata

Buvau negirdėjusi tokio augalo, kol parduotuvėje nepamačiau arbatžolių \"Mėlynosios balnapupės žiedai\". Jie mano arbatą nudažė ryškiai mėlyna spalva, tad šovė į galvą išbandyti dažyti ir margučius. Nudažė, bet ne tokia ryškia, o švelniai melsva spalva. Reikės dar paeksperimentuoti su šia arbata ir ko gero, spalvos intensyvumas irgi priklausys nuo to vandens rūgštingumo ar šarmingumo. Šios arbatos nusipirkau Halės turgavietėje Vilniuje, mačiau ją parduodant kitose sveiko maisto krautuvėlėse bei internete. Šios arbatžolės ne tik dažo, bet ir turi daug naudingų savybių - slopina nerimą, bet nemigdo, mažina stresą, gerina atmintį, stiprina plaukus.

\"\"
\"\"
Štai taip atrodo mėlynosios balnapupės žiedų arbatžolės
\"\"
\"\"
Balnapupių arbata intensyvios mėlynos spalvos, o margutį nuspalvino blankiai melsva

Dažymas su ciberžole

Esu dažiusi su ciberžolės (kurkumos) milteliais ne kartą ir rezultatas visuomet būdavo puikus. Šį kartą turėjau šviežios ciberžolės šaknies ir pabandžiau dažyti su ja. Deja, bet spalva buvo visiškai blanki. Tad tai dar kartą įrodo, kad džiovinti augalas dažniausiai dažo intensyviau ir sodriau nei švieži.

\"\"
Su ciberžolės milteliais dažyti margučiai
\"\"
\"\"
Šviežia ciberžolės šaknis ir nepavykęs bandymas dažant su ja

Keletas patarimų, dažant margučius

● Geriausia dažyti baltus, o ne rudus kiaušinius, jų paprastai galima rasti maisto parduotuvėse prieš Velykas. Dažant juoda spalva tinka ir rudi, bet norint išgauti šviesiai mėlyną ar geltoną spalvą labiau tinka balti kiaušiniai.

● Prieš verdant kiaušinius, juos geriausia palaikyti apie 5-6 valandas kambario temperatūroje, tada bus mažiau suskilusių.

● Išvirusius margučius natūraliuose augaliniuose dažuose geriausia palaikyti dar bet 2-8 valandas, tada spalva bus intensyvesnė.

● Dažant su natūraliomis priemonėmis jų nereikia po virimo nuplauti. Nes tai natūralios priemonės, kurios paprastai lengviau nusiplauna nei cheminiais dažai, o jos juk yra nekenksmingos sveikatai.

● Išimtus iš dažų margučius palaikyti ant servetėlės kol nudžius, tuomet įtrinti vienu lašeliu aliejaus.

Su šventomis Velykomis !

