{"componentChunkName":"component---node-modules-gatsby-theme-try-ghost-src-templates-post-js","path":"/boruzeles/","result":{"data":{"ghostPost":{"id":"Ghost__Post__6a6f51ea5f08b323af4e6206","title":"Boružėlės","slug":"boruzeles","featured":true,"feature_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Harmonia-axirydis--azijin--boru----3.JPG","excerpt":"Dauguma pažįsta tik tą septyntaškę boružę, bet Lietuvoje skaičiuojama virš 50 rūšių skirtingų boružių. Kai kurios turi tik du taškelius, o kai kurios net 24 ! Yra ir visai be taškelių","custom_excerpt":"Dauguma pažįsta tik tą septyntaškę boružę, bet Lietuvoje skaičiuojama virš 50 rūšių skirtingų boružių. Kai kurios turi tik du taškelius, o kai kurios net 24 ! Yra ir visai be taškelių","visibility":"public","created_at_pretty":"2 Aug 2026","published_at_pretty":"2 Aug 2026","updated_at_pretty":"2 Aug 2026","created_at":"2026-08-02T17:19:22.000+03:00","published_at":"2026-08-02T19:28:27.000+03:00","updated_at":"2026-08-02T19:33:36.000+03:00","meta_title":null,"meta_description":null,"og_description":null,"og_image":null,"og_title":null,"twitter_description":null,"twitter_image":null,"twitter_title":null,"authors":[{"slug":"medeina","url":"https://valdymas.medeinos.lt/autorius/medeina/","name":"Edita Medeina","bio":"Esu Edita Medeina (Jakubauskaitė) mokiausi ir užaugau Rumšiškėse. Medeinos vardas man prilipo savaime, kai kartu su draugais pradėjome švęsti Medeinos šventę, o man tekdavo įsikūnyti į šią deivę.","cover_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2020/05/DSC_1708.JPG","profile_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2022/01/zEdita-Medeina.jpg","location":null,"website":"https://www.medeinos.lt","twitter":"@EditaDitule","facebook":"medeinos","meta_title":null,"meta_description":null,"coverImageSharp":null,"profileImageSharp":null}],"primary_author":{"slug":"medeina","url":"https://valdymas.medeinos.lt/autorius/medeina/","name":"Edita Medeina","bio":"Esu Edita Medeina (Jakubauskaitė) mokiausi ir užaugau Rumšiškėse. Medeinos vardas man prilipo savaime, kai kartu su draugais pradėjome švęsti Medeinos šventę, o man tekdavo įsikūnyti į šią deivę.","cover_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2020/05/DSC_1708.JPG","profile_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2022/01/zEdita-Medeina.jpg","location":null,"website":"https://www.medeinos.lt","twitter":"@EditaDitule","facebook":"medeinos","meta_title":null,"meta_description":null,"coverImageSharp":null,"profileImageSharp":null},"primary_tag":{"slug":"aplinkosauga","url":"https://valdymas.medeinos.lt/tema/aplinkosauga/","name":"APLINKOSAUGA","visibility":"public","feature_image":null,"description":null,"meta_title":null,"meta_description":null,"featureImageSharp":null},"tags":[{"slug":"aplinkosauga","url":"https://valdymas.medeinos.lt/tema/aplinkosauga/","name":"APLINKOSAUGA","visibility":"public","feature_image":null,"description":null,"meta_title":null,"meta_description":null,"featureImageSharp":null}],"plaintext":"Vaikystėje mokėjau tokią dainelę: \"Boružėlė septyntaškė, panaši į mažą braškę\".\nBoružės yra lengviausiai atpažįstamas vabalas pasaulyje. Nors dažniausiai\nįsivaizduojame raudoną boružę su juodais taškais, iš tikrųjų jų įvairovė daug\ndidesnė. Būdama maža aš irgi buvau įsitikinusi, kad kiek boružėlė turi metų,\ntiek pas ją taškelių. Bet tai tik mitas, nes suaugusios boružės visada turi\nvienodą taškelių skaičių.\n\nBoružių rūšys\nPasaulyje žinoma net apie 4000 boružių rūšių, priklausančių Coccinellidae \nšeimai. Lietuvoje jų priskaičiuojama apie 50–60. Jos ne visos raudonos, yra\noranžinių, geltonų, juodų, rudų. Taškeliai gali būti ne tik juodi, bet ir balti,\ngeltoni ar raudoni. Ir jų forma gali būti ne apvali, o kvadratėliais ar net kaip\nšachmatų lenta. Be abejo, taškų skaičius visiškai nerodo boružės amžiaus.\nMažiausiai taškelių turi dvitaškė adalija, o daugiausiai turi net 24, kuri taip\nir vadinasi - dvidešimtketurtaškė boružė! Tai viena iš mažesnių boružėlių,\nsiekia tik 3-4 mm ilgio. Bet pati mažiausia yra skydamarinė boružė, siekianti\ntik 1,5 mm dydį. Nors nėra reta, bet dėl savo mažumo sunkiai pastebima, be to,\nji nepanaši į daugumą boružėlių, nes neturi taškelių, yra juoda ir net šiek tiek\nplaukuota, maitinasi voratinklinėmis erkutėmis, tad sodininkams šios mažylės yra\nlabai naudingos. Didžiausia boruže laikoma akiuotoji boružė, siekianti apie 10\nmm. Palyginimui - įprastinė septyntaškė boružė paprastai siekia 7-8 mm ilgį. \n\nDvitaškė adalija (Adalia bipunctata) gali būti raudona su juodais ir juoda su\nraudonais taškaisDvidešimtdvitaškė boružė (Psyllobora vigintiduopunctata) yra\nviena iš mažesniųKą jos ėda?\nDauguma boružių yra tikros plėšrūnės. Dažniausiai minta amarais, skydamariais,\nbaltasparniais, erkutėmis, kitų vabzdžių kiaušinėliais. Tad galima sakyti, kad\nboružės yra sodininkų ir daržininkų svajonės, nes sunaikina daug augalų kenkėjų.\nViena boružė per gyvenimą gali suėsti kelis tūkstančius amarų. Kenkėjus ėda tiek\nsuaugusios boružės, tiek jų rajūnės lervos, tikros besotės. Ką tik išsiritusi\nlerva pirmiausia suėda savo kiaušinio lukštą; jei šalia yra neišsiritusių\nkiaušinėlių, ji gali suėsti ir juos, vėliau pradeda medžioti amarus. Žmonėms tai\ngali atrodyti žiauru, tačiau gamtoje toks elgesys padeda išgyventi stipriausiems\nindividams, ypač tada, kai maisto ištekliai yra riboti. Kai kurios boružių rūšys\nminta žiedadulkėmis, nektaru, grybais ar šiek tiek augalų lapais. \n\nAzijinė boružė, ėdanti savo arba kitos boružės kiaušinėliusBoružių gyvenimo\nciklas\nKaip ir dauguma vabzdžių boružės vystosi keturiais etapais (visiška\nmetamorfozė). Suaugusi boružės patelė padeda kiaušinėlius šalia amarų kolonijos,\no po 4-7 dienų iš jų išsirita plėšriosios lervos ir vos išsiritusios pradeda\nmedžioti amarus. Lervutės sparčiai auga apie 2-4 savaites ir per tą laiką gali\nsuėsti šimtus amarų. Vėliau jos virsta lėliukėmis, bet būdamos šioje stadijoje\nnesimaitina; po maždaug savaitės laiko lėliukė virsta suaugusia boruže ir vėl\naktyviai medžioja amarus. Taip gyvybės ratas sukasi toliau. Lerva visai nepanaši\nį suaugusią boružę – ji pailga, tamsi, dažnai su oranžinėmis ar geltonomis\ndėmėmis, ir yra net godesnė amarų medžiotoja už suaugėlę. Man asmeniškai boružių\nlervos primena mažus drakoniukus. Suaugusi boružė gali gyventi apie vienus\nmetus, kai kurios išgyvena du, bet retai. Laboratorijos sąlygomis buvo\nišgyvenusių tris metus. Rudenį daugelis boružių ieško sausų ir šiltų vietų,\nkartais įskrenda į namus. Gamtoje jos žiemoja po medžių žieve, lapų paklotėje,\nsamanose, akmenų plyšiuose ir taip praleidžia žiemą. Septyntaškės boružės\ndažniausiai žiemoja jau būdamos suaugusios, jos nesiveisia rudenį ir nežiemoja\nkiaušinėlių ar lervų pavidalu.\n\nAkiuotosios ir azijinės boružės lervosKaip jos ginasi?\nJeigu paimtume boružę į ranką, ji gali išskirti gelsvai oranžinį skystį, tai\nhemolimfa, kuri yra kartaus skonio, nemalonaus kvapo, atbaido paukščius ir kitus\nplėšrūnus. Boružės hemolimfoje yra alkaloidų ir kitų apsauginių medžiagų, tad\nkai kuriems žmonėms gali sukelti alerginę reakciją arba odos sudirginimą.\nDažniausiai pasitaiko paraudimas toje vietoje, kur ant odos pateko hemolimfa,\nniežėjimas ar nedidelis bėrimas. Ryškios boružės spalvos tarsi perspėja: „Manęs\ngeriau neliesk ir neėsk\" ! Ar jos kanda žmonėms ? Lietuvoje gyvenančios boružės\nžmogui nepavojingos, kartais didesnės rūšys gali lengvai žnybtelėti, kai ginasi\nar nori patikrinti ar nesate maistas, bet tai nėra pavojinga.\n\nJuodasiūlės boružės piešinys primena šachmatų lentą (Propylea\nquatuordecimpunctata)Azijinė boružė\nPastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje paplito azijinė boružė (Harmonia axyridis)\n. Ji buvo įvežta biologinei kenkėjų kontrolei ir Europoje pradėta naudoti nuo\n1980-ųjų, o komerciniams šiltnamiams buvo plačiai pardavinėjama nuo 1990-ųjų,\nypač Prancūzijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose. Deja, greitai tapo invazine\nrūšimi. Ji konkuruoja su vietinėmis boružėmis, kartais būriais renkasi namuose\nžiemoti, dažniausiai iš boružių gali sukelti žmogui alergines reakcijas ir,\ndeja, išstumia vietines rūšis. Invazinė azijinė boružė garsėja tuo, kad dažnai\nsuėda kitų boružių rūšių kiaušinėlius ir lervas. Tai viena iš priežasčių, kodėl\nji daugelyje Europos šalių mažina vietinių boružių gausą. Ši boružė atsparesnė\nšaltoms žiemoms, plėšresnė ir gali būti įvairiausių spalvų, tai viena labiausiai\nspalvomis kintančių boružių pasaulyje, mokslininkai yra aprašę daugiau kaip 200\njos spalvinių formų ! Pagrindinė priežastis yra genetika, spalvą ir piešinį\nlemia keli genai, todėl gali atsirasti labai daug skirtingų derinių, tai padeda\nrūšiai lengviau prisitaikyti prie skirtingų klimato sąlygų ir aplinkų. Žmonės ne\nkartą bandė biologinei kontrolei įvežti naudingus organizmus, tačiau kai kurie\njų vėliau patys tapo problema. Azijinė boružė yra vienas geriausiai žinomų tokių\npavyzdžių.\n\nJos visos yra viena ir ta pati rūšis, tik labai skirtingų spalvų, tai azijinė\nboružėAzijinių boružių susirinkimas elektros skydinėjeDar keletas įdomių faktų\napie boružes\n * Raudoni ar kitos spalvos sparnai, kuriuos matome, nėra sparnai. Tai sukietėję\n   antsparniai, saugantys tikruosius skraidymo sparnus. Prieš pakildama boružė\n   juos pakelia, o ploni skraidymo sparnai išsiskleidžia tarsi vėduoklė.\n * Boružės skraido puikiai, nes jų tikrieji sparnai išskleidžiami iš po kietų\n   antsparnių per mažiau nei sekundę.\n * Jos gali nuskristi gana toli ir nors atrodo mažytės, boružės yra geros\n   skraiduolės. Vėjo nešamos jos gali nukeliauti dešimtis kilometrų, o kartais –\n   net dar toliau.\n * Jos orientuojasi ne tik rega, bet ir pagal augalų kvapus.\n * Patelė apskaičiuoja, kur dėti kiaušinėlius, ji stengiasi juos padėti ten, kad\n   maisto pakaktų jos lervutėms. Jei amarų kolonija maža, patelė padeda mažiau\n   kiaušinėlių.\n * Boružės geria vandenį - rasos lašelius arba lietaus vandenį nuo lapų.\n   Karštomis vasaros dienomis vanduo joms labai svarbus.\n * Žiemą jų širdis sulėtėja, kai pereina į ramybės būseną. Medžiagų apykaita\n   labai sulėtėja, todėl jos gali kelis mėnesius beveik nesimaitinti.\n * Skruzdėlės nėra boružių draugės, nes jos saugo amarus ir minta jų išskiriamu\n   saldžiu lipčiumi, todėl jos gali pulti boružes, bandančias medžioti amarus.\n   Suaugusios boružės sugeba apsiginti.\n * Boružės ne visada minta tik amarais, nes kai jų trūksta, jos gali maitintis\n   gėlių nektaru ar prinokusių vaisių sultimis. Tai padeda išgyventi, kol\n   atsiranda daugiau grobio.\n * Boružių kiaušinėliai nėra balti, jie dažniausiai būna geltoni arba\n   oranžiniai, pailgos formos ir sustatyti grupelėmis.\n * Ne visi paukščiai jų vengia, nors ryškios spalvos ir karti hemolimfa atbaido\n   daugumą paukščių, tačiau kai kurie paukščiai vis tiek kartais lesa boružes,\n   ypač jei kitokio maisto trūksta, pvz., žvirbliai, kregždės, čiurliai,\n   didžiosios zylės.\n * Viena boružė gali išgelbėti visą augalą, pvz., jei ant jo apsigyvena\n   septyntaškė boružė ir jos lervos, tai per kelias dienas smarkiai sumažina\n   amarų koloniją be jokios žmogaus pagalbos.\n * Ir pats įdomiausias ! Mokslininkai nustatė, kad boružės neieško amarų\n   atsitiktinai. Jos gali užuosti augalus, kuriuos puola amarai, nes kai jie\n   pradeda siurbti augalo sultis, augalas išskiria į orą lakiąsias medžiagas.\n   Boružės jas užuodžia ir skrenda patikrinti, ar ten yra maisto. Vadinasi, jos\n   ieško ne tik pačių amarų, bet ir „augalo pagalbos šauksmo“.\n\nTaigi, niūniuodami dainelę apie boružes, būkime joms dėkingi už sodui teikiamą\nnaudą, o įskridusią į namus žiemoti globokime ir saugokime 🐞🐞\n\nP.S. Daugumos boružėlių nuotraukos tekste yra gan neryškios, nes jos visada\nkažkur skuba ir yra sunku jas nufotografuoti !\n\nKeturiolikadėmė ir penkiolikadėmė boružės (Calvia quatuordecimguttata ir Calvia\nquindecimguttata)\n\nDilgėlinė ir juodbruvėlė boružės (Ceratomegilla notata ir Chilocorus\nrenipustulatus)Keturiolikataškė ir šešiolikadėmė boružės (Coccinula\nquatuordecimpustulata ir Halyzia sedecimguttata)Raiboji ir šešiolikataškė\nboružės (Hippodamia variegata ir Tytthaspis sedecimpunctata)O štai mūsų\nlabiausiai žinoma septyntaškė boružė! (Coccinella septempunctata)","html":"<p>Vaikystėje mokėjau tokią dainelę: \"Boružėlė septyntaškė, panaši į mažą braškę\". Boružės yra lengviausiai atpažįstamas vabalas pasaulyje. Nors dažniausiai įsivaizduojame raudoną boružę su juodais taškais, iš tikrųjų jų įvairovė daug didesnė. Būdama maža aš irgi buvau įsitikinusi, kad kiek boružėlė turi metų, tiek pas ją taškelių. Bet tai tik mitas, nes suaugusios boružės visada turi vienodą taškelių skaičių.</p><h3 id=\"boru%C5%BEi%C5%B3-r%C5%AB%C5%A1ys\">Boružių rūšys</h3><p>Pasaulyje žinoma net apie 4000 boružių rūšių, priklausančių <em>Coccinellidae</em> šeimai. Lietuvoje jų priskaičiuojama apie 50–60. Jos ne visos raudonos, yra oranžinių, geltonų, juodų, rudų. Taškeliai gali būti ne tik juodi, bet ir balti, geltoni ar raudoni. Ir jų forma gali būti ne apvali, o kvadratėliais ar net kaip šachmatų lenta. Be abejo, taškų skaičius visiškai nerodo boružės amžiaus. Mažiausiai taškelių turi <strong>dvitaškė adalija</strong>, o daugiausiai turi net 24, kuri taip ir vadinasi - <strong> dvidešimtketurtaškė boružė</strong>! Tai viena iš mažesnių boružėlių, siekia tik 3-4 mm ilgio. Bet pati mažiausia yra skydamarinė boružė, siekianti tik 1,5 mm dydį. Nors nėra reta, bet dėl savo mažumo sunkiai pastebima, be to, ji nepanaši į daugumą boružėlių, nes neturi taškelių, yra juoda ir net šiek tiek plaukuota, maitinasi voratinklinėmis erkutėmis, tad sodininkams šios mažylės yra labai naudingos. Didžiausia boruže laikoma <strong>akiuotoji boružė</strong>, siekianti apie 10 mm. Palyginimui - įprastinė <strong>septyntaškė boružė</strong> paprastai siekia 7-8 mm ilgį. </p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/adalia-bipunctata-dvita-k--adalija.JPG\" width=\"697\" height=\"697\" loading=\"lazy\" alt></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Adalia-bipunctata2.jpg\" width=\"754\" height=\"714\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Dvitaškė adalija (<em>Adalia bipunctata</em>) gali būti raudona su juodais ir juoda su raudonais taškais</figcaption></figure><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Psyllobora-vigintiduopunctata-dvide-imtdvita-k--b.JPG\" width=\"1375\" height=\"1265\" loading=\"lazy\" alt></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Psyllobora-vigintiduopunctata-Dvide-imtdvita-k--Boru--1.JPG\" width=\"1741\" height=\"1669\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Dvidešimtdvitaškė boružė (<em>Psyllobora vigintiduopunctata</em>) yra viena iš mažesnių</figcaption></figure><h3 id=\"k%C4%85-jos-%C4%97da\">Ką jos ėda?