\"\"
Dažymas su granato ir apelsino žievele, balnapupės arbata ir ciberžolės šaknimi
\"\"
\"\"
Su augalais ir maistu dažyti margučiai
","htmlAst":{"type":"root","children":[{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Prieš kiekvienas Velykas likus kelioms savaitėms pas mane virtuvėje vyksta eksperimentai, dažant margučius su įvairiais maisto produktais bei augalais. Kodėl su jais dažau ? Nes cheminiai dažai niekam nėra į sveikatą. Beverdant margučiai dažnai sutrūkinėja ir dažai įsiskverbia į vidų, įsiskverbia net ir nesutrūkus kiaušiniui per jo lukštą. Tad su cheminiais dažytais margučių geriau nevalgyti net ir atrodančių išoriškai sveikų. O štai dažytus su augalinės kilmės dažais margučius galima drąsiai valgyti, net jei jie ir sutrūkinėja. Tiesiog reikia nupjaustyti nuo baltymo pasidažius vietas. Esu ne kartą dažiusi margučius juodai, tekstą apie tai galima rasti "},{"type":"element","tagName":"a","properties":{"href":"https://www.medeinos.lt/kaip-nudazyti-juodus-margucius-su-augalais/"},"children":[{"type":"text","value":"čia"}]},{"type":"text","value":". O įvairiomis spalvomis nudažyti margučius galima su arbatomis, kopūstais, ciberžole ir kitkuo, tekstas apie tai "},{"type":"element","tagName":"a","properties":{"href":"https://www.medeinos.lt/marguciu-dazymas-naturaliomis-priemonemis/"},"children":[{"type":"text","value":"čia."}]}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"da%C5%BEymas-su-granato-%C5%BEievele"},"children":[{"type":"text","value":"Dažymas su granato žievele"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Kad granato žievelė gražiai nudažo audinius, buvau girdėjusi jau seniai. Ir ne kartą bandžiau dažyti ir audinius, ir margučius, bet deja, niekas nepavykdavo, kiaušiniai likdavo tokios spalvos, kokios būdavo. Šiemet nusprendžiau susiimti rimtai ir bandyti tol, kol pavyks. Ir pavyko ! Teko ilgai ieškoti internete, pasitelkti dirbtiną intelektą ir ne vieną kartą vis bandyti ir bandyti. Tad dabar galiu pasidalinti asmeniniu patyrimu. "}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Pirmiausiai - spalvingiau nudažo visai ne granato viršutinė tamsiai raudona žievelė, nors dažo ir ji, o viduje esantis geltonas minkštimas ir visos pertvarėlės tarp sėklų. Antra - geriau dažyti su džiovinta žievele nei su šviežia. Ir trečia - reikalingas vienas ingredientas - surūdijusi geležis, kad spalva būtų sodresnė ir tamsesnė. Apie viską iš eilės:"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Nulupu granatą ir kaip minėjau, naudoju jo visą žievelę - ir viršutinę tamsiai raudoną ir ypač vidinę geltoną. Supjaustau 1-2 cm dydžio gabalėliais ir išdžiovinu. Jeigu Velykos jau ant nosies ir nėra kada džiovinti, tada naudoju šviežią žievelę. Kaip jau susiruošiu dažyti margučius - iš vakaro žieveles užmerkiu vandenyje. Kitą dieną verdu apie 30-40 min. (be kiaušinių !). Verdant įdedu keletą surūdijusių varžtų ar bet kokios surūdijusios geležies gabaliukų. Tai ir yra \"slaptasis\" ingredientas. Nereikia persistengti su geležies kiekiu, nes jei jos bus per daug - tada margučiai nusidažys juodai (nors yra kam patinka ir juodi). Man šį kartą nusidažė tamsiai violetine spalva su marmuriniu raštu. Surūdijusi geležis ne tik patamsina dažų spalvą, bet ir tą spalvą užfiksuoja, nors tai aktualiau dažant audinius. Vieno džiovinto granato žievelės užtenka maždaug pusei litro vandens, o jeigu naudojame šviežią žievelę - tada jos reikėtų dvigubai daugiau. Išvirtą dažų tirpalą ataušinau ir tik tuomet į jį dedu kiaušinius ir verdu apie 5 minutes. Margučius geriausia dažyti iš vakaro prieš Velykas ir tirpale palikti per naktį."}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Ryte margučius išimu iš tirpalo. Nuplauti nereikia ! Tai juk augalinė medžiaga, ne chemija. Kai kiaušiniai apdžiūna, įtrinu lašeliu aliejaus. Viskas."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/DSC_0614.JPG","width":3456,"height":2304,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Užmerkta granato žievelė"}]}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/gelzgaliai-1-.jpg","width":2000,"height":1334,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Štai tokie surūdiję gelžgaliukai naudojami sodresnei spalvai ir dažų užtvirtinimui"}]}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/DSC_0621.JPG","width":3456,"height":2304,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Su granato žievele nudažyti margučiai"}]}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"da%C5%BEymas-su-apelsino-%C5%BEievele"},"children":[{"type":"text","value":"Dažymas su apelsino žievele"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Šis bandymas pavyko pusėtinai, nes tikėjausi, kad margučius nudažys sodria apelsino spalva, bet pavyko tik blankiai geltona. Na, reikės dar paeksperimentuoti, kol pavyks, nes esu mačiusi kaip su apelsinu galima nudažyti sodriai geltona ar oranžine spalva. Dažymui nupjausčiau geltonąją apelsino žievelės dalį, tik šį kartą stengiausi, kad baltosios dalies būtų kuo mažiau. Geriau dažyti su džiovinta apelsino žievele, bet galima ir su šviežia, jei nėra laiko laukti. Pusei litro vandens reikėtų 1-2 apelsino žievelių. Jeigu dažome su džiovinta - užmerkiame vandenyje žievelės gabaliukus iš vakaro. Verdame apie 0,5-1 val. (be kiaušinių!). Palaikome apie 1 val. kol atvės (idealiausia būtų 5-6 val.). Tuomet dedame kiaušinius ir verdame apie 5 minutes. Spalvai užfiksuoti ir kad ji būtų sodresnė, verdant reikia įdėti šiek tiek rūgšties - acto arba citrinos rūgšties, bet tik šiek tiek, ant šaukštelio galiuko. Išvirusius margučius paprastai palieku dažų tirpale per naktį. Ryte juos išimu, bet nuplauti nereikia. Dar reikės paeksperimentuoti su apelsinio žievele, keičiant tirpalo koncentratą ir rūgšties kiekį, kol pavyks sodriai geltona spalva."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/DSC_0609.JPG","width":3456,"height":2304,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Tinkamiausia yra geltonoji apelsino žievelės dalis, baltąją reikėtų nupjaustyti kiek įmanoma labiau, nes ji mažins spalvos intensyvumą"}]}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/DSC_0654.JPG","width":3456,"height":2304,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Šį kartą apelsino žievelė nudažė blankia gelsva spalva"}]}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"da%C5%BEymas-su-balnapup%C4%97s-arbata"},"children":[{"type":"text","value":"Dažymas su balnapupės arbata"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Buvau negirdėjusi tokio augalo, kol parduotuvėje nepamačiau arbatžolių \"Mėlynosios balnapupės žiedai\". Jie mano arbatą nudažė ryškiai mėlyna spalva, tad šovė į galvą išbandyti dažyti ir margučius. Nudažė, bet ne tokia ryškia, o švelniai melsva spalva. Reikės dar paeksperimentuoti su šia arbata ir ko gero, spalvos intensyvumas irgi priklausys nuo to vandens rūgštingumo ar šarmingumo. Šios arbatos nusipirkau Halės turgavietėje Vilniuje, mačiau ją parduodant kitose sveiko maisto krautuvėlėse bei internete. Šios arbatžolės ne tik dažo, bet ir turi daug naudingų savybių - slopina nerimą, bet nemigdo, mažina stresą, gerina atmintį, stiprina plaukus."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/DSC_0600.JPG","width":2304,"height":3456,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/DSC_0603.JPG","width":3456,"height":2304,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Štai taip atrodo mėlynosios balnapupės žiedų arbatžolės"}]}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/balnapup-.jpg","width":2048,"height":1919,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/DSC_0634.JPG","width":3456,"height":2304,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Balnapupių arbata intensyvios mėlynos spalvos, o margutį nuspalvino blankiai melsva"}]}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"da%C5%BEymas-su-ciber%C5%BEole"},"children":[{"type":"text","value":"Dažymas su ciberžole"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Esu dažiusi su ciberžolės (kurkumos) milteliais ne kartą ir rezultatas visuomet būdavo puikus. Šį kartą turėjau šviežios ciberžolės šaknies ir pabandžiau dažyti su ja. Deja, bet spalva buvo visiškai blanki. Tad tai dar kartą įrodo, kad džiovinti augalas dažniausiai dažo intensyviau ir sodriau nei švieži."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/ciber-ol-.jpg","width":2000,"height":1334,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Su ciberžolės milteliais dažyti margučiai"}]}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/DSC_0561-1.JPG","width":2304,"height":3456,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/DSC_0639.JPG","width":3456,"height":2304,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Šviežia ciberžolės šaknis ir nepavykęs bandymas dažant su ja"}]}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"keletas-patarim%C5%B3-da%C5%BEant-margu%C4%8Dius"},"children":[{"type":"text","value":"Keletas patarimų, dažant margučius"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"● Geriausia dažyti baltus, o ne rudus kiaušinius, jų paprastai galima rasti maisto parduotuvėse prieš Velykas. Dažant juoda spalva tinka ir rudi, bet norint išgauti šviesiai mėlyną ar geltoną spalvą labiau tinka balti kiaušiniai."}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"● Prieš verdant kiaušinius, juos geriausia palaikyti apie 5-6 valandas kambario temperatūroje, tada bus mažiau suskilusių."}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"● Išvirusius margučius natūraliuose augaliniuose dažuose geriausia palaikyti dar bet 2-8 valandas, tada spalva bus intensyvesnė."}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"● Dažant su natūraliomis priemonėmis jų nereikia po virimo nuplauti. Nes tai natūralios priemonės, kurios paprastai lengviau nusiplauna nei cheminiais dažai, o jos juk yra nekenksmingos sveikatai."}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"● Išimtus iš dažų margučius palaikyti ant servetėlės kol nudžius, tuomet įtrinti vienu lašeliu aliejaus."}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"element","tagName":"strong","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Su šventomis Velykomis !"}]}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/IMG_4567.JPG","width":3024,"height":4032,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Dažymas su granato ir apelsino žievele, balnapupės arbata ir ciberžolės šaknimi"}]}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/juodi-margu-iai.jpg","width":2247,"height":1498,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/04/gamtiniai-da-ai-margu-iams2.jpg","width":2000,"height":1401,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Su augalais ir maistu dažyti margučiai"}]}]}],"data":{"quirksMode":false}},"tableOfContents":[{"id":"da%C5%BEymas-su-granato-%C5%BEievele","heading":"Dažymas su granato žievele"},{"id":"da%C5%BEymas-su-apelsino-%C5%BEievele","heading":"Dažymas su apelsino žievele"},{"id":"da%C5%BEymas-su-balnapup%C4%97s-arbata","heading":"Dažymas su balnapupės arbata"},{"id":"da%C5%BEymas-su-ciber%C5%BEole","heading":"Dažymas su ciberžole"},{"id":"keletas-patarim%C5%B3-da%C5%BEant-margu%C4%8Dius","heading":"Keletas patarimų, dažant margučius"}]},"featureImageSharp":null}},{"node":{"id":"Ghost__Post__696677575f08b323af4e4f64","title":"DATULĖS - biblinis augalas","slug":"datules-biblinis-augalas","featured":false,"feature_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/01/Nr.3.JPG","excerpt":"Datulė yra vienas iš seniausių žmonijos valgomų vaisių, ne kartą paminėtas Biblijoje. Jos vardas neatsiejamas nuo arabų pasaulio ir keliaujančių dykumomis kupranugarių, kur šiuos vaisius oazėse nokina palmės","custom_excerpt":"Datulė yra vienas iš seniausių žmonijos valgomų vaisių, ne kartą paminėtas Biblijoje. Jos vardas neatsiejamas nuo arabų pasaulio ir keliaujančių dykumomis kupranugarių, kur šiuos vaisius oazėse nokina palmės","visibility":"public","created_at_pretty":"13 Jan 2026","published_at_pretty":"13 Jan 2026","updated_at_pretty":"28 Jan 2026","created_at":"2026-01-13T18:48:23.000+02:00","published_at":"2026-01-13T19:16:34.000+02:00","updated_at":"2026-01-28T21:18:50.000+02:00","meta_title":null,"meta_description":null,"og_description":null,"og_image":null,"og_title":null,"twitter_description":null,"twitter_image":null,"twitter_title":null,"authors":[{"slug":"medeina","url":"https://valdymas.medeinos.lt/autorius/medeina/","name":"Edita Medeina","bio":"Esu Edita Medeina (Jakubauskaitė) mokiausi ir užaugau Rumšiškėse. Medeinos vardas man prilipo savaime, kai kartu su draugais pradėjome švęsti Medeinos šventę, o man tekdavo įsikūnyti į šią deivę.","cover_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2020/05/DSC_1708.JPG","profile_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2022/01/zEdita-Medeina.jpg","location":null,"website":"https://www.medeinos.lt","twitter":"@EditaDitule","facebook":"medeinos","meta_title":null,"meta_description":null,"coverImageSharp":null,"profileImageSharp":null}],"primary_author":{"slug":"medeina","url":"https://valdymas.medeinos.lt/autorius/medeina/","name":"Edita Medeina","bio":"Esu Edita Medeina (Jakubauskaitė) mokiausi ir užaugau Rumšiškėse. Medeinos vardas man prilipo savaime, kai kartu su draugais pradėjome švęsti Medeinos šventę, o man tekdavo įsikūnyti į šią deivę.","cover_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2020/05/DSC_1708.JPG","profile_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2022/01/zEdita-Medeina.jpg","location":null,"website":"https://www.medeinos.lt","twitter":"@EditaDitule","facebook":"medeinos","meta_title":null,"meta_description":null,"coverImageSharp":null,"profileImageSharp":null},"primary_tag":{"slug":"maistas-ir-vaistas","url":"https://valdymas.medeinos.lt/tema/maistas-ir-vaistas/","name":"MAISTAS IR VAISTAS","visibility":"public","feature_image":null,"description":null,"meta_title":null,"meta_description":null,"featureImageSharp":null},"tags":[{"slug":"maistas-ir-vaistas","url":"https://valdymas.medeinos.lt/tema/maistas-ir-vaistas/","name":"MAISTAS IR VAISTAS","visibility":"public","feature_image":null,"description":null,"meta_title":null,"meta_description":null,"featureImageSharp":null},{"slug":"medziai-ir-krumai","url":"https://valdymas.medeinos.lt/tema/medziai-ir-krumai/","name":"MEDŽIAI IR KRŪMAI","visibility":"public","feature_image":null,"description":null,"meta_title":null,"meta_description":null,"featureImageSharp":null}],"plaintext":"DATULINIS FINIKAS (Phoenix dactylifera)\nŠtai toks yra tikslus mokslinis datulės vardas. Datulių medis – tai aukšta\npalmė, užauganti iki 20–25 m aukščio. Vienas jos lapas, sudarytas iš kelių šimtų\nplunksniškai suskaldytų lapelių, gali siekti net 5 m ilgio. Šie finikai savaime\nauga Artimuosiuose Rytuose, ten žmonės juos sukultūrino daugiau nei prieš 4000\nmetų. Šiuo metu natūraliai gamtoje augančių datulinių finikų jau nebėra, bet\ndideli jų plantacijų plotai auginami ne tik Rytų šalyse – Egipte, Irane,\nIzraelyje, bet ir Afrikoje, Pietų Europoje, JAV, Meksikoje bei kitur.\n\nDatulių vaisiai\nSvarbiausia datulinio finiko dalis yra jo vaisiai datulės, moksliškai vadinami\nkaulavaisiais. Jie būna sukibę po kelis šimtus vienoje didelėje kekėje, o\nsunokusių kekių ant medžio taip pat gali būti šimtai. Brandaus amžiaus medis\nvieno derliaus metu gali sunokinti iki 50–80 kg. vaisių. Atskiri finikų medžiai\nbūna vyriški ir moteriški. Vaisius nokina, žinoma, moteriški individai, o vienas\nvyriškas medis gali apdulkinti apie 10–15 moteriškų. Šviežias vaisius – pailgos\nformos ir siekia 5–10 cm ilgio, su stambia pailga sėkla viduje. Mes įpratę\nvaisius matyti parduodamus jau džiovintus ir  tamsiai rudus, bet šviežios\nsunokusios datulės būna žalios, geltonos ar oranžinės spalvos.\n\nŠviežios datulės būna žalios, geltonos arba oranžinės spalvos, jos sultingos, o\njų skonis panašus į slyvųArtimuosiuose Rytuose datules valgo įvairiais jų\nsunokimo tarpsniais. Iš nesunokusių vaisių gamina įvairius patiekalus: kepa,\nverda, troškina, konservuoja. Šviežios sunokusios datulės būna sultingos,\nminkšta odele, o jų skonis panašus į slyvų. Tokios datulės labai greitai genda\nir pūva, jas sudėtinga vežti, tad netinka tolimesniems pervežimams. Štai kodėl\nmūsų prekybos centruose ir nebūna šviežių datulių. Sunokusių vaisių žievelė\nkietėja, jie tampa saldesni, sausesni ir miltingesni, tad tokie tinka tolimoms\nkelionėms. Datulių vaisiai tiek prieš tūkstančius metų, tiek ir šiais laikais\nyra vienas svarbiausių produktų Artimiausiuose Rytuose. Šiuose kraštuose datulės\nmėgstamos ne tik šviežios ar džiovintos, iš jų gaminama saldi pasta kaip cukraus\npakaitalas, įvairūs desertai, taip pat ir gėrimai, kartais dedama į mėsiškus ir\nkitus sūrius patiekalus. Datulėse gali būti net iki 75–85 proc. cukraus, kuris\nyra natūralus konservantas, tad sumaltos kartu su kitais produktais padeda\nilgiau juos išsaugoti. Vaisiuose gausu ne tik cukraus, bet ir vertingų medžiagų\n– įvairių vitaminų ir mineralų. Datules valgyti saikingai turėtų tie, kurie turi\nproblemų dėl cukraus kiekio kraujyje.\n\nNe tik vaisiai valgomi\nBeveik visas augalas gali būti naudojamas maistui bei kitiems dalykams: sumaltos\nsėklos maistingos ir sočios, šiais miltais šeriami naminiai gyvuliai. Iš sėklų\ntaip pat yra spaudžiamas aliejus. Nors šis aliejus kiek mažiau populiarus nei\nalyvpalmių, be kurio neišsiverčia daugelis muilo ir kosmetikos gamintojų, bet\ntaip pat gan dažnai naudojamas. Datulinio finiko mediena tvirta, lengva ir\nporinga, tinkanti statyboms, valtims gaminti bei kurui. Stambiais palmių lapais\ndengiami stogai, iš jų pinami krepšiai ir kilimėliai. Pavasarį iš medžio kamieno\nišgaunamos sultys taip pat yra labai saldžios kaip ir vaisiai, iš jų verdamas\nsirupas. Sunokusius vaisius mėgsta lesti ir paukščiai.\n\nVienoje kekėje gali būti iki kelių šimtų vaisiųKaip namuose užsiauginti datulinį\nfiniką\nJei sumanysite jį užsiauginti, galite tai pabandyti padaryti iš sėklos, suvalgę\njos džiovintą vaisių. Prieš sėją sėklą galima pamirkti šiltame vandenyje ar nagų\ndilde šiek tiek pabrūžinti kietą kiautą. Pasėjus sėklą į žemę, vazoną reikėtų\nlaikyti šiltai, ~25 C temperatūroje. Nors sėklos paprastai sudygsta gan greitai,\nbet vėliau auga labai pamažu. Tiesa, sėklos gali ir nesudygti, jei vaisiai buvo\ndžiovinami labai karštoje temperatūroje. Dirvožemis augalui turėtų būti lengvas,\npurus ir sausokas, nes nemėgsta drėgmės pertekliaus, tinkamiausias yra\n priesmėlis. Šių palmių šaknys nėra gilios, kartais net visai dideli medžiai\ngali būti persodinami su nedideliu šaknų gumulu. Augalas mėgsta šilumą ir saulę,\ntad Lietuvoje lauke geriausia jausis tik šiltomis ir saulėtomis vasaromis.\nPernelyg nereikėtų stengtis juo rūpintis, nes sukūrus augalui idealias sąlygas,\njis stiebsis vis labiau aukštyn, o juk savo gimtinėje užauga aukštu medžiu ! Tad\nbus sunku prižiūrėti ar pernešti į kitą vietą.\n\nVaisiaus viduje besislepiantį kauliuką galimą pasėti arba sulesinti paukščiams\nDatulių įvairovė\nSelekcininkai yra sukūrę ne vieną datulinio finiko veislę: ‘Deglet Noir‘ vaisiai\nlaikomi vienais vertingiausių ir brangiausių, nes sunokina ypatingus, švelnaus\nmedaus skonio ir šviesios spalvos vaisius. ‘Fardh‘ – labai tamsios spalvos,\nintensyvesnio skonio ir labiau mėgstami arabų kraštuose; jie pigesni, tad\ndažniausiai parduodami ir mūsų prekybos centruose. ‘Weddee‘ veislė nokina\nstambius ir ilgus vaisius, dažniausiai auginamus kaip pašaras kupranugariams ar\nnet beždžionėms.\n\nTad visada įdomu paeksperimentuoti su maistu, o šį kartą – su džiovinta datule,\nkurią suvalgę, jos sėklą galite pasėti į vazoną. Galbūt, po kurio laiko turėsite\negzotišką augalą palmę, kuri, gal ir nesunokins skaniųjų datulių vaisių, bet\nprimins senas Biblijos istorijas.","html":"

DATULINIS FINIKAS (Phoenix dactylifera)

Štai toks yra tikslus mokslinis datulės vardas. Datulių medis – tai aukšta palmė, užauganti iki 20–25 m aukščio. Vienas jos lapas, sudarytas iš kelių šimtų plunksniškai suskaldytų lapelių, gali siekti net 5 m ilgio. Šie finikai savaime auga Artimuosiuose Rytuose, ten žmonės juos sukultūrino daugiau nei prieš 4000 metų. Šiuo metu natūraliai gamtoje augančių datulinių finikų jau nebėra, bet dideli jų plantacijų plotai auginami ne tik Rytų šalyse – Egipte, Irane, Izraelyje, bet ir Afrikoje, Pietų Europoje, JAV, Meksikoje bei kitur.