</h3><p>Dauguma boružių yra tikros plėšrūnės. Dažniausiai minta amarais, skydamariais, baltasparniais, erkutėmis, kitų vabzdžių kiaušinėliais. Tad galima sakyti, kad boružės yra sodininkų ir daržininkų svajonės, nes sunaikina daug augalų kenkėjų. Viena boružė per gyvenimą gali suėsti kelis tūkstančius amarų. Kenkėjus ėda tiek suaugusios boružės, tiek jų rajūnės lervos, tikros besotės. Ką tik išsiritusi lerva pirmiausia suėda savo kiaušinio lukštą; jei šalia yra neišsiritusių kiaušinėlių, ji gali suėsti ir juos, vėliau pradeda medžioti amarus. Žmonėms tai gali atrodyti žiauru, tačiau gamtoje toks elgesys padeda išgyventi stipriausiems individams, ypač tada, kai maisto ištekliai yra riboti. Kai kurios boružių rūšys minta žiedadulkėmis, nektaru, grybais ar šiek tiek augalų lapais. </p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Harmonia-axirydis--azijin--boru---8.jpg\" width=\"2784\" height=\"1999\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Azijinė boružė, ėdanti savo arba kitos boružės kiaušinėlius</figcaption></figure><h3 id=\"boru%C5%BEi%C5%B3-gyvenimo-ciklas\">Boružių gyvenimo ciklas</h3><p>Kaip ir dauguma vabzdžių boružės vystosi keturiais etapais (visiška metamorfozė). Suaugusi boružės patelė padeda kiaušinėlius šalia amarų kolonijos, o po 4-7 dienų iš jų išsirita plėšriosios lervos ir vos išsiritusios pradeda medžioti amarus. Lervutės sparčiai auga apie 2-4 savaites ir per tą laiką gali suėsti šimtus amarų. Vėliau jos virsta lėliukėmis, bet būdamos šioje stadijoje nesimaitina; po maždaug savaitės laiko lėliukė virsta suaugusia boruže ir vėl aktyviai medžioja amarus. Taip gyvybės ratas sukasi toliau. Lerva visai nepanaši į suaugusią boružę – ji pailga, tamsi, dažnai su oranžinėmis ar geltonomis dėmėmis, ir yra net godesnė amarų medžiotoja už suaugėlę. Man asmeniškai boružių lervos primena mažus drakoniukus. Suaugusi boružė gali gyventi apie vienus metus, kai kurios išgyvena du, bet retai. Laboratorijos sąlygomis buvo išgyvenusių tris metus. Rudenį daugelis boružių ieško sausų ir šiltų vietų, kartais įskrenda į namus. Gamtoje jos žiemoja po medžių žieve, lapų paklotėje, samanose, akmenų plyšiuose ir taip praleidžia žiemą. Septyntaškės boružės dažniausiai žiemoja jau būdamos suaugusios, jos nesiveisia rudenį ir nežiemoja kiaušinėlių ar lervų pavidalu.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/anatis-ocellata-akiuotoji-boru--.JPG\" width=\"2124\" height=\"1767\" loading=\"lazy\" alt></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Harmonia-axirydis--azijin--boru---10.jpg\" width=\"2082\" height=\"1591\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Akiuotosios ir azijinės boružės lervos</figcaption></figure><h3 id=\"kaip-jos-ginasi\">Kaip jos ginasi?</h3><p>Jeigu paimtume boružę į ranką, ji gali išskirti gelsvai oranžinį skystį, tai hemolimfa, kuri yra kartaus skonio, nemalonaus kvapo, atbaido paukščius ir kitus plėšrūnus. Boružės hemolimfoje yra alkaloidų ir kitų apsauginių medžiagų, tad kai kuriems žmonėms gali sukelti alerginę reakciją arba odos sudirginimą. Dažniausiai pasitaiko paraudimas toje vietoje, kur ant odos pateko hemolimfa, niežėjimas ar nedidelis bėrimas. Ryškios boružės spalvos tarsi perspėja: „Manęs geriau neliesk ir neėsk\" ! Ar jos kanda žmonėms ? Lietuvoje gyvenančios boružės žmogui nepavojingos, kartais didesnės rūšys gali lengvai žnybtelėti, kai ginasi ar nori patikrinti ar nesate maistas, bet tai nėra pavojinga.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Propylea-quatuordecimpunctata-juodasi-l--b.jpg\" width=\"2007\" height=\"1597\" loading=\"lazy\" alt></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Propylea-quatuordecimpunctata-juodasi-l--b1.JPG\" width=\"1423\" height=\"1456\" loading=\"lazy\" alt></div></div><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Propylea-quatuordecimpunctata-Juodasi-l--Boru--2.JPG\" width=\"1953\" height=\"1705\" loading=\"lazy\" alt></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Propylea-quatuordecimpunctata-Juodasi-l-.jpeg\" width=\"739\" height=\"795\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Juodasiūlės boružės piešinys primena šachmatų lentą (<em>Propylea quatuordecimpunctata)</em></figcaption></figure><h3 id=\"azijin%C4%97-boru%C5%BE%C4%97\">Azijinė boružė</h3><p>Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje paplito <strong>azijinė boružė</strong><em> </em>(<em>Harmonia axyridis</em>)<em>.</em> Ji buvo įvežta biologinei kenkėjų kontrolei ir Europoje pradėta naudoti nuo 1980-ųjų, o komerciniams šiltnamiams buvo plačiai pardavinėjama nuo 1990-ųjų, ypač Prancūzijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose. Deja, greitai tapo invazine rūšimi. Ji konkuruoja su vietinėmis boružėmis, kartais būriais renkasi namuose žiemoti, dažniausiai iš boružių gali sukelti žmogui alergines reakcijas ir, deja, išstumia vietines rūšis. Invazinė azijinė boružė garsėja tuo, kad dažnai suėda kitų boružių rūšių kiaušinėlius ir lervas. Tai viena iš priežasčių, kodėl ji daugelyje Europos šalių mažina vietinių boružių gausą. Ši boružė atsparesnė šaltoms žiemoms, plėšresnė ir gali būti įvairiausių spalvų, tai viena labiausiai spalvomis kintančių boružių pasaulyje, mokslininkai yra aprašę daugiau kaip 200 jos spalvinių formų ! Pagrindinė priežastis yra genetika, spalvą ir piešinį lemia keli genai, todėl gali atsirasti labai daug skirtingų derinių, tai padeda rūšiai lengviau prisitaikyti prie skirtingų klimato sąlygų ir aplinkų. Žmonės ne kartą bandė biologinei kontrolei įvežti naudingus organizmus, tačiau kai kurie jų vėliau patys tapo problema. Azijinė boružė yra vienas geriausiai žinomų tokių pavyzdžių.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Harmonia-axirydis--azijin--boru----2.JPG\" width=\"8061\" height=\"3832\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Jos visos yra viena ir ta pati rūšis, tik labai skirtingų spalvų, tai azijinė boružė</figcaption></figure><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/original.jpg\" width=\"2048\" height=\"1536\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Azijinių boružių susirinkimas elektros skydinėje</figcaption></figure><h3 id=\"dar-keletas-%C4%AFdomi%C5%B3-fakt%C5%B3-apie-boru%C5%BEes\">Dar keletas įdomių faktų apie boružes</h3><ul><li>Raudoni ar kitos spalvos sparnai, kuriuos matome, nėra sparnai. Tai sukietėję antsparniai, saugantys tikruosius skraidymo sparnus. Prieš pakildama boružė juos pakelia, o ploni skraidymo sparnai išsiskleidžia tarsi vėduoklė.</li><li>Boružės skraido puikiai, nes jų tikrieji sparnai išskleidžiami iš po kietų antsparnių per mažiau nei sekundę.</li><li>Jos gali nuskristi gana toli ir nors atrodo mažytės, boružės yra geros skraiduolės. Vėjo nešamos jos gali nukeliauti dešimtis kilometrų, o kartais – net dar toliau.</li><li>Jos orientuojasi ne tik rega, bet ir pagal augalų kvapus.</li><li>Patelė apskaičiuoja, kur dėti kiaušinėlius, ji stengiasi juos padėti ten, kad maisto pakaktų jos lervutėms. Jei amarų kolonija maža, patelė padeda mažiau kiaušinėlių.</li><li>Boružės geria vandenį - rasos lašelius arba lietaus vandenį nuo lapų. Karštomis vasaros dienomis vanduo joms labai svarbus.</li><li>Žiemą jų širdis sulėtėja, kai pereina į ramybės būseną. Medžiagų apykaita labai sulėtėja, todėl jos gali kelis mėnesius beveik nesimaitinti.</li><li>Skruzdėlės nėra boružių draugės, nes jos saugo amarus ir minta jų išskiriamu saldžiu lipčiumi, todėl jos gali pulti boružes, bandančias medžioti amarus. Suaugusios boružės sugeba apsiginti.</li><li>Boružės ne visada minta tik amarais, nes kai jų trūksta, jos gali maitintis gėlių nektaru ar prinokusių vaisių sultimis. Tai padeda išgyventi, kol atsiranda daugiau grobio.</li><li>Boružių kiaušinėliai nėra balti, jie dažniausiai būna geltoni arba oranžiniai, pailgos formos ir sustatyti grupelėmis.</li><li>Ne visi paukščiai jų vengia, nors ryškios spalvos ir karti hemolimfa atbaido daugumą paukščių, tačiau kai kurie paukščiai vis tiek kartais lesa boružes, ypač jei kitokio maisto trūksta, pvz., žvirbliai, kregždės, čiurliai, didžiosios zylės.</li><li>Viena boružė gali išgelbėti visą augalą, pvz., jei ant jo apsigyvena septyntaškė boružė ir jos lervos, tai per kelias dienas smarkiai sumažina amarų koloniją be jokios žmogaus pagalbos.</li><li><strong>Ir pats įdomiausias !</strong> Mokslininkai nustatė, kad boružės neieško amarų atsitiktinai. Jos gali užuosti augalus, kuriuos puola amarai, nes kai jie pradeda siurbti augalo sultis, augalas išskiria į orą lakiąsias medžiagas. Boružės jas užuodžia ir skrenda patikrinti, ar ten yra maisto. Vadinasi, jos ieško ne tik pačių amarų, bet ir „augalo pagalbos šauksmo“.</li></ul><p>Taigi, niūniuodami dainelę apie boružes, būkime joms dėkingi už sodui teikiamą naudą, o įskridusią į namus žiemoti globokime ir saugokime 🐞🐞</p><p>P.S. Daugumos boružėlių nuotraukos tekste yra gan neryškios, nes jos visada kažkur skuba ir yra sunku jas nufotografuoti !</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Calvia-quatuordecimguttata--keturiolikad-m--1.jpg\" width=\"1536\" height=\"2048\" loading=\"lazy\" alt></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Calvia-quindecimguttata.jpg\" width=\"824\" height=\"867\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Keturiolikadėmė ir penkiolikadėmė boružės (<em>Calvia quatuordecimguttata</em> ir <em>Calvia quindecimguttata</em>)</figcaption></figure><p></p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Ceratomegilla-notata1.jpg\" width=\"941\" height=\"910\" loading=\"lazy\" alt></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Chilocorus-renipustulatus-juodbruv-l--b.JPG\" width=\"1336\" height=\"1252\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Dilgėlinė ir juodbruvėlė boružės (<em>Ceratomegilla notata</em> ir<em> Chilocorus renipustulatus</em>)</figcaption></figure><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Coccinula-quatuordecimpustulata-Keturiolikata-k-.jpg\" width=\"736\" height=\"840\" loading=\"lazy\" alt></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Halyzia-sedecimguttata.jpg\" width=\"1066\" height=\"988\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Keturiolikataškė ir šešiolikadėmė boružės (<em>Coccinula quatuordecimpustulata</em> ir <em>Halyzia sedecimguttata</em>)</figcaption></figure><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Hippodamia-variegata-Raiboji-Boru--.JPG\" width=\"966\" height=\"824\" loading=\"lazy\" alt></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Tytthaspis-sedecimpunctata--e-iolikata-k-1.jpeg\" width=\"568\" height=\"505\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Raiboji ir šešiolikataškė boružės (<em>Hippodamia variegata</em> ir <em>Tytthaspis sedecimpunctata</em>)</figcaption></figure><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Coccinella-septempunctata-septynta-k--b1.jpg\" width=\"2456\" height=\"2149\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>O štai mūsų labiausiai žinoma septyntaškė boružė! (<em>Coccinella septempunctata</em>)</figcaption></figure>","url":"https://valdymas.medeinos.lt/boruzeles/","canonical_url":null,"uuid":"f5e3b454-31ac-47ec-ada4-8941352cfd45","codeinjection_foot":null,"codeinjection_head":null,"codeinjection_styles":null,"comment_id":"6a6f51ea5f08b323af4e6206","reading_time":8,"send_email_when_published":false,"email_subject":null,"childHtmlRehype":{"html":"<p>Vaikystėje mokėjau tokią dainelę: \"Boružėlė septyntaškė, panaši į mažą braškę\". Boružės yra lengviausiai atpažįstamas vabalas pasaulyje. Nors dažniausiai įsivaizduojame raudoną boružę su juodais taškais, iš tikrųjų jų įvairovė daug didesnė. Būdama maža aš irgi buvau įsitikinusi, kad kiek boružėlė turi metų, tiek pas ją taškelių. Bet tai tik mitas, nes suaugusios boružės visada turi vienodą taškelių skaičių.</p><h3 id=\"boru%C5%BEi%C5%B3-r%C5%AB%C5%A1ys\">Boružių rūšys</h3><p>Pasaulyje žinoma net apie 4000 boružių rūšių, priklausančių <em>Coccinellidae</em> šeimai. Lietuvoje jų priskaičiuojama apie 50–60. Jos ne visos raudonos, yra oranžinių, geltonų, juodų, rudų. Taškeliai gali būti ne tik juodi, bet ir balti, geltoni ar raudoni. Ir jų forma gali būti ne apvali, o kvadratėliais ar net kaip šachmatų lenta. Be abejo, taškų skaičius visiškai nerodo boružės amžiaus. Mažiausiai taškelių turi <strong>dvitaškė adalija</strong>, o daugiausiai turi net 24, kuri taip ir vadinasi - <strong> dvidešimtketurtaškė boružė</strong>! Tai viena iš mažesnių boružėlių, siekia tik 3-4 mm ilgio. Bet pati mažiausia yra skydamarinė boružė, siekianti tik 1,5 mm dydį. Nors nėra reta, bet dėl savo mažumo sunkiai pastebima, be to, ji nepanaši į daugumą boružėlių, nes neturi taškelių, yra juoda ir net šiek tiek plaukuota, maitinasi voratinklinėmis erkutėmis, tad sodininkams šios mažylės yra labai naudingos. Didžiausia boruže laikoma <strong>akiuotoji boružė</strong>, siekianti apie 10 mm. Palyginimui - įprastinė <strong>septyntaškė boružė</strong> paprastai siekia 7-8 mm ilgį. </p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/adalia-bipunctata-dvita-k--adalija.JPG\" width=\"697\" height=\"697\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Adalia-bipunctata2.jpg\" width=\"754\" height=\"714\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Dvitaškė adalija (<em>Adalia bipunctata</em>) gali būti raudona su juodais ir juoda su raudonais taškais</figcaption></figure><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Psyllobora-vigintiduopunctata-dvide-imtdvita-k--b.JPG\" width=\"1375\" height=\"1265\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Psyllobora-vigintiduopunctata-Dvide-imtdvita-k--Boru--1.JPG\" width=\"1741\" height=\"1669\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Dvidešimtdvitaškė boružė (<em>Psyllobora vigintiduopunctata</em>) yra viena iš mažesnių</figcaption></figure><h3 id=\"k%C4%85-jos-%C4%97da\">Ką jos ėda?