Datulių vaisiai

Svarbiausia datulinio finiko dalis yra jo vaisiai datulės, moksliškai vadinami kaulavaisiais. Jie būna sukibę po kelis šimtus vienoje didelėje kekėje, o sunokusių kekių ant medžio taip pat gali būti šimtai. Brandaus amžiaus medis vieno derliaus metu gali sunokinti iki 50–80 kg. vaisių. Atskiri finikų medžiai būna vyriški ir moteriški. Vaisius nokina, žinoma, moteriški individai, o vienas vyriškas medis gali apdulkinti apie 10–15 moteriškų. Šviežias vaisius – pailgos formos ir siekia 5–10 cm ilgio, su stambia pailga sėkla viduje. Mes įpratę vaisius matyti parduodamus jau džiovintus ir  tamsiai rudus, bet šviežios sunokusios datulės būna žalios, geltonos ar oranžinės spalvos.

Šviežios datulės būna žalios, geltonos arba oranžinės spalvos, jos sultingos, o jų skonis panašus į slyvų

Artimuosiuose Rytuose datules valgo įvairiais jų sunokimo tarpsniais. Iš nesunokusių vaisių gamina įvairius patiekalus: kepa, verda, troškina, konservuoja. Šviežios sunokusios datulės būna sultingos, minkšta odele, o jų skonis panašus į slyvų. Tokios datulės labai greitai genda ir pūva, jas sudėtinga vežti, tad netinka tolimesniems pervežimams. Štai kodėl mūsų prekybos centruose ir nebūna šviežių datulių. Sunokusių vaisių žievelė kietėja, jie tampa saldesni, sausesni ir miltingesni, tad tokie tinka tolimoms kelionėms. Datulių vaisiai tiek prieš tūkstančius metų, tiek ir šiais laikais yra vienas svarbiausių produktų Artimiausiuose Rytuose. Šiuose kraštuose datulės mėgstamos ne tik šviežios ar džiovintos, iš jų gaminama saldi pasta kaip cukraus pakaitalas, įvairūs desertai, taip pat ir gėrimai, kartais dedama į mėsiškus ir kitus sūrius patiekalus. Datulėse gali būti net iki 75–85 proc. cukraus, kuris yra natūralus konservantas, tad sumaltos kartu su kitais produktais padeda ilgiau juos išsaugoti. Vaisiuose gausu ne tik cukraus, bet ir vertingų medžiagų – įvairių vitaminų ir mineralų. Datules valgyti saikingai turėtų tie, kurie turi problemų dėl cukraus kiekio kraujyje.

Ne tik vaisiai valgomi

Beveik visas augalas gali būti naudojamas maistui bei kitiems dalykams: sumaltos sėklos maistingos ir sočios, šiais miltais šeriami naminiai gyvuliai. Iš sėklų taip pat yra spaudžiamas aliejus. Nors šis aliejus kiek mažiau populiarus nei alyvpalmių, be kurio neišsiverčia daugelis muilo ir kosmetikos gamintojų, bet taip pat gan dažnai naudojamas. Datulinio finiko mediena tvirta, lengva ir poringa, tinkanti statyboms, valtims gaminti bei kurui. Stambiais palmių lapais dengiami stogai, iš jų pinami krepšiai ir kilimėliai. Pavasarį iš medžio kamieno išgaunamos sultys taip pat yra labai saldžios kaip ir vaisiai, iš jų verdamas sirupas. Sunokusius vaisius mėgsta lesti ir paukščiai.

Vienoje kekėje gali būti iki kelių šimtų vaisių

Kaip namuose užsiauginti datulinį finiką

Jei sumanysite jį užsiauginti, galite tai pabandyti padaryti iš sėklos, suvalgę jos džiovintą vaisių. Prieš sėją sėklą galima pamirkti šiltame vandenyje ar nagų dilde šiek tiek pabrūžinti kietą kiautą. Pasėjus sėklą į žemę, vazoną reikėtų laikyti šiltai, ~25 C temperatūroje. Nors sėklos paprastai sudygsta gan greitai, bet vėliau auga labai pamažu. Tiesa, sėklos gali ir nesudygti, jei vaisiai buvo džiovinami labai karštoje temperatūroje. Dirvožemis augalui turėtų būti lengvas, purus ir sausokas, nes nemėgsta drėgmės pertekliaus, tinkamiausias yra  priesmėlis. Šių palmių šaknys nėra gilios, kartais net visai dideli medžiai gali būti persodinami su nedideliu šaknų gumulu. Augalas mėgsta šilumą ir saulę, tad Lietuvoje lauke geriausia jausis tik šiltomis ir saulėtomis vasaromis. Pernelyg nereikėtų stengtis juo rūpintis, nes sukūrus augalui idealias sąlygas, jis stiebsis vis labiau aukštyn, o juk savo gimtinėje užauga aukštu medžiu ! Tad bus sunku prižiūrėti ar pernešti į kitą vietą.

Vaisiaus viduje besislepiantį kauliuką galimą pasėti arba sulesinti paukščiams

Datulių įvairovė

Selekcininkai yra sukūrę ne vieną datulinio finiko veislę: ‘Deglet Noir‘ vaisiai laikomi vienais vertingiausių ir brangiausių, nes sunokina ypatingus, švelnaus medaus skonio ir šviesios spalvos vaisius. ‘Fardh‘ – labai tamsios spalvos, intensyvesnio skonio ir labiau mėgstami arabų kraštuose; jie pigesni, tad dažniausiai parduodami ir mūsų prekybos centruose. ‘Weddee‘ veislė nokina stambius ir ilgus vaisius, dažniausiai auginamus kaip pašaras kupranugariams ar net beždžionėms.

Tad visada įdomu paeksperimentuoti su maistu, o šį kartą – su džiovinta datule, kurią suvalgę, jos sėklą galite pasėti į vazoną. Galbūt, po kurio laiko turėsite egzotišką augalą palmę, kuri, gal ir nesunokins skaniųjų datulių vaisių, bet primins senas Biblijos istorijas.

","url":"https://valdymas.medeinos.lt/datules-biblinis-augalas/","canonical_url":null,"uuid":"a9919820-7941-4061-a9ba-179c197bfbb0","codeinjection_foot":null,"codeinjection_head":null,"codeinjection_styles":null,"comment_id":"696677575f08b323af4e4f64","reading_time":4,"send_email_when_published":false,"email_subject":null,"childHtmlRehype":{"html":"

DATULINIS FINIKAS (Phoenix dactylifera)

Štai toks yra tikslus mokslinis datulės vardas. Datulių medis – tai aukšta palmė, užauganti iki 20–25 m aukščio. Vienas jos lapas, sudarytas iš kelių šimtų plunksniškai suskaldytų lapelių, gali siekti net 5 m ilgio. Šie finikai savaime auga Artimuosiuose Rytuose, ten žmonės juos sukultūrino daugiau nei prieš 4000 metų. Šiuo metu natūraliai gamtoje augančių datulinių finikų jau nebėra, bet dideli jų plantacijų plotai auginami ne tik Rytų šalyse – Egipte, Irane, Izraelyje, bet ir Afrikoje, Pietų Europoje, JAV, Meksikoje bei kitur.

Datulių vaisiai

Svarbiausia datulinio finiko dalis yra jo vaisiai datulės, moksliškai vadinami kaulavaisiais. Jie būna sukibę po kelis šimtus vienoje didelėje kekėje, o sunokusių kekių ant medžio taip pat gali būti šimtai. Brandaus amžiaus medis vieno derliaus metu gali sunokinti iki 50–80 kg. vaisių. Atskiri finikų medžiai būna vyriški ir moteriški. Vaisius nokina, žinoma, moteriški individai, o vienas vyriškas medis gali apdulkinti apie 10–15 moteriškų. Šviežias vaisius – pailgos formos ir siekia 5–10 cm ilgio, su stambia pailga sėkla viduje. Mes įpratę vaisius matyti parduodamus jau džiovintus ir  tamsiai rudus, bet šviežios sunokusios datulės būna žalios, geltonos ar oranžinės spalvos.

\"\"
Šviežios datulės būna žalios, geltonos arba oranžinės spalvos, jos sultingos, o jų skonis panašus į slyvų

Artimuosiuose Rytuose datules valgo įvairiais jų sunokimo tarpsniais. Iš nesunokusių vaisių gamina įvairius patiekalus: kepa, verda, troškina, konservuoja. Šviežios sunokusios datulės būna sultingos, minkšta odele, o jų skonis panašus į slyvų. Tokios datulės labai greitai genda ir pūva, jas sudėtinga vežti, tad netinka tolimesniems pervežimams. Štai kodėl mūsų prekybos centruose ir nebūna šviežių datulių. Sunokusių vaisių žievelė kietėja, jie tampa saldesni, sausesni ir miltingesni, tad tokie tinka tolimoms kelionėms. Datulių vaisiai tiek prieš tūkstančius metų, tiek ir šiais laikais yra vienas svarbiausių produktų Artimiausiuose Rytuose. Šiuose kraštuose datulės mėgstamos ne tik šviežios ar džiovintos, iš jų gaminama saldi pasta kaip cukraus pakaitalas, įvairūs desertai, taip pat ir gėrimai, kartais dedama į mėsiškus ir kitus sūrius patiekalus. Datulėse gali būti net iki 75–85 proc. cukraus, kuris yra natūralus konservantas, tad sumaltos kartu su kitais produktais padeda ilgiau juos išsaugoti. Vaisiuose gausu ne tik cukraus, bet ir vertingų medžiagų – įvairių vitaminų ir mineralų. Datules valgyti saikingai turėtų tie, kurie turi problemų dėl cukraus kiekio kraujyje.

Ne tik vaisiai valgomi

Beveik visas augalas gali būti naudojamas maistui bei kitiems dalykams: sumaltos sėklos maistingos ir sočios, šiais miltais šeriami naminiai gyvuliai. Iš sėklų taip pat yra spaudžiamas aliejus. Nors šis aliejus kiek mažiau populiarus nei alyvpalmių, be kurio neišsiverčia daugelis muilo ir kosmetikos gamintojų, bet taip pat gan dažnai naudojamas. Datulinio finiko mediena tvirta, lengva ir poringa, tinkanti statyboms, valtims gaminti bei kurui. Stambiais palmių lapais dengiami stogai, iš jų pinami krepšiai ir kilimėliai. Pavasarį iš medžio kamieno išgaunamos sultys taip pat yra labai saldžios kaip ir vaisiai, iš jų verdamas sirupas. Sunokusius vaisius mėgsta lesti ir paukščiai.

\"\"
Vienoje kekėje gali būti iki kelių šimtų vaisių

Kaip namuose užsiauginti datulinį finiką

Jei sumanysite jį užsiauginti, galite tai pabandyti padaryti iš sėklos, suvalgę jos džiovintą vaisių. Prieš sėją sėklą galima pamirkti šiltame vandenyje ar nagų dilde šiek tiek pabrūžinti kietą kiautą. Pasėjus sėklą į žemę, vazoną reikėtų laikyti šiltai, ~25 C temperatūroje. Nors sėklos paprastai sudygsta gan greitai, bet vėliau auga labai pamažu. Tiesa, sėklos gali ir nesudygti, jei vaisiai buvo džiovinami labai karštoje temperatūroje. Dirvožemis augalui turėtų būti lengvas, purus ir sausokas, nes nemėgsta drėgmės pertekliaus, tinkamiausias yra  priesmėlis. Šių palmių šaknys nėra gilios, kartais net visai dideli medžiai gali būti persodinami su nedideliu šaknų gumulu. Augalas mėgsta šilumą ir saulę, tad Lietuvoje lauke geriausia jausis tik šiltomis ir saulėtomis vasaromis. Pernelyg nereikėtų stengtis juo rūpintis, nes sukūrus augalui idealias sąlygas, jis stiebsis vis labiau aukštyn, o juk savo gimtinėje užauga aukštu medžiu ! Tad bus sunku prižiūrėti ar pernešti į kitą vietą.

\"\"
Vaisiaus viduje besislepiantį kauliuką galimą pasėti arba sulesinti paukščiams

Datulių įvairovė

Selekcininkai yra sukūrę ne vieną datulinio finiko veislę: ‘Deglet Noir‘ vaisiai laikomi vienais vertingiausių ir brangiausių, nes sunokina ypatingus, švelnaus medaus skonio ir šviesios spalvos vaisius. ‘Fardh‘ – labai tamsios spalvos, intensyvesnio skonio ir labiau mėgstami arabų kraštuose; jie pigesni, tad dažniausiai parduodami ir mūsų prekybos centruose. ‘Weddee‘ veislė nokina stambius ir ilgus vaisius, dažniausiai auginamus kaip pašaras kupranugariams ar net beždžionėms.

Tad visada įdomu paeksperimentuoti su maistu, o šį kartą – su džiovinta datule, kurią suvalgę, jos sėklą galite pasėti į vazoną. Galbūt, po kurio laiko turėsite egzotišką augalą palmę, kuri, gal ir nesunokins skaniųjų datulių vaisių, bet primins senas Biblijos istorijas.