</h3><p>Dauguma boružių yra tikros plėšrūnės. Dažniausiai minta amarais, skydamariais, baltasparniais, erkutėmis, kitų vabzdžių kiaušinėliais. Tad galima sakyti, kad boružės yra sodininkų ir daržininkų svajonės, nes sunaikina daug augalų kenkėjų. Viena boružė per gyvenimą gali suėsti kelis tūkstančius amarų. Kenkėjus ėda tiek suaugusios boružės, tiek jų rajūnės lervos, tikros besotės. Ką tik išsiritusi lerva pirmiausia suėda savo kiaušinio lukštą; jei šalia yra neišsiritusių kiaušinėlių, ji gali suėsti ir juos, vėliau pradeda medžioti amarus. Žmonėms tai gali atrodyti žiauru, tačiau gamtoje toks elgesys padeda išgyventi stipriausiems individams, ypač tada, kai maisto ištekliai yra riboti. Kai kurios boružių rūšys minta žiedadulkėmis, nektaru, grybais ar šiek tiek augalų lapais. </p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Harmonia-axirydis--azijin--boru---8.jpg\" width=\"2784\" height=\"1999\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Azijinė boružė, ėdanti savo arba kitos boružės kiaušinėlius</figcaption></figure><h3 id=\"boru%C5%BEi%C5%B3-gyvenimo-ciklas\">Boružių gyvenimo ciklas</h3><p>Kaip ir dauguma vabzdžių boružės vystosi keturiais etapais (visiška metamorfozė). Suaugusi boružės patelė padeda kiaušinėlius šalia amarų kolonijos, o po 4-7 dienų iš jų išsirita plėšriosios lervos ir vos išsiritusios pradeda medžioti amarus. Lervutės sparčiai auga apie 2-4 savaites ir per tą laiką gali suėsti šimtus amarų. Vėliau jos virsta lėliukėmis, bet būdamos šioje stadijoje nesimaitina; po maždaug savaitės laiko lėliukė virsta suaugusia boruže ir vėl aktyviai medžioja amarus. Taip gyvybės ratas sukasi toliau. Lerva visai nepanaši į suaugusią boružę – ji pailga, tamsi, dažnai su oranžinėmis ar geltonomis dėmėmis, ir yra net godesnė amarų medžiotoja už suaugėlę. Man asmeniškai boružių lervos primena mažus drakoniukus. Suaugusi boružė gali gyventi apie vienus metus, kai kurios išgyvena du, bet retai. Laboratorijos sąlygomis buvo išgyvenusių tris metus. Rudenį daugelis boružių ieško sausų ir šiltų vietų, kartais įskrenda į namus. Gamtoje jos žiemoja po medžių žieve, lapų paklotėje, samanose, akmenų plyšiuose ir taip praleidžia žiemą. Septyntaškės boružės dažniausiai žiemoja jau būdamos suaugusios, jos nesiveisia rudenį ir nežiemoja kiaušinėlių ar lervų pavidalu.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/anatis-ocellata-akiuotoji-boru--.JPG\" width=\"2124\" height=\"1767\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Harmonia-axirydis--azijin--boru---10.jpg\" width=\"2082\" height=\"1591\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Akiuotosios ir azijinės boružės lervos</figcaption></figure><h3 id=\"kaip-jos-ginasi\">Kaip jos ginasi?</h3><p>Jeigu paimtume boružę į ranką, ji gali išskirti gelsvai oranžinį skystį, tai hemolimfa, kuri yra kartaus skonio, nemalonaus kvapo, atbaido paukščius ir kitus plėšrūnus. Boružės hemolimfoje yra alkaloidų ir kitų apsauginių medžiagų, tad kai kuriems žmonėms gali sukelti alerginę reakciją arba odos sudirginimą. Dažniausiai pasitaiko paraudimas toje vietoje, kur ant odos pateko hemolimfa, niežėjimas ar nedidelis bėrimas. Ryškios boružės spalvos tarsi perspėja: „Manęs geriau neliesk ir neėsk\" ! Ar jos kanda žmonėms ? Lietuvoje gyvenančios boružės žmogui nepavojingos, kartais didesnės rūšys gali lengvai žnybtelėti, kai ginasi ar nori patikrinti ar nesate maistas, bet tai nėra pavojinga.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Propylea-quatuordecimpunctata-juodasi-l--b.jpg\" width=\"2007\" height=\"1597\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Propylea-quatuordecimpunctata-juodasi-l--b1.JPG\" width=\"1423\" height=\"1456\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Propylea-quatuordecimpunctata-Juodasi-l--Boru--2.JPG\" width=\"1953\" height=\"1705\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Propylea-quatuordecimpunctata-Juodasi-l-.jpeg\" width=\"739\" height=\"795\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Juodasiūlės boružės piešinys primena šachmatų lentą (<em>Propylea quatuordecimpunctata)</em></figcaption></figure><h3 id=\"azijin%C4%97-boru%C5%BE%C4%97\">Azijinė boružė</h3><p>Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje paplito <strong>azijinė boružė</strong><em> </em>(<em>Harmonia axyridis</em>)<em>.</em> Ji buvo įvežta biologinei kenkėjų kontrolei ir Europoje pradėta naudoti nuo 1980-ųjų, o komerciniams šiltnamiams buvo plačiai pardavinėjama nuo 1990-ųjų, ypač Prancūzijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose. Deja, greitai tapo invazine rūšimi. Ji konkuruoja su vietinėmis boružėmis, kartais būriais renkasi namuose žiemoti, dažniausiai iš boružių gali sukelti žmogui alergines reakcijas ir, deja, išstumia vietines rūšis. Invazinė azijinė boružė garsėja tuo, kad dažnai suėda kitų boružių rūšių kiaušinėlius ir lervas. Tai viena iš priežasčių, kodėl ji daugelyje Europos šalių mažina vietinių boružių gausą. Ši boružė atsparesnė šaltoms žiemoms, plėšresnė ir gali būti įvairiausių spalvų, tai viena labiausiai spalvomis kintančių boružių pasaulyje, mokslininkai yra aprašę daugiau kaip 200 jos spalvinių formų ! Pagrindinė priežastis yra genetika, spalvą ir piešinį lemia keli genai, todėl gali atsirasti labai daug skirtingų derinių, tai padeda rūšiai lengviau prisitaikyti prie skirtingų klimato sąlygų ir aplinkų. Žmonės ne kartą bandė biologinei kontrolei įvežti naudingus organizmus, tačiau kai kurie jų vėliau patys tapo problema. Azijinė boružė yra vienas geriausiai žinomų tokių pavyzdžių.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Harmonia-axirydis--azijin--boru----2.JPG\" width=\"8061\" height=\"3832\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Jos visos yra viena ir ta pati rūšis, tik labai skirtingų spalvų, tai azijinė boružė</figcaption></figure><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/original.jpg\" width=\"2048\" height=\"1536\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Azijinių boružių susirinkimas elektros skydinėje</figcaption></figure><h3 id=\"dar-keletas-%C4%AFdomi%C5%B3-fakt%C5%B3-apie-boru%C5%BEes\">Dar keletas įdomių faktų apie boružes</h3><ul><li>Raudoni ar kitos spalvos sparnai, kuriuos matome, nėra sparnai. Tai sukietėję antsparniai, saugantys tikruosius skraidymo sparnus. Prieš pakildama boružė juos pakelia, o ploni skraidymo sparnai išsiskleidžia tarsi vėduoklė.</li><li>Boružės skraido puikiai, nes jų tikrieji sparnai išskleidžiami iš po kietų antsparnių per mažiau nei sekundę.</li><li>Jos gali nuskristi gana toli ir nors atrodo mažytės, boružės yra geros skraiduolės. Vėjo nešamos jos gali nukeliauti dešimtis kilometrų, o kartais – net dar toliau.</li><li>Jos orientuojasi ne tik rega, bet ir pagal augalų kvapus.</li><li>Patelė apskaičiuoja, kur dėti kiaušinėlius, ji stengiasi juos padėti ten, kad maisto pakaktų jos lervutėms. Jei amarų kolonija maža, patelė padeda mažiau kiaušinėlių.</li><li>Boružės geria vandenį - rasos lašelius arba lietaus vandenį nuo lapų. Karštomis vasaros dienomis vanduo joms labai svarbus.</li><li>Žiemą jų širdis sulėtėja, kai pereina į ramybės būseną. Medžiagų apykaita labai sulėtėja, todėl jos gali kelis mėnesius beveik nesimaitinti.</li><li>Skruzdėlės nėra boružių draugės, nes jos saugo amarus ir minta jų išskiriamu saldžiu lipčiumi, todėl jos gali pulti boružes, bandančias medžioti amarus. Suaugusios boružės sugeba apsiginti.</li><li>Boružės ne visada minta tik amarais, nes kai jų trūksta, jos gali maitintis gėlių nektaru ar prinokusių vaisių sultimis. Tai padeda išgyventi, kol atsiranda daugiau grobio.</li><li>Boružių kiaušinėliai nėra balti, jie dažniausiai būna geltoni arba oranžiniai, pailgos formos ir sustatyti grupelėmis.</li><li>Ne visi paukščiai jų vengia, nors ryškios spalvos ir karti hemolimfa atbaido daugumą paukščių, tačiau kai kurie paukščiai vis tiek kartais lesa boružes, ypač jei kitokio maisto trūksta, pvz., žvirbliai, kregždės, čiurliai, didžiosios zylės.</li><li>Viena boružė gali išgelbėti visą augalą, pvz., jei ant jo apsigyvena septyntaškė boružė ir jos lervos, tai per kelias dienas smarkiai sumažina amarų koloniją be jokios žmogaus pagalbos.</li><li><strong>Ir pats įdomiausias !</strong> Mokslininkai nustatė, kad boružės neieško amarų atsitiktinai. Jos gali užuosti augalus, kuriuos puola amarai, nes kai jie pradeda siurbti augalo sultis, augalas išskiria į orą lakiąsias medžiagas. Boružės jas užuodžia ir skrenda patikrinti, ar ten yra maisto. Vadinasi, jos ieško ne tik pačių amarų, bet ir „augalo pagalbos šauksmo“.</li></ul><p>Taigi, niūniuodami dainelę apie boružes, būkime joms dėkingi už sodui teikiamą naudą, o įskridusią į namus žiemoti globokime ir saugokime 🐞🐞</p><p>P.S. Daugumos boružėlių nuotraukos tekste yra gan neryškios, nes jos visada kažkur skuba ir yra sunku jas nufotografuoti !</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Calvia-quatuordecimguttata--keturiolikad-m--1.jpg\" width=\"1536\" height=\"2048\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Calvia-quindecimguttata.jpg\" width=\"824\" height=\"867\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Keturiolikadėmė ir penkiolikadėmė boružės (<em>Calvia quatuordecimguttata</em> ir <em>Calvia quindecimguttata</em>)</figcaption></figure><p></p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Ceratomegilla-notata1.jpg\" width=\"941\" height=\"910\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Chilocorus-renipustulatus-juodbruv-l--b.JPG\" width=\"1336\" height=\"1252\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Dilgėlinė ir juodbruvėlė boružės (<em>Ceratomegilla notata</em> ir<em> Chilocorus renipustulatus</em>)</figcaption></figure><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Coccinula-quatuordecimpustulata-Keturiolikata-k-.jpg\" width=\"736\" height=\"840\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Halyzia-sedecimguttata.jpg\" width=\"1066\" height=\"988\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Keturiolikataškė ir šešiolikadėmė boružės (<em>Coccinula quatuordecimpustulata</em> ir <em>Halyzia sedecimguttata</em>)</figcaption></figure><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Hippodamia-variegata-Raiboji-Boru--.JPG\" width=\"966\" height=\"824\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Tytthaspis-sedecimpunctata--e-iolikata-k-1.jpeg\" width=\"568\" height=\"505\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Raiboji ir šešiolikataškė boružės (<em>Hippodamia variegata</em> ir <em>Tytthaspis sedecimpunctata</em>)</figcaption></figure><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Coccinella-septempunctata-septynta-k--b1.jpg\" width=\"2456\" height=\"2149\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>O štai mūsų labiausiai žinoma septyntaškė boružė! (<em>Coccinella septempunctata</em>)</figcaption></figure>","htmlAst":{"type":"root","children":[{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Vaikystėje mokėjau tokią dainelę: \"Boružėlė septyntaškė, panaši į mažą braškę\". Boružės yra lengviausiai atpažįstamas vabalas pasaulyje. Nors dažniausiai įsivaizduojame raudoną boružę su juodais taškais, iš tikrųjų jų įvairovė daug didesnė. Būdama maža aš irgi buvau įsitikinusi, kad kiek boružėlė turi metų, tiek pas ją taškelių. Bet tai tik mitas, nes suaugusios boružės visada turi vienodą taškelių skaičių."}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"boru%C5%BEi%C5%B3-r%C5%AB%C5%A1ys"},"children":[{"type":"text","value":"Boružių rūšys"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Pasaulyje žinoma net apie 4000 boružių rūšių, priklausančių "},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Coccinellidae"}]},{"type":"text","value":" šeimai. Lietuvoje jų priskaičiuojama apie 50–60. Jos ne visos raudonos, yra oranžinių, geltonų, juodų, rudų. Taškeliai gali būti ne tik juodi, bet ir balti, geltoni ar raudoni. Ir jų forma gali būti ne apvali, o kvadratėliais ar net kaip šachmatų lenta. Be abejo, taškų skaičius visiškai nerodo boružės amžiaus. Mažiausiai taškelių turi "},{"type":"element","tagName":"strong","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"dvitaškė adalija"}]},{"type":"text","value":", o daugiausiai turi net 24, kuri taip ir vadinasi - "},{"type":"element","tagName":"strong","properties":{},"children":[{"type":"text","value":" dvidešimtketurtaškė boružė"}]},{"type":"text","value":"! Tai viena iš mažesnių boružėlių, siekia tik 3-4 mm ilgio. Bet pati mažiausia yra skydamarinė boružė, siekianti tik 1,5 mm dydį. Nors nėra reta, bet dėl savo mažumo sunkiai pastebima, be to, ji nepanaši į daugumą boružėlių, nes neturi taškelių, yra juoda ir net šiek tiek plaukuota, maitinasi voratinklinėmis erkutėmis, tad sodininkams šios mažylės yra labai naudingos. Didžiausia boruže laikoma "},{"type":"element","tagName":"strong","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"akiuotoji boružė"}]},{"type":"text","value":", siekianti apie 10 mm. Palyginimui - įprastinė "},{"type":"element","tagName":"strong","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"septyntaškė boružė"}]},{"type":"text","value":" paprastai siekia 7-8 mm ilgį. "}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/adalia-bipunctata-dvita-k--adalija.JPG","width":697,"height":697,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Adalia-bipunctata2.jpg","width":754,"height":714,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Dvitaškė adalija ("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Adalia bipunctata"}]},{"type":"text","value":") gali būti raudona su juodais ir juoda su raudonais taškais"}]}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Psyllobora-vigintiduopunctata-dvide-imtdvita-k--b.JPG","width":1375,"height":1265,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Psyllobora-vigintiduopunctata-Dvide-imtdvita-k--Boru--1.JPG","width":1741,"height":1669,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Dvidešimtdvitaškė boružė ("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Psyllobora vigintiduopunctata"}]},{"type":"text","value":") yra viena iš mažesnių"}]}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"k%C4%85-jos-%C4%97da"},"children":[{"type":"text","value":"Ką jos ėda?"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Dauguma boružių yra tikros plėšrūnės. Dažniausiai minta amarais, skydamariais, baltasparniais, erkutėmis, kitų vabzdžių kiaušinėliais. Tad galima sakyti, kad boružės yra sodininkų ir daržininkų svajonės, nes sunaikina daug augalų kenkėjų. Viena boružė per gyvenimą gali suėsti kelis tūkstančius amarų. Kenkėjus ėda tiek suaugusios boružės, tiek jų rajūnės lervos, tikros besotės. Ką tik išsiritusi lerva pirmiausia suėda savo kiaušinio lukštą; jei šalia yra neišsiritusių kiaušinėlių, ji gali suėsti ir juos, vėliau pradeda medžioti amarus. Žmonėms tai gali atrodyti žiauru, tačiau gamtoje toks elgesys padeda išgyventi stipriausiems individams, ypač tada, kai maisto ištekliai yra riboti. Kai kurios boružių rūšys minta žiedadulkėmis, nektaru, grybais ar šiek tiek augalų lapais. "}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Harmonia-axirydis--azijin--boru---8.jpg","width":2784,"height":1999,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Azijinė boružė, ėdanti savo arba kitos boružės kiaušinėlius"}]}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"boru%C5%BEi%C5%B3-gyvenimo-ciklas"},"children":[{"type":"text","value":"Boružių gyvenimo ciklas"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Kaip ir dauguma vabzdžių boružės vystosi keturiais etapais (visiška metamorfozė). Suaugusi boružės patelė padeda kiaušinėlius šalia amarų kolonijos, o po 4-7 dienų iš jų išsirita plėšriosios lervos ir vos išsiritusios pradeda medžioti amarus. Lervutės sparčiai auga apie 2-4 savaites ir per tą laiką gali suėsti šimtus amarų. Vėliau jos virsta lėliukėmis, bet būdamos šioje stadijoje nesimaitina; po maždaug savaitės laiko lėliukė virsta suaugusia boruže ir vėl aktyviai medžioja amarus. Taip gyvybės ratas sukasi toliau. Lerva visai nepanaši į suaugusią boružę – ji pailga, tamsi, dažnai su oranžinėmis ar geltonomis dėmėmis, ir yra net godesnė amarų medžiotoja už suaugėlę. Man asmeniškai boružių lervos primena mažus drakoniukus. Suaugusi boružė gali gyventi apie vienus metus, kai kurios išgyvena du, bet retai. Laboratorijos sąlygomis buvo išgyvenusių tris metus. Rudenį daugelis boružių ieško sausų ir šiltų vietų, kartais įskrenda į namus. Gamtoje jos žiemoja po medžių žieve, lapų paklotėje, samanose, akmenų plyšiuose ir taip praleidžia žiemą. Septyntaškės boružės dažniausiai žiemoja jau būdamos suaugusios, jos nesiveisia rudenį ir nežiemoja kiaušinėlių ar lervų pavidalu."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/anatis-ocellata-akiuotoji-boru--.JPG","width":2124,"height":1767,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Harmonia-axirydis--azijin--boru---10.jpg","width":2082,"height":1591,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Akiuotosios ir azijinės boružės lervos"}]}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"kaip-jos-ginasi"},"children":[{"type":"text","value":"Kaip jos ginasi?"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Jeigu paimtume boružę į ranką, ji gali išskirti gelsvai oranžinį skystį, tai hemolimfa, kuri yra kartaus skonio, nemalonaus kvapo, atbaido paukščius ir kitus plėšrūnus. Boružės hemolimfoje yra alkaloidų ir kitų apsauginių medžiagų, tad kai kuriems žmonėms gali sukelti alerginę reakciją arba odos sudirginimą. Dažniausiai pasitaiko paraudimas toje vietoje, kur ant odos pateko hemolimfa, niežėjimas ar nedidelis bėrimas. Ryškios boružės spalvos tarsi perspėja: „Manęs geriau neliesk ir neėsk\" ! Ar jos kanda žmonėms ? Lietuvoje gyvenančios boružės žmogui nepavojingos, kartais didesnės rūšys gali lengvai žnybtelėti, kai ginasi ar nori patikrinti ar nesate maistas, bet tai nėra pavojinga."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Propylea-quatuordecimpunctata-juodasi-l--b.jpg","width":2007,"height":1597,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Propylea-quatuordecimpunctata-juodasi-l--b1.JPG","width":1423,"height":1456,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Propylea-quatuordecimpunctata-Juodasi-l--Boru--2.JPG","width":1953,"height":1705,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Propylea-quatuordecimpunctata-Juodasi-l-.jpeg","width":739,"height":795,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Juodasiūlės boružės piešinys primena šachmatų lentą ("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Propylea quatuordecimpunctata)"}]}]}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"azijin%C4%97-boru%C5%BE%C4%97"},"children":[{"type":"text","value":"Azijinė boružė"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje paplito "},{"type":"element","tagName":"strong","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"azijinė boružė"}]},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":" "}]},{"type":"text","value":"("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Harmonia axyridis"}]},{"type":"text","value":")"},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"."}]},{"type":"text","value":" Ji buvo įvežta biologinei kenkėjų kontrolei ir Europoje pradėta naudoti nuo 1980-ųjų, o komerciniams šiltnamiams buvo plačiai pardavinėjama nuo 1990-ųjų, ypač Prancūzijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose. Deja, greitai tapo invazine rūšimi. Ji konkuruoja su vietinėmis boružėmis, kartais būriais renkasi namuose žiemoti, dažniausiai iš boružių gali sukelti žmogui alergines reakcijas ir, deja, išstumia vietines rūšis. Invazinė azijinė boružė garsėja tuo, kad dažnai suėda kitų boružių rūšių kiaušinėlius ir lervas. Tai viena iš priežasčių, kodėl ji daugelyje Europos šalių mažina vietinių boružių gausą. Ši boružė atsparesnė šaltoms žiemoms, plėšresnė ir gali būti įvairiausių spalvų, tai viena labiausiai spalvomis kintančių boružių pasaulyje, mokslininkai yra aprašę daugiau kaip 200 jos spalvinių formų ! Pagrindinė priežastis yra genetika, spalvą ir piešinį lemia keli genai, todėl gali atsirasti labai daug skirtingų derinių, tai padeda rūšiai lengviau prisitaikyti prie skirtingų klimato sąlygų ir aplinkų. Žmonės ne kartą bandė biologinei kontrolei įvežti naudingus organizmus, tačiau kai kurie jų vėliau patys tapo problema. Azijinė boružė yra vienas geriausiai žinomų tokių pavyzdžių."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Harmonia-axirydis--azijin--boru----2.JPG","width":8061,"height":3832,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Jos visos yra viena ir ta pati rūšis, tik labai skirtingų spalvų, tai azijinė boružė"}]}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/original.jpg","width":2048,"height":1536,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Azijinių boružių susirinkimas elektros skydinėje"}]}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"dar-keletas-%C4%AFdomi%C5%B3-fakt%C5%B3-apie-boru%C5%BEes"},"children":[{"type":"text","value":"Dar keletas įdomių faktų apie boružes"}]},{"type":"element","tagName":"ul","properties":{},"children":[{"type":"element","tagName":"li","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Raudoni ar kitos spalvos sparnai, kuriuos matome, nėra sparnai. Tai sukietėję antsparniai, saugantys tikruosius skraidymo sparnus. Prieš pakildama boružė juos pakelia, o ploni skraidymo sparnai išsiskleidžia tarsi vėduoklė."}]},{"type":"element","tagName":"li","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Boružės skraido puikiai, nes jų tikrieji sparnai išskleidžiami iš po kietų antsparnių per mažiau nei sekundę."}]},{"type":"element","tagName":"li","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Jos gali nuskristi gana toli ir nors atrodo mažytės, boružės yra geros skraiduolės. Vėjo nešamos jos gali nukeliauti dešimtis kilometrų, o kartais – net dar toliau."}]},{"type":"element","tagName":"li","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Jos orientuojasi ne tik rega, bet ir pagal augalų kvapus."}]},{"type":"element","tagName":"li","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Patelė apskaičiuoja, kur dėti kiaušinėlius, ji stengiasi juos padėti ten, kad maisto pakaktų jos lervutėms. Jei amarų kolonija maža, patelė padeda mažiau kiaušinėlių."}]},{"type":"element","tagName":"li","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Boružės geria vandenį - rasos lašelius arba lietaus vandenį nuo lapų. Karštomis vasaros dienomis vanduo joms labai svarbus."}]},{"type":"element","tagName":"li","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Žiemą jų širdis sulėtėja, kai pereina į ramybės būseną. Medžiagų apykaita labai sulėtėja, todėl jos gali kelis mėnesius beveik nesimaitinti."}]},{"type":"element","tagName":"li","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Skruzdėlės nėra boružių draugės, nes jos saugo amarus ir minta jų išskiriamu saldžiu lipčiumi, todėl jos gali pulti boružes, bandančias medžioti amarus. Suaugusios boružės sugeba apsiginti."}]},{"type":"element","tagName":"li","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Boružės ne visada minta tik amarais, nes kai jų trūksta, jos gali maitintis gėlių nektaru ar prinokusių vaisių sultimis. Tai padeda išgyventi, kol atsiranda daugiau grobio."}]},{"type":"element","tagName":"li","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Boružių kiaušinėliai nėra balti, jie dažniausiai būna geltoni arba oranžiniai, pailgos formos ir sustatyti grupelėmis."}]},{"type":"element","tagName":"li","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Ne visi paukščiai jų vengia, nors ryškios spalvos ir karti hemolimfa atbaido daugumą paukščių, tačiau kai kurie paukščiai vis tiek kartais lesa boružes, ypač jei kitokio maisto trūksta, pvz., žvirbliai, kregždės, čiurliai, didžiosios zylės."}]},{"type":"element","tagName":"li","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Viena boružė gali išgelbėti visą augalą, pvz., jei ant jo apsigyvena septyntaškė boružė ir jos lervos, tai per kelias dienas smarkiai sumažina amarų koloniją be jokios žmogaus pagalbos."}]},{"type":"element","tagName":"li","properties":{},"children":[{"type":"element","tagName":"strong","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Ir pats įdomiausias !"}]},{"type":"text","value":" Mokslininkai nustatė, kad boružės neieško amarų atsitiktinai. Jos gali užuosti augalus, kuriuos puola amarai, nes kai jie pradeda siurbti augalo sultis, augalas išskiria į orą lakiąsias medžiagas. Boružės jas užuodžia ir skrenda patikrinti, ar ten yra maisto. Vadinasi, jos ieško ne tik pačių amarų, bet ir „augalo pagalbos šauksmo“."}]}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Taigi, niūniuodami dainelę apie boružes, būkime joms dėkingi už sodui teikiamą naudą, o įskridusią į namus žiemoti globokime ir saugokime 🐞🐞"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"P.S. Daugumos boružėlių nuotraukos tekste yra gan neryškios, nes jos visada kažkur skuba ir yra sunku jas nufotografuoti !"}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Calvia-quatuordecimguttata--keturiolikad-m--1.jpg","width":1536,"height":2048,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Calvia-quindecimguttata.jpg","width":824,"height":867,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Keturiolikadėmė ir penkiolikadėmė boružės ("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Calvia quatuordecimguttata"}]},{"type":"text","value":" ir "},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Calvia quindecimguttata"}]},{"type":"text","value":")"}]}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Ceratomegilla-notata1.jpg","width":941,"height":910,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Chilocorus-renipustulatus-juodbruv-l--b.JPG","width":1336,"height":1252,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Dilgėlinė ir juodbruvėlė boružės ("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Ceratomegilla notata"}]},{"type":"text","value":" ir"},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":" Chilocorus renipustulatus"}]},{"type":"text","value":")"}]}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Coccinula-quatuordecimpustulata-Keturiolikata-k-.jpg","width":736,"height":840,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Halyzia-sedecimguttata.jpg","width":1066,"height":988,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Keturiolikataškė ir šešiolikadėmė boružės ("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Coccinula quatuordecimpustulata"}]},{"type":"text","value":" ir "},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Halyzia sedecimguttata"}]},{"type":"text","value":")"}]}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Hippodamia-variegata-Raiboji-Boru--.JPG","width":966,"height":824,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Tytthaspis-sedecimpunctata--e-iolikata-k-1.jpeg","width":568,"height":505,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Raiboji ir šešiolikataškė boružės ("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Hippodamia variegata"}]},{"type":"text","value":" ir "},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Tytthaspis sedecimpunctata"}]},{"type":"text","value":")"}]}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Coccinella-septempunctata-septynta-k--b1.jpg","width":2456,"height":2149,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"O štai mūsų labiausiai žinoma septyntaškė boružė! ("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Coccinella septempunctata"}]},{"type":"text","value":")"}]}]}],"data":{"quirksMode":false}},"tableOfContents":[{"id":"boru%C5%BEi%C5%B3-r%C5%AB%C5%A1ys","heading":"Boružių rūšys"},{"id":"k%C4%85-jos-%C4%97da","heading":"Ką jos ėda?"