","htmlAst":{"type":"root","children":[{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"datulinis-finikas-phoenix-dactylifera"},"children":[{"type":"text","value":"DATULINIS FINIKAS ("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Phoenix dactylifera"}]},{"type":"text","value":")"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Štai toks yra tikslus mokslinis datulės vardas. Datulių medis – tai aukšta palmė, užauganti iki 20–25 m aukščio. Vienas jos lapas, sudarytas iš kelių šimtų plunksniškai suskaldytų lapelių, gali siekti net 5 m ilgio. Šie finikai savaime auga Artimuosiuose Rytuose, ten žmonės juos sukultūrino daugiau nei prieš 4000 metų. Šiuo metu natūraliai gamtoje augančių datulinių finikų jau nebėra, bet dideli jų plantacijų plotai auginami ne tik Rytų šalyse – Egipte, Irane, Izraelyje, bet ir Afrikoje, Pietų Europoje, JAV, Meksikoje bei kitur."}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"datuli%C5%B3-vaisiai"},"children":[{"type":"text","value":"Datulių vaisiai"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Svarbiausia datulinio finiko dalis yra jo vaisiai datulės, moksliškai vadinami kaulavaisiais. Jie būna sukibę po kelis šimtus vienoje didelėje kekėje, o sunokusių kekių ant medžio taip pat gali būti šimtai. Brandaus amžiaus medis vieno derliaus metu gali sunokinti iki 50–80 kg. vaisių. Atskiri finikų medžiai būna vyriški ir moteriški. Vaisius nokina, žinoma, moteriški individai, o vienas vyriškas medis gali apdulkinti apie 10–15 moteriškų. Šviežias vaisius – pailgos formos ir siekia 5–10 cm ilgio, su stambia pailga sėkla viduje. Mes įpratę vaisius matyti parduodamus jau džiovintus ir  tamsiai rudus, bet šviežios sunokusios datulės būna žalios, geltonos ar oranžinės spalvos."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/01/Nr.1.JPG","width":1843,"height":1229,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Šviežios datulės būna žalios, geltonos arba oranžinės spalvos, jos sultingos, o jų skonis panašus į slyvų"}]}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Artimuosiuose Rytuose datules valgo įvairiais jų sunokimo tarpsniais. Iš nesunokusių vaisių gamina įvairius patiekalus: kepa, verda, troškina, konservuoja. Šviežios sunokusios datulės būna sultingos, minkšta odele, o jų skonis panašus į slyvų. Tokios datulės labai greitai genda ir pūva, jas sudėtinga vežti, tad netinka tolimesniems pervežimams. Štai kodėl mūsų prekybos centruose ir nebūna šviežių datulių. Sunokusių vaisių žievelė kietėja, jie tampa saldesni, sausesni ir miltingesni, tad tokie tinka tolimoms kelionėms. Datulių vaisiai tiek prieš tūkstančius metų, tiek ir šiais laikais yra vienas svarbiausių produktų Artimiausiuose Rytuose. Šiuose kraštuose datulės mėgstamos ne tik šviežios ar džiovintos, iš jų gaminama saldi pasta kaip cukraus pakaitalas, įvairūs desertai, taip pat ir gėrimai, kartais dedama į mėsiškus ir kitus sūrius patiekalus. Datulėse gali būti net iki 75–85 proc. cukraus, kuris yra natūralus konservantas, tad sumaltos kartu su kitais produktais padeda ilgiau juos išsaugoti. Vaisiuose gausu ne tik cukraus, bet ir vertingų medžiagų – įvairių vitaminų ir mineralų. Datules valgyti saikingai turėtų tie, kurie turi problemų dėl cukraus kiekio kraujyje."}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"ne-tik-vaisiai-valgomi"},"children":[{"type":"text","value":"Ne tik vaisiai valgomi"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Beveik visas augalas gali būti naudojamas maistui bei kitiems dalykams: sumaltos sėklos maistingos ir sočios, šiais miltais šeriami naminiai gyvuliai. Iš sėklų taip pat yra spaudžiamas aliejus. Nors šis aliejus kiek mažiau populiarus nei alyvpalmių, be kurio neišsiverčia daugelis muilo ir kosmetikos gamintojų, bet taip pat gan dažnai naudojamas. Datulinio finiko mediena tvirta, lengva ir poringa, tinkanti statyboms, valtims gaminti bei kurui. Stambiais palmių lapais dengiami stogai, iš jų pinami krepšiai ir kilimėliai. Pavasarį iš medžio kamieno išgaunamos sultys taip pat yra labai saldžios kaip ir vaisiai, iš jų verdamas sirupas. Sunokusius vaisius mėgsta lesti ir paukščiai."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/01/Nr.2.JPG","width":1843,"height":1229,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Vienoje kekėje gali būti iki kelių šimtų vaisių"}]}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"kaip-namuose-u%C5%BEsiauginti-datulin%C4%AF-finik%C4%85"},"children":[{"type":"text","value":"Kaip namuose užsiauginti datulinį finiką"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Jei sumanysite jį užsiauginti, galite tai pabandyti padaryti iš sėklos, suvalgę jos džiovintą vaisių. Prieš sėją sėklą galima pamirkti šiltame vandenyje ar nagų dilde šiek tiek pabrūžinti kietą kiautą. Pasėjus sėklą į žemę, vazoną reikėtų laikyti šiltai, ~25 C temperatūroje. Nors sėklos paprastai sudygsta gan greitai, bet vėliau auga labai pamažu. Tiesa, sėklos gali ir nesudygti, jei vaisiai buvo džiovinami labai karštoje temperatūroje. Dirvožemis augalui turėtų būti lengvas, purus ir sausokas, nes nemėgsta drėgmės pertekliaus, tinkamiausias yra  priesmėlis. Šių palmių šaknys nėra gilios, kartais net visai dideli medžiai gali būti persodinami su nedideliu šaknų gumulu. Augalas mėgsta šilumą ir saulę, tad Lietuvoje lauke geriausia jausis tik šiltomis ir saulėtomis vasaromis. Pernelyg nereikėtų stengtis juo rūpintis, nes sukūrus augalui idealias sąlygas, jis stiebsis vis labiau aukštyn, o juk savo gimtinėje užauga aukštu medžiu ! Tad bus sunku prižiūrėti ar pernešti į kitą vietą."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/01/Nr.4.JPG","width":1843,"height":1229,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Vaisiaus viduje besislepiantį kauliuką galimą pasėti arba sulesinti paukščiams"}]}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"datuli%C5%B3-%C4%AFvairov%C4%97"},"children":[{"type":"text","value":"Datulių įvairovė"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Selekcininkai yra sukūrę ne vieną datulinio finiko veislę: ‘Deglet Noir‘ vaisiai laikomi vienais vertingiausių ir brangiausių, nes sunokina ypatingus, švelnaus medaus skonio ir šviesios spalvos vaisius. ‘Fardh‘ – labai tamsios spalvos, intensyvesnio skonio ir labiau mėgstami arabų kraštuose; jie pigesni, tad dažniausiai parduodami ir mūsų prekybos centruose. ‘Weddee‘ veislė nokina stambius ir ilgus vaisius, dažniausiai auginamus kaip pašaras kupranugariams ar net beždžionėms."}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Tad visada įdomu paeksperimentuoti su maistu, o šį kartą – su džiovinta datule, kurią suvalgę, jos sėklą galite pasėti į vazoną. Galbūt, po kurio laiko turėsite egzotišką augalą palmę, kuri, gal ir nesunokins skaniųjų datulių vaisių, bet primins senas Biblijos istorijas."}]}],"data":{"quirksMode":false}},"tableOfContents":[{"id":"datulinis-finikas-phoenix-dactylifera","heading":"DATULINIS FINIKAS (Phoenix dactylifera)"},{"id":"datuli%C5%B3-vaisiai","heading":"Datulių vaisiai"},{"id":"ne-tik-vaisiai-valgomi","heading":"Ne tik vaisiai valgomi"},{"id":"kaip-namuose-u%C5%BEsiauginti-datulin%C4%AF-finik%C4%85","heading":"Kaip namuose užsiauginti datulinį finiką"},{"id":"datuli%C5%B3-%C4%AFvairov%C4%97","heading":"Datulių įvairovė"}]},"featureImageSharp":null}},{"node":{"id":"Ghost__Post__694ec4da5f08b323af4e4dd1","title":"ANONA – obuolio, ananaso, kriaušės, braškės ir banano skonis viename vaisiuje","slug":"anona-obuolio-ananaso-kriauses-braskes-ir-banano-skonis-viename-vaisiuje","featured":false,"feature_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2025/12/-vynuotoji-anona-1.JPG","excerpt":"Anonų galima įsigyti prekybos centruose. Jų vaisiai ne tik skanūs, bet ir turi gydomų savybių. Šiltuose kraštuose anonos auginamos kaip vaismedžiai, o pas mus kaip kambariniai augalai","custom_excerpt":"Anonų galima įsigyti prekybos centruose. Jų vaisiai ne tik skanūs, bet ir turi gydomų savybių. Šiltuose kraštuose anonos auginamos kaip vaismedžiai, o pas mus kaip kambariniai augalai","visibility":"public","created_at_pretty":"26 Dec 2025","published_at_pretty":"26 Dec 2025","updated_at_pretty":"13 Jan 2026","created_at":"2025-12-26T19:24:42.000+02:00","published_at":"2025-12-26T19:41:32.000+02:00","updated_at":"2026-01-13T19:17:39.000+02:00","meta_title":null,"meta_description":null,"og_description":null,"og_image":null,"og_title":null,"twitter_description":null,"twitter_image":null,"twitter_title":null,"authors":[{"slug":"medeina","url":"https://valdymas.medeinos.lt/autorius/medeina/","name":"Edita Medeina","bio":"Esu Edita Medeina (Jakubauskaitė) mokiausi ir užaugau Rumšiškėse. Medeinos vardas man prilipo savaime, kai kartu su draugais pradėjome švęsti Medeinos šventę, o man tekdavo įsikūnyti į šią deivę.","cover_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2020/05/DSC_1708.JPG","profile_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2022/01/zEdita-Medeina.jpg","location":null,"website":"https://www.medeinos.lt","twitter":"@EditaDitule","facebook":"medeinos","meta_title":null,"meta_description":null,"coverImageSharp":null,"profileImageSharp":null}],"primary_author":{"slug":"medeina","url":"https://valdymas.medeinos.lt/autorius/medeina/","name":"Edita Medeina","bio":"Esu Edita Medeina (Jakubauskaitė) mokiausi ir užaugau Rumšiškėse. Medeinos vardas man prilipo savaime, kai kartu su draugais pradėjome švęsti Medeinos šventę, o man tekdavo įsikūnyti į šią deivę.","cover_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2020/05/DSC_1708.JPG","profile_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2022/01/zEdita-Medeina.jpg","location":null,"website":"https://www.medeinos.lt","twitter":"@EditaDitule","facebook":"medeinos","meta_title":null,"meta_description":null,"coverImageSharp":null,"profileImageSharp":null},"primary_tag":{"slug":"maistas-ir-vaistas","url":"https://valdymas.medeinos.lt/tema/maistas-ir-vaistas/","name":"MAISTAS IR VAISTAS","visibility":"public","feature_image":null,"description":null,"meta_title":null,"meta_description":null,"featureImageSharp":null},"tags":[{"slug":"maistas-ir-vaistas","url":"https://valdymas.medeinos.lt/tema/maistas-ir-vaistas/","name":"MAISTAS IR VAISTAS","visibility":"public","feature_image":null,"description":null,"meta_title":null,"meta_description":null,"featureImageSharp":null},{"slug":"medziai-ir-krumai","url":"https://valdymas.medeinos.lt/tema/medziai-ir-krumai/","name":"MEDŽIAI IR KRŪMAI","visibility":"public","feature_image":null,"description":null,"meta_title":null,"meta_description":null,"featureImageSharp":null}],"plaintext":"Kol mūsų krašte žiema, šalta ir nėra savų vaisių, siūlau susipažinti su šiltųjų\nkraštų egzotiniais vaisiais. Daugelį jų galima nusipirkti didesniuose prekybos\ncentruose arba paragauti kelionėse po egzotines šalis. Anonos vardas gal ir ne\nvisiems girdėtas, bet parduodamus šio augalo vaisius prekybos centruose tikrai\nesate matę. Anonos gentis tikrai plati, jai priklauso virš 160 rūšių medžių ir\nkrūmų, augančių šiltuose kraštuose: Afrikoje, Arabijos pusiasalyje, Pietų ir\nCentrinėje Amerikoje. Anonas žmonės „prisijaukino“ jau seniai, nes archeologai\nyra atradę anonos sėklų, kurias žmonės augino dar 1000 m. prieš Kristų. Tad kuo\naugalas vertingas, kokių būna rūšių ir ar galima jį auginti pas mus.\n\nPeruvinė anona (Annona cherimola)\nJi dažniausiai parduodama mūsų prekybos centruose. Vaisiai būna obuolio dydžio,\nsu žalia ir kiek gumbuota odele. Šios anonos vaisius savo forma primena\nartišoką, o skonis – kažkas tarp banano, ananaso ir kriaušės. Minkštimas baltas\narba gelsvas, kreminės konsistencijos ir su juodomis sėklomis viduje. Sunokęs\nvaisius būna minkštas ir kvapnus, o žalia odelė plona ir lengvai lupasi. Ją\nnulupus, pakvimpa dar stipriau ir maloniau. Sunokęs vaisius būna labai gardus,\njo skonis saldžiarūgštis. Minkštimas valgomas su šaukšteliu, sėklos iš jo\nlengvai išsiima. Angliškai ši anona vadinama custard-apple, t.y. „saldus\nkreminis“ arba „grietininis obuolys“ (taip dar vadinamos akytoji ir žvynuotoji\nanonos). Pats augalas natūraliai auga Pietų Amerikoje, užauga neaukštu ir tankiu\nmedeliu iki 5-10 m aukščio. Šios anonos kvapnūs ne tik vaisiai, bet ir stambūs\nžali lapai bei mėsingi, geltonai žali žiedai. Peruvinės anonos vaismedžių\nplantacijos šiais laikais auginamos daugelyje pasaulio šalių, t.p. ir Pietų\nEuropoje.\n\nPeruvinė anona – pati gardžiausių ir dažniausiai parduodama anonos rūšisPeruvinė\nanona kaip kambarinis augalasDygliuotoji anona (A. muricata)\nJau pats pavadinimas sako, kad vaisiai nors ir su neaštriais, bet su dygliukais,\ntaip pat ir gumbuoti. Vaisius iš pradžių būna žalias, o prinokęs – gelsvai\nžalias, pailgos formos, stambiausias iš visų anonų, gali pasiekti 30-35 cm ilgį\nir sverti 6-7 kg. Jo skonis kiek rūgštesnis nei peruvinės anonos, daugeliui\nprimena mangus, braškes ir ananasus viename, pagardintus cinamonu. Visžaliai\nmedžiai atogrąžų kraštuose žaliuoja visus metus, jų lapai kvepia panašiai kaip\njuodieji serbentai. Šios anonos žiedai stamboki, bet neryškūs ir nemedingi, tad\nnatūraliai gamtoje juos aplanko nedaug vabzdžių apdulkintojų, todėl plantacijose\nžiedai apdulkinami dirbtiniu būdu. Angliškai dygliuotoji anona vadinama soursop,\nišvertus reikštų „rūgštus gabalėlis“ ar kažkas panašaus. Pats medelis užauga iki\n8-9 m aukščio, natūraliai auga Centrinėje Amerikoje.\n\nAkytoji anona (A. reticulata)\nŠi taip pat kilusi iš Centrinės Amerikos, bet kaip ir kitos anonų rūšys šiuo\nmetu auginama daugelyje šalių. Medis užauga taip pat neaukštas, iki 8-10 m.\nVaisiai gali būti apvalios, suploto rutulio, netaisyklingos ar širdies formos,\nodelė lygi, nedygliuota. Sunokę vaisiai būna rudi arba rusvai žalios spalvos,\niki 8-12 cm ilgio, gal todėl anglakalbiai šią anoną vadina „jaučio širdimi“\n(bullock‘s heart). Minkštimas saldžiarūgštis, malonaus skonio ir kvapo,\ndaugeliui primenantis desertinį kremą, pagamintą iš grietinėlės ir kiaušinių. Ši\nanonos rūšis yra rečiau auginama nei peruvinė ir dygliuotoji.\n\nŽvynuotoji anona (A. squamosa)\nJos vaisius ypač išraiškingai gumbuotas, tarsi padengtas storais žvynais. Tai\nviena iš žemesnių anonų, užauganti 4-6 m aukščio medeliu. Lapai kaip ir žiedai\nyra kvapnūs, bet žiedeliai nėra dideli, gelsvos spalvos. Vaisiai iš pradžių būna\nžali, nokdami gelsvėja, jų dydis siekia apie 15-20 cm skersmens. Minkštimas kaip\nir visų anonų gelsvai baltas, kremiškas, saldus ir kvapnus. Kaip ir daugelis\nanonų, ši natūraliai auga Centrinėje Amerikoje, bet šiuo metu vaismedžių\nplantacijos auginamos daugelyje Azijos ir Afrikos šalių.\n\nŽvynuotosios anonos forma ypač išraiškinga, kai ir visose anonose, jos viduje\nslepiasi tamsios sėklosRečiau dar auginamos plikoji (A. glabra), baltoji anona (A. diversifolia),\nsodinė (A. hybrida) bei kitos anonų rūšys.\n\nBaltosios anonos vaisiai į Lietuvą atvežami retai, bet jie taip pat labai skanūs\nAnonų auginimas\nVisų anonų vaisių viduje galima rasti keliolika stambių, juodų arba rudų sėklų.\nNeužmirškite, kad sėklos yra nuodingos, jų kramsnoti nepatartina. Jei norite\nužsiauginti savo anonos medelį, šviežias ir ką tik išimtas sėklas pamirkykite\nšiltame vandenyje 1-2 paras ir sėkite. Paprastai sėklos sudygsta gan greitai,\ntik turi būti daiginamos šiltai, tinkamiausia joms temperatūra  23-25 C šilumos.\nAnonos mėgsta šiltas ir šviesias vietas, bet tiesioginės saulės spinduliuose jų\nlapai gali apdegti. Tinkamiausia žemė – derlinga, puri ir drėgna, bet ne šlapia.\nVasarą anoną galima auginti lauke, ten kur nekepina saulė ir yra užuovėja nuo\nvėjo. Rudenį ją reikėtų įnešti į vidų, nes visos anonos rūšys neatsparios\nšalčiams.\n\nStiebiasi iš dygliuotosios anonos sėklos pasėtas daigelis kambaryjeAnonų\npanaudojimas\nIš anonų gaminami įvairūs vaistiniai preparatai: iš lapų ir šaknų nuoviro –\nparazitinėms kirmėlėms iš iš organizmo varyti ir karščiavimui slopinti; iš\nžievės, šaknų ir nesunokusių vaisių – viduriavimui stabdyti. Iš sėklų ir lapų\nspaudžiamas eterinis aliejus, o jų išspaudos naudojamos muilo gamybai.\n\nIš visų paminėtų anonų vaisių gaminami įvairūs desertai, arbatos, sirupai,\ngaivieji ir alkoholiniai gėrimai. Bet vaisiai skaniausi tuomet, kai valgomi\nšvieži, tik jie turi būti visiškai sunokę, nes nesunokusių vaisių minkštimas\nsprangus ir primena pušų sakus. Tiesa, sunokusius vaisius transportuoti yra\nsunku, nes jie minkšti ir greitai genda, tad paprastai jie skinami nesunokę. Jei\nnusipirksite nesunokusį ir kietoką anonos vaisių, palaikykite tiesiog kartu su\nobuoliais ar bananais viename inde, jis turėtų per keletą dienų sunokti ir\nsuminkštėti. O tuomet galėsite mėgautis mažu desertiniu šaukšteliu pamažu\nkabindami gaivų ir saldžiarūgštį, primenantį obuolio, mango, ananaso, banano,\nbraškės, grietinėlės, kiaušinių likerio ir kriaušės skonį – ir viskas viename\nvaisiuje ! Skanaus ;-)","html":"

Kol mūsų krašte žiema, šalta ir nėra savų vaisių, siūlau susipažinti su šiltųjų kraštų egzotiniais vaisiais. Daugelį jų galima nusipirkti didesniuose prekybos centruose arba paragauti kelionėse po egzotines šalis. Anonos vardas gal ir ne visiems girdėtas, bet parduodamus šio augalo vaisius prekybos centruose tikrai esate matę. Anonos gentis tikrai plati, jai priklauso virš 160 rūšių medžių ir krūmų, augančių šiltuose kraštuose: Afrikoje, Arabijos pusiasalyje, Pietų ir Centrinėje Amerikoje. Anonas žmonės „prisijaukino“ jau seniai, nes archeologai yra atradę anonos sėklų, kurias žmonės augino dar 1000 m. prieš Kristų. Tad kuo augalas vertingas, kokių būna rūšių ir ar galima jį auginti pas mus.

Peruvinė anona (Annona cherimola)

Ji dažniausiai parduodama mūsų prekybos centruose. Vaisiai būna obuolio dydžio, su žalia ir kiek gumbuota odele. Šios anonos vaisius savo forma primena artišoką, o skonis – kažkas tarp banano, ananaso ir kriaušės. Minkštimas baltas arba gelsvas, kreminės konsistencijos ir su juodomis sėklomis viduje. Sunokęs vaisius būna minkštas ir kvapnus, o žalia odelė plona ir lengvai lupasi. Ją nulupus, pakvimpa dar stipriau ir maloniau. Sunokęs vaisius būna labai gardus, jo skonis saldžiarūgštis. Minkštimas valgomas su šaukšteliu, sėklos iš jo lengvai išsiima. Angliškai ši anona vadinama custard-apple, t.y. „saldus kreminis“ arba „grietininis obuolys“ (taip dar vadinamos akytoji ir žvynuotoji anonos). Pats augalas natūraliai auga Pietų Amerikoje, užauga neaukštu ir tankiu medeliu iki 5-10 m aukščio. Šios anonos kvapnūs ne tik vaisiai, bet ir stambūs žali lapai bei mėsingi, geltonai žali žiedai. Peruvinės anonos vaismedžių plantacijos šiais laikais auginamos daugelyje pasaulio šalių, t.p. ir Pietų Europoje.