},{"id":"boru%C5%BEi%C5%B3-gyvenimo-ciklas","heading":"Boružių gyvenimo ciklas"},{"id":"kaip-jos-ginasi","heading":"Kaip jos ginasi?"},{"id":"azijin%C4%97-boru%C5%BE%C4%97","heading":"Azijinė boružė"},{"id":"dar-keletas-%C4%AFdomi%C5%B3-fakt%C5%B3-apie-boru%C5%BEes","heading":"Dar keletas įdomių faktų apie boružes"}]},"featureImageSharp":null},"prev":null,"next":{"id":"Ghost__Post__6a57b3f15f08b323af4e607d","title":"Didysis mamutmedis - masyviausias medis Žemėje","slug":"masyviausias-medis-zemeje","featured":false,"feature_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/07/Nr.3.JPG","excerpt":"Pasaulyje nemažai išskirtinių medžių – aukščiausių, seniausių, storiausių. Bet pats galingiausias yra didysis mamutmedis. Pats pavadinimas sako, kad tai reliktinis ir galingas medis, savo išvaizda primenantis išnykusius mamutus. Laimei, mamutmedžiai vis dar gyvuoja, nors vos neišnyko dėl kirtimų","custom_excerpt":"Pasaulyje nemažai išskirtinių medžių – aukščiausių, seniausių, storiausių. Bet pats galingiausias yra didysis mamutmedis. Pats pavadinimas sako, kad tai reliktinis ir galingas medis, savo išvaizda primenantis išnykusius mamutus. Laimei, mamutmedžiai vis dar gyvuoja, nors vos neišnyko dėl kirtimų","visibility":"public","created_at_pretty":"15 Jul 2026","published_at_pretty":"15 Jul 2026","updated_at_pretty":"2 Aug 2026","created_at":"2026-07-15T19:23:13.000+03:00","published_at":"2026-07-15T19:39:18.000+03:00","updated_at":"2026-08-02T19:28:39.000+03:00","meta_title":null,"meta_description":null,"og_description":null,"og_image":null,"og_title":null,"twitter_description":null,"twitter_image":null,"twitter_title":null,"authors":[{"slug":"medeina","url":"https://valdymas.medeinos.lt/autorius/medeina/","name":"Edita Medeina","bio":"Esu Edita Medeina (Jakubauskaitė) mokiausi ir užaugau Rumšiškėse. Medeinos vardas man prilipo savaime, kai kartu su draugais pradėjome švęsti Medeinos šventę, o man tekdavo įsikūnyti į šią deivę.","cover_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2020/05/DSC_1708.JPG","profile_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2022/01/zEdita-Medeina.jpg","location":null,"website":"https://www.medeinos.lt","twitter":"@EditaDitule","facebook":"medeinos","meta_title":null,"meta_description":null,"coverImageSharp":null,"profileImageSharp":null}],"primary_author":{"slug":"medeina","url":"https://valdymas.medeinos.lt/autorius/medeina/","name":"Edita Medeina","bio":"Esu Edita Medeina (Jakubauskaitė) mokiausi ir užaugau Rumšiškėse. Medeinos vardas man prilipo savaime, kai kartu su draugais pradėjome švęsti Medeinos šventę, o man tekdavo įsikūnyti į šią deivę.","cover_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2020/05/DSC_1708.JPG","profile_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2022/01/zEdita-Medeina.jpg","location":null,"website":"https://www.medeinos.lt","twitter":"@EditaDitule","facebook":"medeinos","meta_title":null,"meta_description":null,"coverImageSharp":null,"profileImageSharp":null},"primary_tag":{"slug":"medziai-ir-krumai","url":"https://valdymas.medeinos.lt/tema/medziai-ir-krumai/","name":"MEDŽIAI IR KRŪMAI","visibility":"public","feature_image":null,"description":null,"meta_title":null,"meta_description":null,"featureImageSharp":null},"tags":[{"slug":"medziai-ir-krumai","url":"https://valdymas.medeinos.lt/tema/medziai-ir-krumai/","name":"MEDŽIAI IR KRŪMAI","visibility":"public","feature_image":null,"description":null,"meta_title":null,"meta_description":null,"featureImageSharp":null},{"slug":"parkai-ir-sodai","url":"https://valdymas.medeinos.lt/tema/parkai-ir-sodai/","name":"PARKAI IR SODAI","visibility":"public","feature_image":null,"description":null,"meta_title":null,"meta_description":null,"featureImageSharp":null}],"plaintext":"Didysis mamutmedis (Sequoiadendron giganteum)\nJis nepralenkiamas tarp visų Žemės medžių savo masyvumu ir galingumu. Šis\nunikalus medis natūraliai auga vienintelėje vietoje pasaulyje – Sierra Nevados\nkalnuose Šiaurės Amerikoje, nedideliame, tik 144 m2 plote. Kalnai nėra iš\naukštųjų, siekiatys iki 2700 m virš jūros lygio, bet mamutmedžiai juose jaučiasi\npuikiai. Čia įkurtas nacionalinis mamutmedžių parkas. Angliakalbiai mamutmedžius\nvadina Sequoia, ir šis pavadinimas dažnai supainioja. Nes tai, ką mes\nlietuviškai vadiname sekvoja, yra visai kitas augalas. Sekvojos taip pat auga\nŠiaurės Amerikoje, sekvojų nacionaliniame parke. Angliškai sekvoja vadinama \nCalifornia Redwood. Mamutmedžiai nuo sekvojų gerokai skiriasi pagal išvaizdą –\nmamutmedžių šakelių spygliai aštrūs ir panašūs į kadagių, o sekvojų – švelnūs,\npanašūs į eglių.\n\nDidžiojo mamutmedžio šakelė panaši į mūsų kadagio, spygliai gan dygūs. O\ntikrosios sekvojos spygliukai švelnūs, pagal išvaizdą panašūs į eglės (dešinėje)\nMamutmedis, vardu Generolas Šermanas\nMamutmedžiai nėra patys aukščiausi pasaulio medžiai. Nors jų ūgis ir nemažas,\ngali siekti net 100 – 130 metrų (aukščiausias Lietuvos medis siekia apie 50 m).\nJie taip pat nėra ir seniausi Žemės medžiai, juos lenkia 4000 – 5000 m. amžiaus\neuropinis kukmedis, gajoji pušis ir kt. Šiuo metu pačio seniausio mamutmedžio\namžius siekia apie 3700 m. Storiausio pasaulio medžio rinkimuose mamutmedis\nužima 3-ąją vietą su 8,9 m skersmens liemeniu, o pirmosios vietos laimėtojo\nbaobabo skersmuo – net 16 metrų (medžio skersmuo paprastai matuojamas ne prie\npat žemės, o 1,3-1,4 m aukštyje). Bet nei vienas pasaulio medis neprilygsta\nmamutmedžiui vardu Generolas Šermanas. Jie sukaupia daugiausiai medienos iš visų\npasaulio medžių. Jeigu jo visą medieną paskaičiuotume kubiniais metrais, tai ji\nužimtų net 1488 m3 ! Palyginimui – vienos galingos ir storos lietuviškos pušies\nmedienos tūris yra tik apie 5 – 6 m3. Jo aukštis siekia 84 m, sveria apie 2000\ntonų, o jo žievė apie 0,6 m storio. Šio medžio pagrindo plotas užimtų visos\n krepšinio aikštelės dydžio plotą. Iš viso nacionaliniame parke auga 11 tūkst.\nmamutmedžių, iš kurių dauguma turi vardus – Sentinelis, Prezidentas, generolas\nGrantas ir kt.\n\nŠtai jis - masyviausias medis pasaulyje, didysis mamutmedis „General Sherman“,\njo viso ūgio neįmanoma aprėpti akimisMamutmedžių sėklos\nJos smulkutės, tik 0,5 cm dydžio, bet jose užkoduota daug „megabaitų“ svarbios\ninformacijos. Pvz., kad sėklos iš kankorėžių paprastai išbyra po miškų gaisrų,\nkuriuos sukelia žaibai. Mums tai paradoksas, bet taip jau evoliucijos\nsutvarkyta, nes po gaisro atsiranda dideli tušti plotai, kuriuose niekas\nneužstoja saulės šviesos, o pelenai – puiki trąša „mamutukų“ daigams. Seni\nmedžiai žaibų ir gaisrų nebijo, juos saugo stora žievė, kurioje nėra dervų.\n\nŠių medžių galiūnų sėklytės yra smulkios, iš visų ant žemės pabirusių sėklų tik\n1 % užauga iki medžio. Sėklytes labai mėgsta paukščiai, voverės ir kiti\ngyvūnėliaiKuo senyn - tuo stipryn\nDar įdomu tai, kad mamutmedžiai, skirtingai nei dauguma medžių, kuo senesni, tuo\nsparčiau auga. Šį neįtikėtiną faktą neseniai atrado amerikiečių mokslininkai.\nPer metus senas mamutmedis procentiškai priauga medienos daugiau nei jaunas\nmedis. Senus medžius labai retai išverčia audros, nes jų šaknų sistema galinga\nir tvirta. Šakos irgi drūtos – kelių metrų storio šakos nenulūžta ir gali\natlaikyti kelių tonų sniego masę. Medieną retai kada griaužia vabzdžiai\nkenkėjai, o nuo puvinio saugo joje esančios tanino rūgštys.\n\nPaprastai, nugyvenę savo amžių, mamutmedžiai nuvirsta ir subyra į gabalėlius;\nretas atvejis, kad išliktų kaip šisMamutmedžių kirtimai\nXIX a. mamutmedžius pradėta masiškai kirsti. Nuo išnaikinimo juos išgelbėjo dar\nviena įdomi savybė: nepaisant to, kad medžiai atsparūs audroms, ugniai ir\nšalčiui, bet jų mediena yra tokia trapi, kad nukirsti kamienai dažnai tiesiog\nsubyrėdavo į gabaliukus, tad tikdavo tik skiedroms. Uždraudus jų kirtimą ir\nįkūrus nacionalinį parką, mamutmedžių giraitė tapo kur kas pelningesnis kaip\nturistinis, o ne medienos pramonės objektas. Deja, sekvojoms pasisekė mažiau,\nnes jų mediena gerokai vertingesnė, tad nuolat vyksta konfliktas tarp\ngamtosaugininkų ir medienos verslininkų – ar palikti gyvus ir unikalius medžius,\nar iškirsti juos medienos pramonei.\n\nMamutmedžiai pasaulyje\nDidieji mamutmedžiai šiuo metu auga daugelio šalių parkuose, botanikos soduose\nbei  namų kiemuose. Žinoma, tokio aukščio ir storio kaip Sierra Nevados kalnuose\njie nepasiekia, bet vis tiek užauga nemaži. Europoje jie geriausiai jaučiasi\nPietų ir Vidurio Europos šalyse. Lietuvoje gali augti, nes, kaip ir savo\ntėvynėje ištveria iki -300 C šaltį. Bet mūsų žiemomis jiems trūksta gausaus\nsniego, kuris apsaugo jaunus augalus nuo šalčių. Be to, jie gan sunkiai ištveria\npermainingas lietuviškas žiemas su atodrėkiais. Bet jeigu norime kažko\nišskirtinio ir įdomaus savo sode, auginkime galingiausią pasaulio medį – didįjį\nmamutmedį.\n\nDidieji mamutmedžiai – populiarūs medžiai Europos šalių parkuose bei soduose.\nŠis auga Bagatelle parke ParyžiujeSelekcininkai yra sukūrę įvairių mamutmedžių\nveislių. Nuotraukoje – ‘Pendula‘, neaukštas ir svyrančia laja medis, iš tiesų\nprimena mamutą","html":"<h3 id=\"didysis-mamutmedis-sequoiadendron-giganteum\">Didysis mamutmedis (<em>Sequoiadendron giganteum</em>)</h3><p>Jis nepralenkiamas tarp visų Žemės medžių savo masyvumu ir galingumu. Šis unikalus medis natūraliai auga vienintelėje vietoje pasaulyje – Sierra Nevados kalnuose Šiaurės Amerikoje, nedideliame, tik 144 m<sup>2</sup> plote. Kalnai nėra iš aukštųjų, siekiatys iki 2700 m virš jūros lygio, bet mamutmedžiai juose jaučiasi puikiai. Čia įkurtas nacionalinis mamutmedžių parkas. Angliakalbiai mamutmedžius vadina <em>Sequoia</em>, ir šis pavadinimas dažnai supainioja. Nes tai, ką mes lietuviškai vadiname sekvoja, yra visai kitas augalas. Sekvojos taip pat auga Šiaurės Amerikoje, sekvojų nacionaliniame parke. Angliškai sekvoja vadinama <em>California Redwood</em>. Mamutmedžiai nuo sekvojų gerokai skiriasi pagal išvaizdą – mamutmedžių šakelių spygliai aštrūs ir panašūs į kadagių, o sekvojų – švelnūs, panašūs į eglių.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/07/Nr.1.JPG\" width=\"1632\" height=\"1224\" loading=\"lazy\" alt></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/07/Nr.2.JPG\" width=\"1632\" height=\"1224\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Didžiojo mamutmedžio šakelė panaši į mūsų kadagio, spygliai gan dygūs. O tikrosios sekvojos spygliukai švelnūs, pagal išvaizdą panašūs į eglės (dešinėje)</figcaption></figure><h3 id=\"mamutmedis-vardu-generolas-%C5%A1ermanas\">Mamutmedis, vardu Generolas Šermanas</h3><p>Mamutmedžiai nėra patys aukščiausi pasaulio medžiai. Nors jų ūgis ir nemažas, gali siekti net 100 – 130 metrų (aukščiausias Lietuvos medis siekia apie 50 m). Jie taip pat nėra ir seniausi Žemės medžiai, juos lenkia 4000 – 5000 m. amžiaus europinis kukmedis, gajoji pušis ir kt. Šiuo metu pačio seniausio mamutmedžio amžius siekia apie 3700 m. Storiausio pasaulio medžio rinkimuose mamutmedis užima 3-ąją vietą su 8,9 m skersmens liemeniu, o pirmosios vietos laimėtojo baobabo skersmuo – net 16 metrų (medžio skersmuo paprastai matuojamas ne prie pat žemės, o 1,3-1,4 m aukštyje). Bet nei vienas pasaulio medis neprilygsta mamutmedžiui vardu <strong>Generolas Šermanas</strong>. Jie sukaupia daugiausiai medienos iš visų pasaulio medžių. Jeigu jo visą medieną paskaičiuotume kubiniais metrais, tai ji užimtų net 1488 m<sup>3</sup> ! Palyginimui – vienos galingos ir storos lietuviškos pušies medienos tūris yra tik apie 5 – 6 m<sup>3</sup>. Jo aukštis siekia 84 m, sveria apie 2000 tonų, o jo žievė apie 0,6 m storio. Šio medžio pagrindo plotas užimtų visos  krepšinio aikštelės dydžio plotą. Iš viso nacionaliniame parke auga 11 tūkst. mamutmedžių, iš kurių dauguma turi vardus – Sentinelis, Prezidentas, generolas Grantas ir kt.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/07/Nr.4.JPG\" width=\"1600\" height=\"1200\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Štai jis - masyviausias medis pasaulyje, didysis mamutmedis „General Sherman“, jo viso ūgio neįmanoma aprėpti akimis</figcaption></figure><h3 id=\"mamutmed%C5%BEi%C5%B3-s%C4%97klos\">Mamutmedžių sėklos</h3><p>Jos smulkutės, tik 0,5 cm dydžio, bet jose užkoduota daug „megabaitų“ svarbios informacijos. Pvz., kad sėklos iš kankorėžių paprastai išbyra po miškų gaisrų, kuriuos sukelia žaibai. Mums tai paradoksas, bet taip jau evoliucijos sutvarkyta, nes po gaisro atsiranda dideli tušti plotai, kuriuose niekas neužstoja saulės šviesos, o pelenai – puiki trąša „mamutukų“ daigams. Seni medžiai žaibų ir gaisrų nebijo, juos saugo stora žievė, kurioje nėra dervų.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/07/Nr.6.JPG\" width=\"1632\" height=\"1224\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Šių medžių galiūnų sėklytės yra smulkios, iš visų ant žemės pabirusių sėklų tik 1 % užauga iki medžio. Sėklytes labai mėgsta paukščiai, voverės ir kiti gyvūnėliai</figcaption></figure><h3 id=\"kuo-senyntuo-stipryn\">Kuo senyn - tuo stipryn</h3><p>Dar įdomu tai, kad mamutmedžiai, skirtingai nei dauguma medžių, kuo senesni, tuo sparčiau auga. Šį neįtikėtiną faktą neseniai atrado amerikiečių mokslininkai. Per metus senas mamutmedis procentiškai priauga medienos daugiau nei jaunas medis. Senus medžius labai retai išverčia audros, nes jų šaknų sistema galinga ir tvirta. Šakos irgi drūtos – kelių metrų storio šakos nenulūžta ir gali atlaikyti kelių tonų sniego masę. Medieną retai kada griaužia vabzdžiai kenkėjai, o nuo puvinio saugo joje esančios tanino rūgštys.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/07/Nr.5.JPG\" width=\"1600\" height=\"1200\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Paprastai, nugyvenę savo amžių, mamutmedžiai nuvirsta ir subyra į gabalėlius; retas atvejis, kad išliktų kaip šis</figcaption></figure><h3 id=\"mamutmed%C5%BEi%C5%B3-kirtimai\">Mamutmedžių kirtimai</h3><p>XIX a. mamutmedžius pradėta masiškai kirsti. Nuo išnaikinimo juos išgelbėjo dar viena įdomi savybė: nepaisant to, kad medžiai atsparūs audroms, ugniai ir šalčiui, bet jų mediena yra tokia trapi, kad nukirsti kamienai dažnai tiesiog subyrėdavo į gabaliukus, tad tikdavo tik skiedroms. Uždraudus jų kirtimą ir įkūrus nacionalinį parką, mamutmedžių giraitė tapo kur kas pelningesnis kaip turistinis, o ne medienos pramonės objektas. Deja, sekvojoms pasisekė mažiau, nes jų mediena gerokai vertingesnė, tad nuolat vyksta konfliktas tarp gamtosaugininkų ir medienos verslininkų – ar palikti gyvus ir unikalius medžius, ar iškirsti juos medienos pramonei.</p><h3 id=\"mamutmed%C5%BEiai-pasaulyje\">Mamutmedžiai pasaulyje</h3><p>Didieji mamutmedžiai šiuo metu auga daugelio šalių parkuose, botanikos soduose bei  namų kiemuose. Žinoma, tokio aukščio ir storio kaip Sierra Nevados kalnuose jie nepasiekia, bet vis tiek užauga nemaži. Europoje jie geriausiai jaučiasi Pietų ir Vidurio Europos šalyse. Lietuvoje gali augti, nes, kaip ir savo tėvynėje ištveria iki -30<sup>0</sup> C šaltį. Bet mūsų žiemomis jiems trūksta gausaus sniego, kuris apsaugo jaunus augalus nuo šalčių. Be to, jie gan sunkiai ištveria permainingas lietuviškas žiemas su atodrėkiais. Bet jeigu norime kažko išskirtinio ir įdomaus savo sode, auginkime galingiausią pasaulio medį – didįjį mamutmedį.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/07/Nr.7.JPG\" width=\"1843\" height=\"1229\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Didieji mamutmedžiai – populiarūs medžiai Europos šalių parkuose bei soduose. Šis auga Bagatelle parke Paryžiuje</figcaption></figure><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/07/Nr.8.JPG\" width=\"1632\" height=\"1224\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Selekcininkai yra sukūrę įvairių mamutmedžių veislių. Nuotraukoje – ‘Pendula‘, neaukštas ir svyrančia laja medis, iš tiesų primena mamutą</figcaption></figure>","url":"https://valdymas.medeinos.lt/masyviausias-medis-zemeje/","canonical_url":null,"uuid":"967bce32-260f-44d4-b84e-6d5743cf57ce","codeinjection_foot":null,"codeinjection_head":null,"codeinjection_styles":null,"comment_id":"6a57b3f15f08b323af4e607d","reading_time":4,"send_email_when_published":false,"email_subject":null,"childHtmlRehype":{"html":"<h3 id=\"didysis-mamutmedis-sequoiadendron-giganteum\">Didysis mamutmedis (<em>Sequoiadendron giganteum</em>)</h3><p>Jis nepralenkiamas tarp visų Žemės medžių savo masyvumu ir galingumu. Šis unikalus medis natūraliai auga vienintelėje vietoje pasaulyje – Sierra Nevados kalnuose Šiaurės Amerikoje, nedideliame, tik 144 m<sup>2</sup> plote. Kalnai nėra iš aukštųjų, siekiatys iki 2700 m virš jūros lygio, bet mamutmedžiai juose jaučiasi puikiai. Čia įkurtas nacionalinis mamutmedžių parkas. Angliakalbiai mamutmedžius vadina <em>Sequoia</em>, ir šis pavadinimas dažnai supainioja. Nes tai, ką mes lietuviškai vadiname sekvoja, yra visai kitas augalas. Sekvojos taip pat auga Šiaurės Amerikoje, sekvojų nacionaliniame parke. Angliškai sekvoja vadinama <em>California Redwood</em>. Mamutmedžiai nuo sekvojų gerokai skiriasi pagal išvaizdą – mamutmedžių šakelių spygliai aštrūs ir panašūs į kadagių, o sekvojų – švelnūs, panašūs į eglių.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/07/Nr.1.JPG\" width=\"1632\" height=\"1224\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/07/Nr.2.JPG\" width=\"1632\" height=\"1224\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Didžiojo mamutmedžio šakelė panaši į mūsų kadagio, spygliai gan dygūs. O tikrosios sekvojos spygliukai švelnūs, pagal išvaizdą panašūs į eglės (dešinėje)</figcaption></figure><h3 id=\"mamutmedis-vardu-generolas-%C5%A1ermanas\">Mamutmedis, vardu Generolas Šermanas</h3><p>Mamutmedžiai nėra patys aukščiausi pasaulio medžiai. Nors jų ūgis ir nemažas, gali siekti net 100 – 130 metrų (aukščiausias Lietuvos medis siekia apie 50 m). Jie taip pat nėra ir seniausi Žemės medžiai, juos lenkia 4000 – 5000 m. amžiaus europinis kukmedis, gajoji pušis ir kt. Šiuo metu pačio seniausio mamutmedžio amžius siekia apie 3700 m. Storiausio pasaulio medžio rinkimuose mamutmedis užima 3-ąją vietą su 8,9 m skersmens liemeniu, o pirmosios vietos laimėtojo baobabo skersmuo – net 16 metrų (medžio skersmuo paprastai matuojamas ne prie pat žemės, o 1,3-1,4 m aukštyje). Bet nei vienas pasaulio medis neprilygsta mamutmedžiui vardu <strong>Generolas Šermanas</strong>. Jie sukaupia daugiausiai medienos iš visų pasaulio medžių. Jeigu jo visą medieną paskaičiuotume kubiniais metrais, tai ji užimtų net 1488 m<sup>3</sup> ! Palyginimui – vienos galingos ir storos lietuviškos pušies medienos tūris yra tik apie 5 – 6 m<sup>3</sup>. Jo aukštis siekia 84 m, sveria apie 2000 tonų, o jo žievė apie 0,6 m storio. Šio medžio pagrindo plotas užimtų visos  krepšinio aikštelės dydžio plotą. Iš viso nacionaliniame parke auga 11 tūkst. mamutmedžių, iš kurių dauguma turi vardus – Sentinelis, Prezidentas, generolas Grantas ir kt.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/07/Nr.4.JPG\" width=\"1600\" height=\"1200\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Štai jis - masyviausias medis pasaulyje, didysis mamutmedis „General Sherman“, jo viso ūgio neįmanoma aprėpti akimis</figcaption></figure><h3 id=\"mamutmed%C5%BEi%C5%B3-s%C4%97klos\">Mamutmedžių sėklos</h3><p>Jos smulkutės, tik 0,5 cm dydžio, bet jose užkoduota daug „megabaitų“ svarbios informacijos. Pvz., kad sėklos iš kankorėžių paprastai išbyra po miškų gaisrų, kuriuos sukelia žaibai. Mums tai paradoksas, bet taip jau evoliucijos sutvarkyta, nes po gaisro atsiranda dideli tušti plotai, kuriuose niekas neužstoja saulės šviesos, o pelenai – puiki trąša „mamutukų“ daigams. Seni medžiai žaibų ir gaisrų nebijo, juos saugo stora žievė, kurioje nėra dervų.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/07/Nr.6.JPG\" width=\"1632\" height=\"1224\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Šių medžių galiūnų sėklytės yra smulkios, iš visų ant žemės pabirusių sėklų tik 1 % užauga iki medžio. Sėklytes labai mėgsta paukščiai, voverės ir kiti gyvūnėliai</figcaption></figure><h3 id=\"kuo-senyntuo-stipryn\">Kuo senyn - tuo stipryn</h3><p>Dar įdomu tai, kad mamutmedžiai, skirtingai nei dauguma medžių, kuo senesni, tuo sparčiau auga. Šį neįtikėtiną faktą neseniai atrado amerikiečių mokslininkai. Per metus senas mamutmedis procentiškai priauga medienos daugiau nei jaunas medis. Senus medžius labai retai išverčia audros, nes jų šaknų sistema galinga ir tvirta. Šakos irgi drūtos – kelių metrų storio šakos nenulūžta ir gali atlaikyti kelių tonų sniego masę. Medieną retai kada griaužia vabzdžiai kenkėjai, o nuo puvinio saugo joje esančios tanino rūgštys.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/07/Nr.5.JPG\" width=\"1600\" height=\"1200\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Paprastai, nugyvenę savo amžių, mamutmedžiai nuvirsta ir subyra į gabalėlius; retas atvejis, kad išliktų kaip šis</figcaption></figure><h3 id=\"mamutmed%C5%BEi%C5%B3-kirtimai\">Mamutmedžių kirtimai</h3><p>XIX a. mamutmedžius pradėta masiškai kirsti. Nuo išnaikinimo juos išgelbėjo dar viena įdomi savybė: nepaisant to, kad medžiai atsparūs audroms, ugniai ir šalčiui, bet jų mediena yra tokia trapi, kad nukirsti kamienai dažnai tiesiog subyrėdavo į gabaliukus, tad tikdavo tik skiedroms. Uždraudus jų kirtimą ir įkūrus nacionalinį parką, mamutmedžių giraitė tapo kur kas pelningesnis kaip turistinis, o ne medienos pramonės objektas. Deja, sekvojoms pasisekė mažiau, nes jų mediena gerokai vertingesnė, tad nuolat vyksta konfliktas tarp gamtosaugininkų ir medienos verslininkų – ar palikti gyvus ir unikalius medžius, ar iškirsti juos medienos pramonei.</p><h3 id=\"mamutmed%C5%BEiai-pasaulyje\">Mamutmedžiai pasaulyje</h3><p>Didieji mamutmedžiai šiuo metu auga daugelio šalių parkuose, botanikos soduose bei  namų kiemuose. Žinoma, tokio aukščio ir storio kaip Sierra Nevados kalnuose jie nepasiekia, bet vis tiek užauga nemaži. Europoje jie geriausiai jaučiasi Pietų ir Vidurio Europos šalyse. Lietuvoje gali augti, nes, kaip ir savo tėvynėje ištveria iki -30<sup>0</sup> C šaltį. Bet mūsų žiemomis jiems trūksta gausaus sniego, kuris apsaugo jaunus augalus nuo šalčių. Be to, jie gan sunkiai ištveria permainingas lietuviškas žiemas su atodrėkiais. Bet jeigu norime kažko išskirtinio ir įdomaus savo sode, auginkime galingiausią pasaulio medį – didįjį mamutmedį.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/07/Nr.7.JPG\" width=\"1843\" height=\"1229\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Didieji mamutmedžiai – populiarūs medžiai Europos šalių parkuose bei soduose. Šis auga Bagatelle parke Paryžiuje</figcaption></figure><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/07/Nr.8.JPG\" width=\"1632\" height=\"1224\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Selekcininkai yra sukūrę įvairių mamutmedžių veislių. Nuotraukoje – ‘Pendula‘, neaukštas ir svyrančia laja medis, iš tiesų primena mamutą</figcaption></figure>","htmlAst":{"type":"root","children":[{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"didysis-mamutmedis-sequoiadendron-giganteum"},"children":[{"type":"text","value":"Didysis mamutmedis ("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Sequoiadendron giganteum"}]},{"type":"text","value":")"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Jis nepralenkiamas tarp visų Žemės medžių savo masyvumu ir galingumu. Šis unikalus medis natūraliai auga vienintelėje vietoje pasaulyje – Sierra Nevados kalnuose Šiaurės Amerikoje, nedideliame, tik 144 m"},{"type":"element","tagName":"sup","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"2"}]},{"type":"text","value":" plote. Kalnai nėra iš aukštųjų, siekiatys iki 2700 m virš jūros lygio, bet mamutmedžiai juose jaučiasi puikiai. Čia įkurtas nacionalinis mamutmedžių parkas. Angliakalbiai mamutmedžius vadina "},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Sequoia"}]},{"type":"text","value":", ir šis pavadinimas dažnai supainioja. Nes tai, ką mes lietuviškai vadiname sekvoja, yra visai kitas augalas. Sekvojos taip pat auga Šiaurės Amerikoje, sekvojų nacionaliniame parke. Angliškai sekvoja vadinama "},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"California Redwood"}]},{"type":"text","value":". Mamutmedžiai nuo sekvojų gerokai skiriasi pagal išvaizdą – mamutmedžių šakelių spygliai aštrūs ir panašūs į kadagių, o sekvojų – švelnūs, panašūs į eglių."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/07/Nr.1.JPG","width":1632,"height":1224,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/07/Nr.2.JPG","width":1632,"height":1224,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Didžiojo mamutmedžio šakelė panaši į mūsų kadagio, spygliai gan dygūs. O tikrosios sekvojos spygliukai švelnūs, pagal išvaizdą panašūs į eglės (dešinėje)"}]}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"mamutmedis-vardu-generolas-%C5%A1ermanas"},"children":[{"type":"text","value":"Mamutmedis, vardu Generolas Šermanas"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Mamutmedžiai nėra patys aukščiausi pasaulio medžiai. Nors jų ūgis ir nemažas, gali siekti net 100 – 130 metrų (aukščiausias Lietuvos medis siekia apie 50 m). Jie taip pat nėra ir seniausi Žemės medžiai, juos lenkia 4000 – 5000 m. amžiaus europinis kukmedis, gajoji pušis ir kt. Šiuo metu pačio seniausio mamutmedžio amžius siekia apie 3700 m. Storiausio pasaulio medžio rinkimuose mamutmedis užima 3-ąją vietą su 8,9 m skersmens liemeniu, o pirmosios vietos laimėtojo baobabo skersmuo – net 16 metrų (medžio skersmuo paprastai matuojamas ne prie pat žemės, o 1,3-1,4 m aukštyje). Bet nei vienas pasaulio medis neprilygsta mamutmedžiui vardu "},{"type":"element","tagName":"strong","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Generolas Šermanas"}]},{"type":"text","value":". Jie sukaupia daugiausiai medienos iš visų pasaulio medžių. Jeigu jo visą medieną paskaičiuotume kubiniais metrais, tai ji užimtų net 1488 m"},{"type":"element","tagName":"sup","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"3"}]},{"type":"text","value":" ! Palyginimui – vienos galingos ir storos lietuviškos pušies medienos tūris yra tik apie 5 – 6 m"},{"type":"element","tagName":"sup","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"3"}]},{"type":"text","value":". Jo aukštis siekia 84 m, sveria apie 2000 tonų, o jo žievė apie 0,6 m storio. Šio medžio pagrindo plotas užimtų visos  krepšinio aikštelės dydžio plotą. Iš viso nacionaliniame parke auga 11 tūkst. mamutmedžių, iš kurių dauguma turi vardus – Sentinelis, Prezidentas, generolas Grantas ir kt."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/07/Nr.4.JPG","width":1600,"height":1200,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Štai jis - masyviausias medis pasaulyje, didysis mamutmedis „General Sherman“, jo viso ūgio neįmanoma aprėpti akimis"}]}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"mamutmed%C5%BEi%C5%B3-s%C4%97klos"},"children":[{"type":"text","value":"Mamutmedžių sėklos"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Jos smulkutės, tik 0,5 cm dydžio, bet jose užkoduota daug „megabaitų“ svarbios informacijos. Pvz., kad sėklos iš kankorėžių paprastai išbyra po miškų gaisrų, kuriuos sukelia žaibai. Mums tai paradoksas, bet taip jau evoliucijos sutvarkyta, nes po gaisro atsiranda dideli tušti plotai, kuriuose niekas neužstoja saulės šviesos, o pelenai – puiki trąša „mamutukų“ daigams. Seni medžiai žaibų ir gaisrų nebijo, juos saugo stora žievė, kurioje nėra dervų."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/07/Nr.6.JPG","width":1632,"height":1224,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Šių medžių galiūnų sėklytės yra smulkios, iš visų ant žemės pabirusių sėklų tik 1 % užauga iki medžio. Sėklytes labai mėgsta paukščiai, voverės ir kiti gyvūnėliai"}]}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"kuo-senyntuo-stipryn"},"children":[{"type":"text","value":"Kuo senyn - tuo stipryn"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Dar įdomu tai, kad mamutmedžiai, skirtingai nei dauguma medžių, kuo senesni, tuo sparčiau auga. Šį neįtikėtiną faktą neseniai atrado amerikiečių mokslininkai. Per metus senas mamutmedis procentiškai priauga medienos daugiau nei jaunas medis. Senus medžius labai retai išverčia audros, nes jų šaknų sistema galinga ir tvirta. Šakos irgi drūtos – kelių metrų storio šakos nenulūžta ir gali atlaikyti kelių tonų sniego masę. Medieną retai kada griaužia vabzdžiai kenkėjai, o nuo puvinio saugo joje esančios tanino rūgštys."