Peruvinė anona – pati gardžiausių ir dažniausiai parduodama anonos rūšis
Peruvinė anona kaip kambarinis augalas

Dygliuotoji anona (A. muricata)

Jau pats pavadinimas sako, kad vaisiai nors ir su neaštriais, bet su dygliukais, taip pat ir gumbuoti. Vaisius iš pradžių būna žalias, o prinokęs – gelsvai žalias, pailgos formos, stambiausias iš visų anonų, gali pasiekti 30-35 cm ilgį ir sverti 6-7 kg. Jo skonis kiek rūgštesnis nei peruvinės anonos, daugeliui primena mangus, braškes ir ananasus viename, pagardintus cinamonu. Visžaliai medžiai atogrąžų kraštuose žaliuoja visus metus, jų lapai kvepia panašiai kaip juodieji serbentai. Šios anonos žiedai stamboki, bet neryškūs ir nemedingi, tad natūraliai gamtoje juos aplanko nedaug vabzdžių apdulkintojų, todėl plantacijose žiedai apdulkinami dirbtiniu būdu. Angliškai dygliuotoji anona vadinama soursop, išvertus reikštų „rūgštus gabalėlis“ ar kažkas panašaus. Pats medelis užauga iki 8-9 m aukščio, natūraliai auga Centrinėje Amerikoje.

Akytoji anona (A. reticulata)

Ši taip pat kilusi iš Centrinės Amerikos, bet kaip ir kitos anonų rūšys šiuo metu auginama daugelyje šalių. Medis užauga taip pat neaukštas, iki 8-10 m. Vaisiai gali būti apvalios, suploto rutulio, netaisyklingos ar širdies formos, odelė lygi, nedygliuota. Sunokę vaisiai būna rudi arba rusvai žalios spalvos, iki 8-12 cm ilgio, gal todėl anglakalbiai šią anoną vadina „jaučio širdimi“ (bullock‘s heart). Minkštimas saldžiarūgštis, malonaus skonio ir kvapo, daugeliui primenantis desertinį kremą, pagamintą iš grietinėlės ir kiaušinių. Ši anonos rūšis yra rečiau auginama nei peruvinė ir dygliuotoji.

Žvynuotoji anona (A. squamosa)

Jos vaisius ypač išraiškingai gumbuotas, tarsi padengtas storais žvynais. Tai viena iš žemesnių anonų, užauganti 4-6 m aukščio medeliu. Lapai kaip ir žiedai yra kvapnūs, bet žiedeliai nėra dideli, gelsvos spalvos. Vaisiai iš pradžių būna žali, nokdami gelsvėja, jų dydis siekia apie 15-20 cm skersmens. Minkštimas kaip ir visų anonų gelsvai baltas, kremiškas, saldus ir kvapnus. Kaip ir daugelis anonų, ši natūraliai auga Centrinėje Amerikoje, bet šiuo metu vaismedžių plantacijos auginamos daugelyje Azijos ir Afrikos šalių.

Žvynuotosios anonos forma ypač išraiškinga, kai ir visose anonose, jos viduje slepiasi tamsios sėklos

Rečiau dar auginamos plikoji (A. glabra), baltoji anona (A. diversifolia), sodinė (A. hybrida) bei kitos anonų rūšys.

Baltosios anonos vaisiai į Lietuvą atvežami retai, bet jie taip pat labai skanūs

Anonų auginimas

Visų anonų vaisių viduje galima rasti keliolika stambių, juodų arba rudų sėklų. Neužmirškite, kad sėklos yra nuodingos, jų kramsnoti nepatartina. Jei norite užsiauginti savo anonos medelį, šviežias ir ką tik išimtas sėklas pamirkykite šiltame vandenyje 1-2 paras ir sėkite. Paprastai sėklos sudygsta gan greitai, tik turi būti daiginamos šiltai, tinkamiausia joms temperatūra  23-25 C šilumos. Anonos mėgsta šiltas ir šviesias vietas, bet tiesioginės saulės spinduliuose jų lapai gali apdegti. Tinkamiausia žemė – derlinga, puri ir drėgna, bet ne šlapia. Vasarą anoną galima auginti lauke, ten kur nekepina saulė ir yra užuovėja nuo vėjo. Rudenį ją reikėtų įnešti į vidų, nes visos anonos rūšys neatsparios šalčiams.

Stiebiasi iš dygliuotosios anonos sėklos pasėtas daigelis kambaryje

Anonų panaudojimas

Iš anonų gaminami įvairūs vaistiniai preparatai: iš lapų ir šaknų nuoviro – parazitinėms kirmėlėms iš iš organizmo varyti ir karščiavimui slopinti; iš žievės, šaknų ir nesunokusių vaisių – viduriavimui stabdyti. Iš sėklų ir lapų spaudžiamas eterinis aliejus, o jų išspaudos naudojamos muilo gamybai.

Iš visų paminėtų anonų vaisių gaminami įvairūs desertai, arbatos, sirupai, gaivieji ir alkoholiniai gėrimai. Bet vaisiai skaniausi tuomet, kai valgomi švieži, tik jie turi būti visiškai sunokę, nes nesunokusių vaisių minkštimas sprangus ir primena pušų sakus. Tiesa, sunokusius vaisius transportuoti yra sunku, nes jie minkšti ir greitai genda, tad paprastai jie skinami nesunokę. Jei nusipirksite nesunokusį ir kietoką anonos vaisių, palaikykite tiesiog kartu su obuoliais ar bananais viename inde, jis turėtų per keletą dienų sunokti ir suminkštėti. O tuomet galėsite mėgautis mažu desertiniu šaukšteliu pamažu kabindami gaivų ir saldžiarūgštį, primenantį obuolio, mango, ananaso, banano, braškės, grietinėlės, kiaušinių likerio ir kriaušės skonį – ir viskas viename vaisiuje ! Skanaus ;-)

","url":"https://valdymas.medeinos.lt/anona-obuolio-ananaso-kriauses-braskes-ir-banano-skonis-viename-vaisiuje/","canonical_url":null,"uuid":"11e8f01e-070b-4287-8bdb-9ce9c4df0e14","codeinjection_foot":null,"codeinjection_head":null,"codeinjection_styles":null,"comment_id":"694ec4da5f08b323af4e4dd1","reading_time":5,"send_email_when_published":false,"email_subject":null,"childHtmlRehype":{"html":"

Kol mūsų krašte žiema, šalta ir nėra savų vaisių, siūlau susipažinti su šiltųjų kraštų egzotiniais vaisiais. Daugelį jų galima nusipirkti didesniuose prekybos centruose arba paragauti kelionėse po egzotines šalis. Anonos vardas gal ir ne visiems girdėtas, bet parduodamus šio augalo vaisius prekybos centruose tikrai esate matę. Anonos gentis tikrai plati, jai priklauso virš 160 rūšių medžių ir krūmų, augančių šiltuose kraštuose: Afrikoje, Arabijos pusiasalyje, Pietų ir Centrinėje Amerikoje. Anonas žmonės „prisijaukino“ jau seniai, nes archeologai yra atradę anonos sėklų, kurias žmonės augino dar 1000 m. prieš Kristų. Tad kuo augalas vertingas, kokių būna rūšių ir ar galima jį auginti pas mus.

Peruvinė anona (Annona cherimola)

Ji dažniausiai parduodama mūsų prekybos centruose. Vaisiai būna obuolio dydžio, su žalia ir kiek gumbuota odele. Šios anonos vaisius savo forma primena artišoką, o skonis – kažkas tarp banano, ananaso ir kriaušės. Minkštimas baltas arba gelsvas, kreminės konsistencijos ir su juodomis sėklomis viduje. Sunokęs vaisius būna minkštas ir kvapnus, o žalia odelė plona ir lengvai lupasi. Ją nulupus, pakvimpa dar stipriau ir maloniau. Sunokęs vaisius būna labai gardus, jo skonis saldžiarūgštis. Minkštimas valgomas su šaukšteliu, sėklos iš jo lengvai išsiima. Angliškai ši anona vadinama custard-apple, t.y. „saldus kreminis“ arba „grietininis obuolys“ (taip dar vadinamos akytoji ir žvynuotoji anonos). Pats augalas natūraliai auga Pietų Amerikoje, užauga neaukštu ir tankiu medeliu iki 5-10 m aukščio. Šios anonos kvapnūs ne tik vaisiai, bet ir stambūs žali lapai bei mėsingi, geltonai žali žiedai. Peruvinės anonos vaismedžių plantacijos šiais laikais auginamos daugelyje pasaulio šalių, t.p. ir Pietų Europoje.

\"\"
Peruvinė anona – pati gardžiausių ir dažniausiai parduodama anonos rūšis
\"\"
Peruvinė anona kaip kambarinis augalas

Dygliuotoji anona (A. muricata)

Jau pats pavadinimas sako, kad vaisiai nors ir su neaštriais, bet su dygliukais, taip pat ir gumbuoti. Vaisius iš pradžių būna žalias, o prinokęs – gelsvai žalias, pailgos formos, stambiausias iš visų anonų, gali pasiekti 30-35 cm ilgį ir sverti 6-7 kg. Jo skonis kiek rūgštesnis nei peruvinės anonos, daugeliui primena mangus, braškes ir ananasus viename, pagardintus cinamonu. Visžaliai medžiai atogrąžų kraštuose žaliuoja visus metus, jų lapai kvepia panašiai kaip juodieji serbentai. Šios anonos žiedai stamboki, bet neryškūs ir nemedingi, tad natūraliai gamtoje juos aplanko nedaug vabzdžių apdulkintojų, todėl plantacijose žiedai apdulkinami dirbtiniu būdu. Angliškai dygliuotoji anona vadinama soursop, išvertus reikštų „rūgštus gabalėlis“ ar kažkas panašaus. Pats medelis užauga iki 8-9 m aukščio, natūraliai auga Centrinėje Amerikoje.

Akytoji anona (A. reticulata)

Ši taip pat kilusi iš Centrinės Amerikos, bet kaip ir kitos anonų rūšys šiuo metu auginama daugelyje šalių. Medis užauga taip pat neaukštas, iki 8-10 m. Vaisiai gali būti apvalios, suploto rutulio, netaisyklingos ar širdies formos, odelė lygi, nedygliuota. Sunokę vaisiai būna rudi arba rusvai žalios spalvos, iki 8-12 cm ilgio, gal todėl anglakalbiai šią anoną vadina „jaučio širdimi“ (bullock‘s heart). Minkštimas saldžiarūgštis, malonaus skonio ir kvapo, daugeliui primenantis desertinį kremą, pagamintą iš grietinėlės ir kiaušinių. Ši anonos rūšis yra rečiau auginama nei peruvinė ir dygliuotoji.

Žvynuotoji anona (A. squamosa)

Jos vaisius ypač išraiškingai gumbuotas, tarsi padengtas storais žvynais. Tai viena iš žemesnių anonų, užauganti 4-6 m aukščio medeliu. Lapai kaip ir žiedai yra kvapnūs, bet žiedeliai nėra dideli, gelsvos spalvos. Vaisiai iš pradžių būna žali, nokdami gelsvėja, jų dydis siekia apie 15-20 cm skersmens. Minkštimas kaip ir visų anonų gelsvai baltas, kremiškas, saldus ir kvapnus. Kaip ir daugelis anonų, ši natūraliai auga Centrinėje Amerikoje, bet šiuo metu vaismedžių plantacijos auginamos daugelyje Azijos ir Afrikos šalių.

\"\"
Žvynuotosios anonos forma ypač išraiškinga, kai ir visose anonose, jos viduje slepiasi tamsios sėklos

Rečiau dar auginamos plikoji (A. glabra), baltoji anona (A. diversifolia), sodinė (A. hybrida) bei kitos anonų rūšys.

\"\"
Baltosios anonos vaisiai į Lietuvą atvežami retai, bet jie taip pat labai skanūs

Anonų auginimas

Visų anonų vaisių viduje galima rasti keliolika stambių, juodų arba rudų sėklų. Neužmirškite, kad sėklos yra nuodingos, jų kramsnoti nepatartina. Jei norite užsiauginti savo anonos medelį, šviežias ir ką tik išimtas sėklas pamirkykite šiltame vandenyje 1-2 paras ir sėkite. Paprastai sėklos sudygsta gan greitai, tik turi būti daiginamos šiltai, tinkamiausia joms temperatūra  23-25 C šilumos. Anonos mėgsta šiltas ir šviesias vietas, bet tiesioginės saulės spinduliuose jų lapai gali apdegti. Tinkamiausia žemė – derlinga, puri ir drėgna, bet ne šlapia. Vasarą anoną galima auginti lauke, ten kur nekepina saulė ir yra užuovėja nuo vėjo. Rudenį ją reikėtų įnešti į vidų, nes visos anonos rūšys neatsparios šalčiams.

\"\"
Stiebiasi iš dygliuotosios anonos sėklos pasėtas daigelis kambaryje

Anonų panaudojimas

Iš anonų gaminami įvairūs vaistiniai preparatai: iš lapų ir šaknų nuoviro – parazitinėms kirmėlėms iš iš organizmo varyti ir karščiavimui slopinti; iš žievės, šaknų ir nesunokusių vaisių – viduriavimui stabdyti. Iš sėklų ir lapų spaudžiamas eterinis aliejus, o jų išspaudos naudojamos muilo gamybai.

Iš visų paminėtų anonų vaisių gaminami įvairūs desertai, arbatos, sirupai, gaivieji ir alkoholiniai gėrimai. Bet vaisiai skaniausi tuomet, kai valgomi švieži, tik jie turi būti visiškai sunokę, nes nesunokusių vaisių minkštimas sprangus ir primena pušų sakus. Tiesa, sunokusius vaisius transportuoti yra sunku, nes jie minkšti ir greitai genda, tad paprastai jie skinami nesunokę. Jei nusipirksite nesunokusį ir kietoką anonos vaisių, palaikykite tiesiog kartu su obuoliais ar bananais viename inde, jis turėtų per keletą dienų sunokti ir suminkštėti. O tuomet galėsite mėgautis mažu desertiniu šaukšteliu pamažu kabindami gaivų ir saldžiarūgštį, primenantį obuolio, mango, ananaso, banano, braškės, grietinėlės, kiaušinių likerio ir kriaušės skonį – ir viskas viename vaisiuje ! Skanaus ;-)