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/07/Nr.5.JPG","width":1600,"height":1200,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Paprastai, nugyvenę savo amžių, mamutmedžiai nuvirsta ir subyra į gabalėlius; retas atvejis, kad išliktų kaip šis"}]}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"mamutmed%C5%BEi%C5%B3-kirtimai"},"children":[{"type":"text","value":"Mamutmedžių kirtimai"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"XIX a. mamutmedžius pradėta masiškai kirsti. Nuo išnaikinimo juos išgelbėjo dar viena įdomi savybė: nepaisant to, kad medžiai atsparūs audroms, ugniai ir šalčiui, bet jų mediena yra tokia trapi, kad nukirsti kamienai dažnai tiesiog subyrėdavo į gabaliukus, tad tikdavo tik skiedroms. Uždraudus jų kirtimą ir įkūrus nacionalinį parką, mamutmedžių giraitė tapo kur kas pelningesnis kaip turistinis, o ne medienos pramonės objektas. Deja, sekvojoms pasisekė mažiau, nes jų mediena gerokai vertingesnė, tad nuolat vyksta konfliktas tarp gamtosaugininkų ir medienos verslininkų – ar palikti gyvus ir unikalius medžius, ar iškirsti juos medienos pramonei."}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"mamutmed%C5%BEiai-pasaulyje"},"children":[{"type":"text","value":"Mamutmedžiai pasaulyje"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Didieji mamutmedžiai šiuo metu auga daugelio šalių parkuose, botanikos soduose bei  namų kiemuose. Žinoma, tokio aukščio ir storio kaip Sierra Nevados kalnuose jie nepasiekia, bet vis tiek užauga nemaži. Europoje jie geriausiai jaučiasi Pietų ir Vidurio Europos šalyse. Lietuvoje gali augti, nes, kaip ir savo tėvynėje ištveria iki -30"},{"type":"element","tagName":"sup","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"0"}]},{"type":"text","value":" C šaltį. Bet mūsų žiemomis jiems trūksta gausaus sniego, kuris apsaugo jaunus augalus nuo šalčių. Be to, jie gan sunkiai ištveria permainingas lietuviškas žiemas su atodrėkiais. Bet jeigu norime kažko išskirtinio ir įdomaus savo sode, auginkime galingiausią pasaulio medį – didįjį mamutmedį."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/07/Nr.7.JPG","width":1843,"height":1229,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Didieji mamutmedžiai – populiarūs medžiai Europos šalių parkuose bei soduose. Šis auga Bagatelle parke Paryžiuje"}]}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/07/Nr.8.JPG","width":1632,"height":1224,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Selekcininkai yra sukūrę įvairių mamutmedžių veislių. Nuotraukoje – ‘Pendula‘, neaukštas ir svyrančia laja medis, iš tiesų primena mamutą"}]}]}],"data":{"quirksMode":false}},"tableOfContents":[{"id":"didysis-mamutmedis-sequoiadendron-giganteum","heading":"Didysis mamutmedis (Sequoiadendron giganteum)"},{"id":"mamutmedis-vardu-generolas-%C5%A1ermanas","heading":"Mamutmedis, vardu Generolas Šermanas"},{"id":"mamutmed%C5%BEi%C5%B3-s%C4%97klos","heading":"Mamutmedžių sėklos"},{"id":"kuo-senyntuo-stipryn","heading":"Kuo senyn - tuo stipryn"},{"id":"mamutmed%C5%BEi%C5%B3-kirtimai","heading":"Mamutmedžių kirtimai"},{"id":"mamutmed%C5%BEiai-pasaulyje","heading":"Mamutmedžiai pasaulyje"}]},"featureImageSharp":null},"allGhostPost":{"edges":[{"node":{"id":"Ghost__Post__6a6f51ea5f08b323af4e6206","title":"Boružėlės","slug":"boruzeles","featured":true,"feature_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Harmonia-axirydis--azijin--boru----3.JPG","excerpt":"Dauguma pažįsta tik tą septyntaškę boružę, bet Lietuvoje skaičiuojama virš 50 rūšių skirtingų boružių. Kai kurios turi tik du taškelius, o kai kurios net 24 ! Yra ir visai be taškelių","custom_excerpt":"Dauguma pažįsta tik tą septyntaškę boružę, bet Lietuvoje skaičiuojama virš 50 rūšių skirtingų boružių. Kai kurios turi tik du taškelius, o kai kurios net 24 ! Yra ir visai be taškelių","visibility":"public","created_at_pretty":"2 Aug 2026","published_at_pretty":"2 Aug 2026","updated_at_pretty":"2 Aug 2026","created_at":"2026-08-02T17:19:22.000+03:00","published_at":"2026-08-02T19:28:27.000+03:00","updated_at":"2026-08-02T19:33:36.000+03:00","meta_title":null,"meta_description":null,"og_description":null,"og_image":null,"og_title":null,"twitter_description":null,"twitter_image":null,"twitter_title":null,"authors":[{"slug":"medeina","url":"https://valdymas.medeinos.lt/autorius/medeina/","name":"Edita Medeina","bio":"Esu Edita Medeina (Jakubauskaitė) mokiausi ir užaugau Rumšiškėse. Medeinos vardas man prilipo savaime, kai kartu su draugais pradėjome švęsti Medeinos šventę, o man tekdavo įsikūnyti į šią deivę.","cover_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2020/05/DSC_1708.JPG","profile_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2022/01/zEdita-Medeina.jpg","location":null,"website":"https://www.medeinos.lt","twitter":"@EditaDitule","facebook":"medeinos","meta_title":null,"meta_description":null,"coverImageSharp":null,"profileImageSharp":null}],"primary_author":{"slug":"medeina","url":"https://valdymas.medeinos.lt/autorius/medeina/","name":"Edita Medeina","bio":"Esu Edita Medeina (Jakubauskaitė) mokiausi ir užaugau Rumšiškėse. Medeinos vardas man prilipo savaime, kai kartu su draugais pradėjome švęsti Medeinos šventę, o man tekdavo įsikūnyti į šią deivę.","cover_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2020/05/DSC_1708.JPG","profile_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2022/01/zEdita-Medeina.jpg","location":null,"website":"https://www.medeinos.lt","twitter":"@EditaDitule","facebook":"medeinos","meta_title":null,"meta_description":null,"coverImageSharp":null,"profileImageSharp":null},"primary_tag":{"slug":"aplinkosauga","url":"https://valdymas.medeinos.lt/tema/aplinkosauga/","name":"APLINKOSAUGA","visibility":"public","feature_image":null,"description":null,"meta_title":null,"meta_description":null,"featureImageSharp":null},"tags":[{"slug":"aplinkosauga","url":"https://valdymas.medeinos.lt/tema/aplinkosauga/","name":"APLINKOSAUGA","visibility":"public","feature_image":null,"description":null,"meta_title":null,"meta_description":null,"featureImageSharp":null}],"plaintext":"Vaikystėje mokėjau tokią dainelę: \"Boružėlė septyntaškė, panaši į mažą braškę\".\nBoružės yra lengviausiai atpažįstamas vabalas pasaulyje. Nors dažniausiai\nįsivaizduojame raudoną boružę su juodais taškais, iš tikrųjų jų įvairovė daug\ndidesnė. Būdama maža aš irgi buvau įsitikinusi, kad kiek boružėlė turi metų,\ntiek pas ją taškelių. Bet tai tik mitas, nes suaugusios boružės visada turi\nvienodą taškelių skaičių.\n\nBoružių rūšys\nPasaulyje žinoma net apie 4000 boružių rūšių, priklausančių Coccinellidae \nšeimai. Lietuvoje jų priskaičiuojama apie 50–60. Jos ne visos raudonos, yra\noranžinių, geltonų, juodų, rudų. Taškeliai gali būti ne tik juodi, bet ir balti,\ngeltoni ar raudoni. Ir jų forma gali būti ne apvali, o kvadratėliais ar net kaip\nšachmatų lenta. Be abejo, taškų skaičius visiškai nerodo boružės amžiaus.\nMažiausiai taškelių turi dvitaškė adalija, o daugiausiai turi net 24, kuri taip\nir vadinasi - dvidešimtketurtaškė boružė! Tai viena iš mažesnių boružėlių,\nsiekia tik 3-4 mm ilgio. Bet pati mažiausia yra skydamarinė boružė, siekianti\ntik 1,5 mm dydį. Nors nėra reta, bet dėl savo mažumo sunkiai pastebima, be to,\nji nepanaši į daugumą boružėlių, nes neturi taškelių, yra juoda ir net šiek tiek\nplaukuota, maitinasi voratinklinėmis erkutėmis, tad sodininkams šios mažylės yra\nlabai naudingos. Didžiausia boruže laikoma akiuotoji boružė, siekianti apie 10\nmm. Palyginimui - įprastinė septyntaškė boružė paprastai siekia 7-8 mm ilgį. \n\nDvitaškė adalija (Adalia bipunctata) gali būti raudona su juodais ir juoda su\nraudonais taškaisDvidešimtdvitaškė boružė (Psyllobora vigintiduopunctata) yra\nviena iš mažesniųKą jos ėda?\nDauguma boružių yra tikros plėšrūnės. Dažniausiai minta amarais, skydamariais,\nbaltasparniais, erkutėmis, kitų vabzdžių kiaušinėliais. Tad galima sakyti, kad\nboružės yra sodininkų ir daržininkų svajonės, nes sunaikina daug augalų kenkėjų.\nViena boružė per gyvenimą gali suėsti kelis tūkstančius amarų. Kenkėjus ėda tiek\nsuaugusios boružės, tiek jų rajūnės lervos, tikros besotės. Ką tik išsiritusi\nlerva pirmiausia suėda savo kiaušinio lukštą; jei šalia yra neišsiritusių\nkiaušinėlių, ji gali suėsti ir juos, vėliau pradeda medžioti amarus. Žmonėms tai\ngali atrodyti žiauru, tačiau gamtoje toks elgesys padeda išgyventi stipriausiems\nindividams, ypač tada, kai maisto ištekliai yra riboti. Kai kurios boružių rūšys\nminta žiedadulkėmis, nektaru, grybais ar šiek tiek augalų lapais. \n\nAzijinė boružė, ėdanti savo arba kitos boružės kiaušinėliusBoružių gyvenimo\nciklas\nKaip ir dauguma vabzdžių boružės vystosi keturiais etapais (visiška\nmetamorfozė). Suaugusi boružės patelė padeda kiaušinėlius šalia amarų kolonijos,\no po 4-7 dienų iš jų išsirita plėšriosios lervos ir vos išsiritusios pradeda\nmedžioti amarus. Lervutės sparčiai auga apie 2-4 savaites ir per tą laiką gali\nsuėsti šimtus amarų. Vėliau jos virsta lėliukėmis, bet būdamos šioje stadijoje\nnesimaitina; po maždaug savaitės laiko lėliukė virsta suaugusia boruže ir vėl\naktyviai medžioja amarus. Taip gyvybės ratas sukasi toliau. Lerva visai nepanaši\nį suaugusią boružę – ji pailga, tamsi, dažnai su oranžinėmis ar geltonomis\ndėmėmis, ir yra net godesnė amarų medžiotoja už suaugėlę. Man asmeniškai boružių\nlervos primena mažus drakoniukus. Suaugusi boružė gali gyventi apie vienus\nmetus, kai kurios išgyvena du, bet retai. Laboratorijos sąlygomis buvo\nišgyvenusių tris metus. Rudenį daugelis boružių ieško sausų ir šiltų vietų,\nkartais įskrenda į namus. Gamtoje jos žiemoja po medžių žieve, lapų paklotėje,\nsamanose, akmenų plyšiuose ir taip praleidžia žiemą. Septyntaškės boružės\ndažniausiai žiemoja jau būdamos suaugusios, jos nesiveisia rudenį ir nežiemoja\nkiaušinėlių ar lervų pavidalu.\n\nAkiuotosios ir azijinės boružės lervosKaip jos ginasi?\nJeigu paimtume boružę į ranką, ji gali išskirti gelsvai oranžinį skystį, tai\nhemolimfa, kuri yra kartaus skonio, nemalonaus kvapo, atbaido paukščius ir kitus\nplėšrūnus. Boružės hemolimfoje yra alkaloidų ir kitų apsauginių medžiagų, tad\nkai kuriems žmonėms gali sukelti alerginę reakciją arba odos sudirginimą.\nDažniausiai pasitaiko paraudimas toje vietoje, kur ant odos pateko hemolimfa,\nniežėjimas ar nedidelis bėrimas. Ryškios boružės spalvos tarsi perspėja: „Manęs\ngeriau neliesk ir neėsk\" ! Ar jos kanda žmonėms ? Lietuvoje gyvenančios boružės\nžmogui nepavojingos, kartais didesnės rūšys gali lengvai žnybtelėti, kai ginasi\nar nori patikrinti ar nesate maistas, bet tai nėra pavojinga.\n\nJuodasiūlės boružės piešinys primena šachmatų lentą (Propylea\nquatuordecimpunctata)Azijinė boružė\nPastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje paplito azijinė boružė (Harmonia axyridis)\n. Ji buvo įvežta biologinei kenkėjų kontrolei ir Europoje pradėta naudoti nuo\n1980-ųjų, o komerciniams šiltnamiams buvo plačiai pardavinėjama nuo 1990-ųjų,\nypač Prancūzijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose. Deja, greitai tapo invazine\nrūšimi. Ji konkuruoja su vietinėmis boružėmis, kartais būriais renkasi namuose\nžiemoti, dažniausiai iš boružių gali sukelti žmogui alergines reakcijas ir,\ndeja, išstumia vietines rūšis. Invazinė azijinė boružė garsėja tuo, kad dažnai\nsuėda kitų boružių rūšių kiaušinėlius ir lervas. Tai viena iš priežasčių, kodėl\nji daugelyje Europos šalių mažina vietinių boružių gausą. Ši boružė atsparesnė\nšaltoms žiemoms, plėšresnė ir gali būti įvairiausių spalvų, tai viena labiausiai\nspalvomis kintančių boružių pasaulyje, mokslininkai yra aprašę daugiau kaip 200\njos spalvinių formų ! Pagrindinė priežastis yra genetika, spalvą ir piešinį\nlemia keli genai, todėl gali atsirasti labai daug skirtingų derinių, tai padeda\nrūšiai lengviau prisitaikyti prie skirtingų klimato sąlygų ir aplinkų. Žmonės ne\nkartą bandė biologinei kontrolei įvežti naudingus organizmus, tačiau kai kurie\njų vėliau patys tapo problema. Azijinė boružė yra vienas geriausiai žinomų tokių\npavyzdžių.\n\nJos visos yra viena ir ta pati rūšis, tik labai skirtingų spalvų, tai azijinė\nboružėAzijinių boružių susirinkimas elektros skydinėjeDar keletas įdomių faktų\napie boružes\n * Raudoni ar kitos spalvos sparnai, kuriuos matome, nėra sparnai. Tai sukietėję\n   antsparniai, saugantys tikruosius skraidymo sparnus. Prieš pakildama boružė\n   juos pakelia, o ploni skraidymo sparnai išsiskleidžia tarsi vėduoklė.\n * Boružės skraido puikiai, nes jų tikrieji sparnai išskleidžiami iš po kietų\n   antsparnių per mažiau nei sekundę.\n * Jos gali nuskristi gana toli ir nors atrodo mažytės, boružės yra geros\n   skraiduolės. Vėjo nešamos jos gali nukeliauti dešimtis kilometrų, o kartais –\n   net dar toliau.\n * Jos orientuojasi ne tik rega, bet ir pagal augalų kvapus.\n * Patelė apskaičiuoja, kur dėti kiaušinėlius, ji stengiasi juos padėti ten, kad\n   maisto pakaktų jos lervutėms. Jei amarų kolonija maža, patelė padeda mažiau\n   kiaušinėlių.\n * Boružės geria vandenį - rasos lašelius arba lietaus vandenį nuo lapų.\n   Karštomis vasaros dienomis vanduo joms labai svarbus.\n * Žiemą jų širdis sulėtėja, kai pereina į ramybės būseną. Medžiagų apykaita\n   labai sulėtėja, todėl jos gali kelis mėnesius beveik nesimaitinti.\n * Skruzdėlės nėra boružių draugės, nes jos saugo amarus ir minta jų išskiriamu\n   saldžiu lipčiumi, todėl jos gali pulti boružes, bandančias medžioti amarus.\n   Suaugusios boružės sugeba apsiginti.\n * Boružės ne visada minta tik amarais, nes kai jų trūksta, jos gali maitintis\n   gėlių nektaru ar prinokusių vaisių sultimis. Tai padeda išgyventi, kol\n   atsiranda daugiau grobio.