","htmlAst":{"type":"root","children":[{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Kol mūsų krašte žiema, šalta ir nėra savų vaisių, siūlau susipažinti su šiltųjų kraštų egzotiniais vaisiais. Daugelį jų galima nusipirkti didesniuose prekybos centruose arba paragauti kelionėse po egzotines šalis. Anonos vardas gal ir ne visiems girdėtas, bet parduodamus šio augalo vaisius prekybos centruose tikrai esate matę. Anonos gentis tikrai plati, jai priklauso virš 160 rūšių medžių ir krūmų, augančių šiltuose kraštuose: Afrikoje, Arabijos pusiasalyje, Pietų ir Centrinėje Amerikoje. Anonas žmonės „prisijaukino“ jau seniai, nes archeologai yra atradę anonos sėklų, kurias žmonės augino dar 1000 m. prieš Kristų. Tad kuo augalas vertingas, kokių būna rūšių ir ar galima jį auginti pas mus."}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"peruvin%C4%97-anona-annona-cherimola"},"children":[{"type":"text","value":"Peruvinė anona ("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Annona cherimola"}]},{"type":"text","value":")"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Ji dažniausiai parduodama mūsų prekybos centruose. Vaisiai būna obuolio dydžio, su žalia ir kiek gumbuota odele. Šios anonos vaisius savo forma primena artišoką, o skonis – kažkas tarp banano, ananaso ir kriaušės. Minkštimas baltas arba gelsvas, kreminės konsistencijos ir su juodomis sėklomis viduje. Sunokęs vaisius būna minkštas ir kvapnus, o žalia odelė plona ir lengvai lupasi. Ją nulupus, pakvimpa dar stipriau ir maloniau. Sunokęs vaisius būna labai gardus, jo skonis saldžiarūgštis. Minkštimas valgomas su šaukšteliu, sėklos iš jo lengvai išsiima. Angliškai ši anona vadinama "},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"custard-apple"}]},{"type":"text","value":", t.y. „saldus kreminis“ arba „grietininis obuolys“ (taip dar vadinamos akytoji ir žvynuotoji anonos). Pats augalas natūraliai auga Pietų Amerikoje, užauga neaukštu ir tankiu medeliu iki 5-10 m aukščio. Šios anonos kvapnūs ne tik vaisiai, bet ir stambūs žali lapai bei mėsingi, geltonai žali žiedai. Peruvinės anonos vaismedžių plantacijos šiais laikais auginamos daugelyje pasaulio šalių, t.p. ir Pietų Europoje."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2025/12/peruvin--anona.JPG","width":1843,"height":1229,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Peruvinė anona – pati gardžiausių ir dažniausiai parduodama anonos rūšis"}]}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2025/12/anona.jpg","width":720,"height":960,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Peruvinė anona kaip kambarinis augalas"}]}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"dygliuotoji-anona-a-muricata"},"children":[{"type":"text","value":"Dygliuotoji anona ("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"A. muricata"}]},{"type":"text","value":")"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Jau pats pavadinimas sako, kad vaisiai nors ir su neaštriais, bet su dygliukais, taip pat ir gumbuoti. Vaisius iš pradžių būna žalias, o prinokęs – gelsvai žalias, pailgos formos, stambiausias iš visų anonų, gali pasiekti 30-35 cm ilgį ir sverti 6-7 kg. Jo skonis kiek rūgštesnis nei peruvinės anonos, daugeliui primena mangus, braškes ir ananasus viename, pagardintus cinamonu. Visžaliai medžiai atogrąžų kraštuose žaliuoja visus metus, jų lapai kvepia panašiai kaip juodieji serbentai. Šios anonos žiedai stamboki, bet neryškūs ir nemedingi, tad natūraliai gamtoje juos aplanko nedaug vabzdžių apdulkintojų, todėl plantacijose žiedai apdulkinami dirbtiniu būdu. Angliškai dygliuotoji anona vadinama "},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"soursop"}]},{"type":"text","value":", išvertus reikštų „rūgštus gabalėlis“ ar kažkas panašaus. Pats medelis užauga iki 8-9 m aukščio, natūraliai auga Centrinėje Amerikoje."}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"akytoji-anona-a-reticulata"},"children":[{"type":"text","value":"Akytoji anona ("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"A. reticulata"}]},{"type":"text","value":")"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Ši taip pat kilusi iš Centrinės Amerikos, bet kaip ir kitos anonų rūšys šiuo metu auginama daugelyje šalių. Medis užauga taip pat neaukštas, iki 8-10 m. Vaisiai gali būti apvalios, suploto rutulio, netaisyklingos ar širdies formos, odelė lygi, nedygliuota. Sunokę vaisiai būna rudi arba rusvai žalios spalvos, iki 8-12 cm ilgio, gal todėl anglakalbiai šią anoną vadina „jaučio širdimi“ (bullock‘s heart). Minkštimas saldžiarūgštis, malonaus skonio ir kvapo, daugeliui primenantis desertinį kremą, pagamintą iš grietinėlės ir kiaušinių. Ši anonos rūšis yra rečiau auginama nei peruvinė ir dygliuotoji."}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"%C5%BEvynuotoji-anona-a-squamosa"},"children":[{"type":"text","value":"Žvynuotoji anona ("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"A. squamosa"}]},{"type":"text","value":")"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Jos vaisius ypač išraiškingai gumbuotas, tarsi padengtas storais žvynais. Tai viena iš žemesnių anonų, užauganti 4-6 m aukščio medeliu. Lapai kaip ir žiedai yra kvapnūs, bet žiedeliai nėra dideli, gelsvos spalvos. Vaisiai iš pradžių būna žali, nokdami gelsvėja, jų dydis siekia apie 15-20 cm skersmens. Minkštimas kaip ir visų anonų gelsvai baltas, kremiškas, saldus ir kvapnus. Kaip ir daugelis anonų, ši natūraliai auga Centrinėje Amerikoje, bet šiuo metu vaismedžių plantacijos auginamos daugelyje Azijos ir Afrikos šalių."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2025/12/-vynuotoji-anona.JPG","width":1632,"height":1224,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Žvynuotosios anonos forma ypač išraiškinga, kai ir visose anonose, jos viduje slepiasi tamsios sėklos"}]}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Rečiau dar auginamos plikoji ("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"A. glabra"}]},{"type":"text","value":"), baltoji anona ("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"A. diversifolia"}]},{"type":"text","value":"), sodinė ("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"A. hybrida"}]},{"type":"text","value":") bei kitos anonų rūšys."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2025/12/baltoji-anona.JPG","width":1843,"height":1229,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Baltosios anonos vaisiai į Lietuvą atvežami retai, bet jie taip pat labai skanūs"}]}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"anon%C5%B3-auginimas"},"children":[{"type":"text","value":"Anonų auginimas"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Visų anonų vaisių viduje galima rasti keliolika stambių, juodų arba rudų sėklų. Neužmirškite, kad sėklos yra nuodingos, jų kramsnoti nepatartina. Jei norite užsiauginti savo anonos medelį, šviežias ir ką tik išimtas sėklas pamirkykite šiltame vandenyje 1-2 paras ir sėkite. Paprastai sėklos sudygsta gan greitai, tik turi būti daiginamos šiltai, tinkamiausia joms temperatūra  23-25 C šilumos. Anonos mėgsta šiltas ir šviesias vietas, bet tiesioginės saulės spinduliuose jų lapai gali apdegti. Tinkamiausia žemė – derlinga, puri ir drėgna, bet ne šlapia. Vasarą anoną galima auginti lauke, ten kur nekepina saulė ir yra užuovėja nuo vėjo. Rudenį ją reikėtų įnešti į vidų, nes visos anonos rūšys neatsparios šalčiams."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2025/12/anonos-daigas.JPG","width":1346,"height":1490,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Stiebiasi iš dygliuotosios anonos sėklos pasėtas daigelis kambaryje"}]}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"anon%C5%B3-panaudojimas"},"children":[{"type":"text","value":"Anonų panaudojimas"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Iš anonų gaminami įvairūs vaistiniai preparatai: iš lapų ir šaknų nuoviro – parazitinėms kirmėlėms iš iš organizmo varyti ir karščiavimui slopinti; iš žievės, šaknų ir nesunokusių vaisių – viduriavimui stabdyti. Iš sėklų ir lapų spaudžiamas eterinis aliejus, o jų išspaudos naudojamos muilo gamybai."}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Iš visų paminėtų anonų vaisių gaminami įvairūs desertai, arbatos, sirupai, gaivieji ir alkoholiniai gėrimai. Bet vaisiai skaniausi tuomet, kai valgomi švieži, tik jie turi būti visiškai sunokę, nes nesunokusių vaisių minkštimas sprangus ir primena pušų sakus. Tiesa, sunokusius vaisius transportuoti yra sunku, nes jie minkšti ir greitai genda, tad paprastai jie skinami nesunokę. Jei nusipirksite nesunokusį ir kietoką anonos vaisių, palaikykite tiesiog kartu su obuoliais ar bananais viename inde, jis turėtų per keletą dienų sunokti ir suminkštėti. O tuomet galėsite mėgautis mažu desertiniu šaukšteliu pamažu kabindami gaivų ir saldžiarūgštį, primenantį obuolio, mango, ananaso, banano, braškės, grietinėlės, kiaušinių likerio ir kriaušės skonį – ir viskas viename vaisiuje ! Skanaus ;-)"}]}],"data":{"quirksMode":false}},"tableOfContents":[{"id":"peruvin%C4%97-anona-annona-cherimola","heading":"Peruvinė anona (Annona cherimola)"},{"id":"dygliuotoji-anona-a-muricata","heading":"Dygliuotoji anona (A. muricata)"},{"id":"akytoji-anona-a-reticulata","heading":"Akytoji anona (A. reticulata)"},{"id":"%C5%BEvynuotoji-anona-a-squamosa","heading":"Žvynuotoji anona (A. squamosa)"},{"id":"anon%C5%B3-auginimas","heading":"Anonų auginimas"},{"id":"anon%C5%B3-panaudojimas","heading":"Anonų panaudojimas"}]},"featureImageSharp":null}}]}},"pageContext":{"slug":"marguciu-dazymas-su-augalais","prev":"","next":"tenerifes-botanikos-sodas","tag":"maistas-ir-vaistas","limit":3,"skip":0,"primaryTagCount":91,"collectionPaths":{"Ghost__Post__69ce15e95f08b323af4e55bd":"/","Ghost__Post__69a1d52e5f08b323af4e51d7":"/","Ghost__Post__696677575f08b323af4e4f64":"/","Ghost__Post__694ec4da5f08b323af4e4dd1":"/","Ghost__Post__68f395e85f08b323af4e423e":"/","Ghost__Post__68c99fec5f08b323af4e3e5b":"/","Ghost__Post__68b027135f08b323af4e3c70":"/","Ghost__Post__689dcfe85f08b323af4e3b09":"/","Ghost__Post__688e3ada5f08b323af4e388e":"/","Ghost__Post__68691b485f08b323af4e3525":"/","Ghost__Post__685f9eae5f08b323af4e348f":"/","Ghost__Post__683f2dea5f08b323af4e3157":"/","Ghost__Post__6824beba5f08b323af4e3015":"/","Ghost__Post__67f3966794802f21be3305d9":"/","Ghost__Post__67c8960c94802f21be33035e":"/","Ghost__Post__67a8f86694802f21be3300c9":"/","Ghost__Post__678407e394802f21be32fac1":"/","Ghost__Post__676da29394802f21be32f5d6":"/","Ghost__Post__674cb0a794802f21be32ef5d":"/","Ghost__Post__65da2eeb6a46a02b1fe9d5b2":"/","Ghost__Post__66d493b594802f21be32dd66":"/","Ghost__Post__66b4a97d6a46a02b1fe9dcd1":"/","Ghost__Post__668587fd6a46a02b1fe9db2d":"/","Ghost__Post__6675ad8e6a46a02b1fe9da6a":"/","Ghost__Post__666834126a46a02b1fe9da3c":"/","Ghost__Post__665380e16a46a02b1fe9d99f":"/","Ghost__Post__6622bb376a46a02b1fe9d8bb":"/","Ghost__Post__65fc68856a46a02b1fe9d7ab":"/","Ghost__Post__65f34da66a46a02b1fe9d755":"/","Ghost__Post__65e9fed56a46a02b1fe9d63b":"/","Ghost__Post__65b4f08b6a46a02b1fe9d249":"/","Ghost__Post__65994e136a46a02b1fe9d08c":"/","Ghost__Post__656f6e52e8debf0ef92604b6":"/","Ghost__Post__655ce887e8debf0ef92601a3":"/","Ghost__Post__6533da1fe8debf0ef925ff7d":"/","Ghost__Post__64f352e5e8debf0ef925fd9c":"/","Ghost__Post__64b440e7e8debf0ef925f947":"/","Ghost__Post__64981ba6e8debf0ef925f804":"/","Ghost__Post__6487413be8debf0ef925f55d":"/","Ghost__Post__645d0c4de8debf0ef925f2ec":"/","Ghost__Post__64312aa9e8debf0ef925f0a1":"/","Ghost__Post__6403903ce8debf0ef925ec5f":"/","Ghost__Post__63f50daae8debf0ef925e9a2":"/","Ghost__Post__63d6945de8debf0ef925e76e":"/","Ghost__Post__63b1ca19e8debf0ef925dc49":"/","Ghost__Post__638b2b4ae8debf0ef925d1a8":"/","Ghost__Post__6366ae47e8debf0ef925ce99":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f33a":"/","Ghost__Post__631ccd25e8debf0ef925c9a9":"/","Ghost__Post__62efd92de8debf0ef925c0a7":"/","Ghost__Post__62dac612e8debf0ef925b7c1":"/","Ghost__Post__62c32be8e8debf0ef925b3d4":"/","Ghost__Post__62b45243e8debf0ef925b0a9":"/","Ghost__Post__62a30acde8debf0ef925ac38":"/","Ghost__Post__628a74e6e8debf0ef925ab0a":"/","Ghost__Post__6283ca4be8debf0ef925aa98":"/","Ghost__Post__6262f787e8debf0ef925a8e5":"/","Ghost__Post__62506304e8debf0ef925a59a":"/","Ghost__Post__623c3677e8debf0ef925a29e":"/","Ghost__Post__6234c0abe8debf0ef925a201":"/","Ghost__Post__621a7283e8debf0ef9259ead":"/","Ghost__Post__620939fae8debf0ef92599ee":"/","Ghost__Post__61fe542fe4f5e66e8af8420e":"/","Ghost__Post__61db0a2ed78d062048b0a424":"/","Ghost__Post__61c1d71eb4dca90f2afe8b9f":"/","Ghost__Post__61ace42e469b495cac6ee409":"/","Ghost__Post__619a7be0993ccd7b34cc0b58":"/","Ghost__Post__618168dfbd6e0b19905e5fe6":"/","Ghost__Post__616c603a70def738cf998ab8":"/","Ghost__Post__6161d1d41093895b7e3affb3":"/","Ghost__Post__614f4c0559206a61c97cd148":"/","Ghost__Post__613343c8bb7c141214352b27":"/","Ghost__Post__611402ed0a24624971f16eb3":"/","Ghost__Post__60fffad43a50c75c3a6be8eb":"/","Ghost__Post__60f1d797eed2a3303610ab60":"/","Ghost__Post__60dc08e3eed2a3303610aafa":"/","Ghost__Post__60d1f6a4eed2a3303610aa95":"/","Ghost__Post__60c5f99eeed2a3303610a896":"/","Ghost__Post__60a162edeed2a3303610a780":"/","Ghost__Post__6082f565f894ee4baaaeddb6":"/","Ghost__Post__606366a72e1c2a4fa0c243d4":"/","Ghost__Post__604a3dccb51db061b794e85d":"/","Ghost__Post__603bda686d09c6014f24217e":"/","Ghost__Post__602019f0f107e5361a450390":"/","Ghost__Post__600474c97bf89f78120315dd":"/","Ghost__Post__5fef331096741664a019f597":"/","Ghost__Post__5fde3168600ba5286122b865":"/","Ghost__Post__5fc914a669222709e5fc0b74":"/","Ghost__Post__5fb96b44290fd73398738192":"/","Ghost__Post__5fa6e124e157953c3b2f3b56":"/","Ghost__Post__5f94127da58f0e4fcee9bd11":"/","Ghost__Post__5f888cd0a58f0e4fcee9bb6d":"/","Ghost__Post__5f6347f484d13b16f9d9e1f4":"/","Ghost__Post__5f489ca00f6930415508a63d":"/","Ghost__Post__5f1dbe2d0f6930415508a36a":"/","Ghost__Post__5f09a8930f6930415508a2ea":"/","Ghost__Post__5ef32d4a0db4ec3f632784aa":"/","Ghost__Post__5ee4f4eeb7931a5f47a844de":"/","Ghost__Post__5ec6bf30f23c4e6d5cce1ed3":"/","Ghost__Post__5ebac9bee66aa96df867f715":"/","Ghost__Post__5eadb071e66aa96df867f64e":"/","Ghost__Post__5ea45c20e66aa96df867f5df":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f257":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f266":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f265":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f267":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f261":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f268":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f269":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f26a":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f26b":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f26c":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f26d":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f26e":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f26f":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f270":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f271":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f272":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f273":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f274":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f275":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f276":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f277":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f278":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f279":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f27a":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f27b":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f27c":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f27d":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f27e":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f27f":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f280":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f281":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f282":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f283":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f284":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f285":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f286":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f287":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f288":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f289":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f28a":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f28b":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f28c":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f28d":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f28e":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f28f":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f290":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f291":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f292":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f293":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f294":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f295":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f296":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f297":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f298":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f299":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f29a":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f29b":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f29c":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f29d":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f29e":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f29f":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2a1":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2a2":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2a3":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2a4":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2a5":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2a6":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2a7":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2a8":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2a9":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2aa":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ab":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ac":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ad":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ae":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2af":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2b0":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2b1":"/","Ghost__Post__5ed3cbabad57672c1ffe29f1":"/","Ghost__Post__5ed3ca47ad57672c1ffe29c6":"/","Ghost__Post__5ed3cae1ad57672c1ffe29dd":"/","Ghost__Post__5ed3c95fad57672c1ffe29a7":"/","Ghost__Post__5ed3c816ad57672c1ffe298c":"/","Ghost__Post__5ed229fdad57672c1ffe26ef":"/","Ghost__Post__5ed226e3ad57672c1ffe26a9":"/","Ghost__Post__5ed2293bad57672c1ffe26d9":"/","Ghost__Post__5ed0e9adf23c4e6d5cce30c6":"/","Ghost__Post__5ed0ef06f23c4e6d5cce316c":"/","Ghost__Post__5ed0f078f23c4e6d5cce319f":"/","Ghost__Post__5ed0ee32f23c4e6d5cce3152":"/","Ghost__Post__5ed0eceaf23c4e6d5cce3121":"/","Ghost__Post__5ed0ec35f23c4e6d5cce3107":"/","Ghost__Post__5ed0eae0f23c4e6d5cce30e6":"/","Ghost__Post__5ed0e820f23c4e6d5cce30ac":"/","Ghost__Post__5ed0e776f23c4e6d5cce3099":"/","Ghost__Post__5ed0e388f23c4e6d5cce3045":"/","Ghost__Post__5eca54e8f23c4e6d5cce2439":"/","Ghost__Post__5eca53d3f23c4e6d5cce2416":"/","Ghost__Post__5eca55c7f23c4e6d5cce244f":"/","Ghost__Post__5ec7a95cf23c4e6d5cce20df":"/","Ghost__Post__5ec7a890f23c4e6d5cce20c4":"/","Ghost__Post__5ec7aa3af23c4e6d5cce20f8":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2b2":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2b3":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2b4":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2b5":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2b6":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2b7":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2b8":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2b9":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2bb":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2bc":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2bd":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2be":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2bf":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2c0":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2c1":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2c2":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2c3":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2c4":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2c5":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2c6":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2c7":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2c8":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2c9":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ca":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2cb":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2cc":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2cd":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ce":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2cf":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2d0":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2d1":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2d2":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2d3":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2d4":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2d5":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2d6":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2d7":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2d8":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2d9":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2da":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2db":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2dc":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2dd":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2de":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2df":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2e0":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2e1":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2e2":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2e3":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2e4":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2e5":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2e6":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2e7":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2e8":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2e9":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ea":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2eb":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ec":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ed":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ee":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ef":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2f0":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2f1":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2f2":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2f3":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2f4":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2f5":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2f6":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2f7":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2f8":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2f9":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2fa":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2fb":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2fc":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2fd":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2fe":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ff":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f300":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f301":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f302":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f303":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f304":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f305":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f306":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f307":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f308":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f309":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f30a":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f30b":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f30c":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f30d":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f30e":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f30f":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f310":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f312":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f313":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f314":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f315":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f316":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f317":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f318":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f319":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f31a":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f31b":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f31c":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f31d":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f31e":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f31f":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f320":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f321":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f322":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f323":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f324":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f325":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f326":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f327":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f328":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f329":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f32a":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f32b":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f32c":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f32d":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f32e":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f32f":"/","Ghost__Post__5ec55f31f23c4e6d5cce1d18":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f330":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f331":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f332":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f333":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f334":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f335":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f336":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f337":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f338":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f33b":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f33c":"/"}}},"staticQueryHashes":["1272700106","1676991999","2138873178","2681841279","2938721187","293880488","293880488","293880488","293880488","3052966952","3265093644","3549603909","4156497161","417762487","448749453"]}