\n * Boružių kiaušinėliai nėra balti, jie dažniausiai būna geltoni arba\n   oranžiniai, pailgos formos ir sustatyti grupelėmis.\n * Ne visi paukščiai jų vengia, nors ryškios spalvos ir karti hemolimfa atbaido\n   daugumą paukščių, tačiau kai kurie paukščiai vis tiek kartais lesa boružes,\n   ypač jei kitokio maisto trūksta, pvz., žvirbliai, kregždės, čiurliai,\n   didžiosios zylės.\n * Viena boružė gali išgelbėti visą augalą, pvz., jei ant jo apsigyvena\n   septyntaškė boružė ir jos lervos, tai per kelias dienas smarkiai sumažina\n   amarų koloniją be jokios žmogaus pagalbos.\n * Ir pats įdomiausias ! Mokslininkai nustatė, kad boružės neieško amarų\n   atsitiktinai. Jos gali užuosti augalus, kuriuos puola amarai, nes kai jie\n   pradeda siurbti augalo sultis, augalas išskiria į orą lakiąsias medžiagas.\n   Boružės jas užuodžia ir skrenda patikrinti, ar ten yra maisto. Vadinasi, jos\n   ieško ne tik pačių amarų, bet ir „augalo pagalbos šauksmo“.\n\nTaigi, niūniuodami dainelę apie boružes, būkime joms dėkingi už sodui teikiamą\nnaudą, o įskridusią į namus žiemoti globokime ir saugokime 🐞🐞\n\nP.S. Daugumos boružėlių nuotraukos tekste yra gan neryškios, nes jos visada\nkažkur skuba ir yra sunku jas nufotografuoti !\n\nKeturiolikadėmė ir penkiolikadėmė boružės (Calvia quatuordecimguttata ir Calvia\nquindecimguttata)\n\nDilgėlinė ir juodbruvėlė boružės (Ceratomegilla notata ir Chilocorus\nrenipustulatus)Keturiolikataškė ir šešiolikadėmė boružės (Coccinula\nquatuordecimpustulata ir Halyzia sedecimguttata)Raiboji ir šešiolikataškė\nboružės (Hippodamia variegata ir Tytthaspis sedecimpunctata)O štai mūsų\nlabiausiai žinoma septyntaškė boružė! (Coccinella septempunctata)","html":"<p>Vaikystėje mokėjau tokią dainelę: \"Boružėlė septyntaškė, panaši į mažą braškę\". Boružės yra lengviausiai atpažįstamas vabalas pasaulyje. Nors dažniausiai įsivaizduojame raudoną boružę su juodais taškais, iš tikrųjų jų įvairovė daug didesnė. Būdama maža aš irgi buvau įsitikinusi, kad kiek boružėlė turi metų, tiek pas ją taškelių. Bet tai tik mitas, nes suaugusios boružės visada turi vienodą taškelių skaičių.</p><h3 id=\"boru%C5%BEi%C5%B3-r%C5%AB%C5%A1ys\">Boružių rūšys</h3><p>Pasaulyje žinoma net apie 4000 boružių rūšių, priklausančių <em>Coccinellidae</em> šeimai. Lietuvoje jų priskaičiuojama apie 50–60. Jos ne visos raudonos, yra oranžinių, geltonų, juodų, rudų. Taškeliai gali būti ne tik juodi, bet ir balti, geltoni ar raudoni. Ir jų forma gali būti ne apvali, o kvadratėliais ar net kaip šachmatų lenta. Be abejo, taškų skaičius visiškai nerodo boružės amžiaus. Mažiausiai taškelių turi <strong>dvitaškė adalija</strong>, o daugiausiai turi net 24, kuri taip ir vadinasi - <strong> dvidešimtketurtaškė boružė</strong>! Tai viena iš mažesnių boružėlių, siekia tik 3-4 mm ilgio. Bet pati mažiausia yra skydamarinė boružė, siekianti tik 1,5 mm dydį. Nors nėra reta, bet dėl savo mažumo sunkiai pastebima, be to, ji nepanaši į daugumą boružėlių, nes neturi taškelių, yra juoda ir net šiek tiek plaukuota, maitinasi voratinklinėmis erkutėmis, tad sodininkams šios mažylės yra labai naudingos. Didžiausia boruže laikoma <strong>akiuotoji boružė</strong>, siekianti apie 10 mm. Palyginimui - įprastinė <strong>septyntaškė boružė</strong> paprastai siekia 7-8 mm ilgį. </p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/adalia-bipunctata-dvita-k--adalija.JPG\" width=\"697\" height=\"697\" loading=\"lazy\" alt></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Adalia-bipunctata2.jpg\" width=\"754\" height=\"714\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Dvitaškė adalija (<em>Adalia bipunctata</em>) gali būti raudona su juodais ir juoda su raudonais taškais</figcaption></figure><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Psyllobora-vigintiduopunctata-dvide-imtdvita-k--b.JPG\" width=\"1375\" height=\"1265\" loading=\"lazy\" alt></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Psyllobora-vigintiduopunctata-Dvide-imtdvita-k--Boru--1.JPG\" width=\"1741\" height=\"1669\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Dvidešimtdvitaškė boružė (<em>Psyllobora vigintiduopunctata</em>) yra viena iš mažesnių</figcaption></figure><h3 id=\"k%C4%85-jos-%C4%97da\">Ką jos ėda?</h3><p>Dauguma boružių yra tikros plėšrūnės. Dažniausiai minta amarais, skydamariais, baltasparniais, erkutėmis, kitų vabzdžių kiaušinėliais. Tad galima sakyti, kad boružės yra sodininkų ir daržininkų svajonės, nes sunaikina daug augalų kenkėjų. Viena boružė per gyvenimą gali suėsti kelis tūkstančius amarų. Kenkėjus ėda tiek suaugusios boružės, tiek jų rajūnės lervos, tikros besotės. Ką tik išsiritusi lerva pirmiausia suėda savo kiaušinio lukštą; jei šalia yra neišsiritusių kiaušinėlių, ji gali suėsti ir juos, vėliau pradeda medžioti amarus. Žmonėms tai gali atrodyti žiauru, tačiau gamtoje toks elgesys padeda išgyventi stipriausiems individams, ypač tada, kai maisto ištekliai yra riboti. Kai kurios boružių rūšys minta žiedadulkėmis, nektaru, grybais ar šiek tiek augalų lapais. </p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Harmonia-axirydis--azijin--boru---8.jpg\" width=\"2784\" height=\"1999\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Azijinė boružė, ėdanti savo arba kitos boružės kiaušinėlius</figcaption></figure><h3 id=\"boru%C5%BEi%C5%B3-gyvenimo-ciklas\">Boružių gyvenimo ciklas</h3><p>Kaip ir dauguma vabzdžių boružės vystosi keturiais etapais (visiška metamorfozė). Suaugusi boružės patelė padeda kiaušinėlius šalia amarų kolonijos, o po 4-7 dienų iš jų išsirita plėšriosios lervos ir vos išsiritusios pradeda medžioti amarus. Lervutės sparčiai auga apie 2-4 savaites ir per tą laiką gali suėsti šimtus amarų. Vėliau jos virsta lėliukėmis, bet būdamos šioje stadijoje nesimaitina; po maždaug savaitės laiko lėliukė virsta suaugusia boruže ir vėl aktyviai medžioja amarus. Taip gyvybės ratas sukasi toliau. Lerva visai nepanaši į suaugusią boružę – ji pailga, tamsi, dažnai su oranžinėmis ar geltonomis dėmėmis, ir yra net godesnė amarų medžiotoja už suaugėlę. Man asmeniškai boružių lervos primena mažus drakoniukus. Suaugusi boružė gali gyventi apie vienus metus, kai kurios išgyvena du, bet retai. Laboratorijos sąlygomis buvo išgyvenusių tris metus. Rudenį daugelis boružių ieško sausų ir šiltų vietų, kartais įskrenda į namus. Gamtoje jos žiemoja po medžių žieve, lapų paklotėje, samanose, akmenų plyšiuose ir taip praleidžia žiemą. Septyntaškės boružės dažniausiai žiemoja jau būdamos suaugusios, jos nesiveisia rudenį ir nežiemoja kiaušinėlių ar lervų pavidalu.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/anatis-ocellata-akiuotoji-boru--.JPG\" width=\"2124\" height=\"1767\" loading=\"lazy\" alt></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Harmonia-axirydis--azijin--boru---10.jpg\" width=\"2082\" height=\"1591\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Akiuotosios ir azijinės boružės lervos</figcaption></figure><h3 id=\"kaip-jos-ginasi\">Kaip jos ginasi?</h3><p>Jeigu paimtume boružę į ranką, ji gali išskirti gelsvai oranžinį skystį, tai hemolimfa, kuri yra kartaus skonio, nemalonaus kvapo, atbaido paukščius ir kitus plėšrūnus. Boružės hemolimfoje yra alkaloidų ir kitų apsauginių medžiagų, tad kai kuriems žmonėms gali sukelti alerginę reakciją arba odos sudirginimą. Dažniausiai pasitaiko paraudimas toje vietoje, kur ant odos pateko hemolimfa, niežėjimas ar nedidelis bėrimas. Ryškios boružės spalvos tarsi perspėja: „Manęs geriau neliesk ir neėsk\" ! Ar jos kanda žmonėms ? Lietuvoje gyvenančios boružės žmogui nepavojingos, kartais didesnės rūšys gali lengvai žnybtelėti, kai ginasi ar nori patikrinti ar nesate maistas, bet tai nėra pavojinga.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Propylea-quatuordecimpunctata-juodasi-l--b.jpg\" width=\"2007\" height=\"1597\" loading=\"lazy\" alt></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Propylea-quatuordecimpunctata-juodasi-l--b1.JPG\" width=\"1423\" height=\"1456\" loading=\"lazy\" alt></div></div><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Propylea-quatuordecimpunctata-Juodasi-l--Boru--2.JPG\" width=\"1953\" height=\"1705\" loading=\"lazy\" alt></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Propylea-quatuordecimpunctata-Juodasi-l-.jpeg\" width=\"739\" height=\"795\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Juodasiūlės boružės piešinys primena šachmatų lentą (<em>Propylea quatuordecimpunctata)</em></figcaption></figure><h3 id=\"azijin%C4%97-boru%C5%BE%C4%97\">Azijinė boružė</h3><p>Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje paplito <strong>azijinė boružė</strong><em> </em>(<em>Harmonia axyridis</em>)<em>.</em> Ji buvo įvežta biologinei kenkėjų kontrolei ir Europoje pradėta naudoti nuo 1980-ųjų, o komerciniams šiltnamiams buvo plačiai pardavinėjama nuo 1990-ųjų, ypač Prancūzijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose. Deja, greitai tapo invazine rūšimi. Ji konkuruoja su vietinėmis boružėmis, kartais būriais renkasi namuose žiemoti, dažniausiai iš boružių gali sukelti žmogui alergines reakcijas ir, deja, išstumia vietines rūšis. Invazinė azijinė boružė garsėja tuo, kad dažnai suėda kitų boružių rūšių kiaušinėlius ir lervas. Tai viena iš priežasčių, kodėl ji daugelyje Europos šalių mažina vietinių boružių gausą. Ši boružė atsparesnė šaltoms žiemoms, plėšresnė ir gali būti įvairiausių spalvų, tai viena labiausiai spalvomis kintančių boružių pasaulyje, mokslininkai yra aprašę daugiau kaip 200 jos spalvinių formų ! Pagrindinė priežastis yra genetika, spalvą ir piešinį lemia keli genai, todėl gali atsirasti labai daug skirtingų derinių, tai padeda rūšiai lengviau prisitaikyti prie skirtingų klimato sąlygų ir aplinkų. Žmonės ne kartą bandė biologinei kontrolei įvežti naudingus organizmus, tačiau kai kurie jų vėliau patys tapo problema. Azijinė boružė yra vienas geriausiai žinomų tokių pavyzdžių.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Harmonia-axirydis--azijin--boru----2.JPG\" width=\"8061\" height=\"3832\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Jos visos yra viena ir ta pati rūšis, tik labai skirtingų spalvų, tai azijinė boružė</figcaption></figure><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/original.jpg\" width=\"2048\" height=\"1536\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Azijinių boružių susirinkimas elektros skydinėje</figcaption></figure><h3 id=\"dar-keletas-%C4%AFdomi%C5%B3-fakt%C5%B3-apie-boru%C5%BEes\">Dar keletas įdomių faktų apie boružes</h3><ul><li>Raudoni ar kitos spalvos sparnai, kuriuos matome, nėra sparnai. Tai sukietėję antsparniai, saugantys tikruosius skraidymo sparnus. Prieš pakildama boružė juos pakelia, o ploni skraidymo sparnai išsiskleidžia tarsi vėduoklė.</li><li>Boružės skraido puikiai, nes jų tikrieji sparnai išskleidžiami iš po kietų antsparnių per mažiau nei sekundę.</li><li>Jos gali nuskristi gana toli ir nors atrodo mažytės, boružės yra geros skraiduolės. Vėjo nešamos jos gali nukeliauti dešimtis kilometrų, o kartais – net dar toliau.</li><li>Jos orientuojasi ne tik rega, bet ir pagal augalų kvapus.</li><li>Patelė apskaičiuoja, kur dėti kiaušinėlius, ji stengiasi juos padėti ten, kad maisto pakaktų jos lervutėms. Jei amarų kolonija maža, patelė padeda mažiau kiaušinėlių.</li><li>Boružės geria vandenį - rasos lašelius arba lietaus vandenį nuo lapų. Karštomis vasaros dienomis vanduo joms labai svarbus.</li><li>Žiemą jų širdis sulėtėja, kai pereina į ramybės būseną. Medžiagų apykaita labai sulėtėja, todėl jos gali kelis mėnesius beveik nesimaitinti.</li><li>Skruzdėlės nėra boružių draugės, nes jos saugo amarus ir minta jų išskiriamu saldžiu lipčiumi, todėl jos gali pulti boružes, bandančias medžioti amarus. Suaugusios boružės sugeba apsiginti.</li><li>Boružės ne visada minta tik amarais, nes kai jų trūksta, jos gali maitintis gėlių nektaru ar prinokusių vaisių sultimis. Tai padeda išgyventi, kol atsiranda daugiau grobio.</li><li>Boružių kiaušinėliai nėra balti, jie dažniausiai būna geltoni arba oranžiniai, pailgos formos ir sustatyti grupelėmis.</li><li>Ne visi paukščiai jų vengia, nors ryškios spalvos ir karti hemolimfa atbaido daugumą paukščių, tačiau kai kurie paukščiai vis tiek kartais lesa boružes, ypač jei kitokio maisto trūksta, pvz., žvirbliai, kregždės, čiurliai, didžiosios zylės.</li><li>Viena boružė gali išgelbėti visą augalą, pvz., jei ant jo apsigyvena septyntaškė boružė ir jos lervos, tai per kelias dienas smarkiai sumažina amarų koloniją be jokios žmogaus pagalbos.</li><li><strong>Ir pats įdomiausias !</strong> Mokslininkai nustatė, kad boružės neieško amarų atsitiktinai. Jos gali užuosti augalus, kuriuos puola amarai, nes kai jie pradeda siurbti augalo sultis, augalas išskiria į orą lakiąsias medžiagas. Boružės jas užuodžia ir skrenda patikrinti, ar ten yra maisto. Vadinasi, jos ieško ne tik pačių amarų, bet ir „augalo pagalbos šauksmo“.</li></ul><p>Taigi, niūniuodami dainelę apie boružes, būkime joms dėkingi už sodui teikiamą naudą, o įskridusią į namus žiemoti globokime ir saugokime 🐞🐞</p><p>P.S. Daugumos boružėlių nuotraukos tekste yra gan neryškios, nes jos visada kažkur skuba ir yra sunku jas nufotografuoti !</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Calvia-quatuordecimguttata--keturiolikad-m--1.jpg\" width=\"1536\" height=\"2048\" loading=\"lazy\" alt></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Calvia-quindecimguttata.jpg\" width=\"824\" height=\"867\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Keturiolikadėmė ir penkiolikadėmė boružės (<em>Calvia quatuordecimguttata</em> ir <em>Calvia quindecimguttata</em>)</figcaption></figure><p></p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Ceratomegilla-notata1.jpg\" width=\"941\" height=\"910\" loading=\"lazy\" alt></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Chilocorus-renipustulatus-juodbruv-l--b.JPG\" width=\"1336\" height=\"1252\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Dilgėlinė ir juodbruvėlė boružės (<em>Ceratomegilla notata</em> ir<em> Chilocorus renipustulatus</em>)</figcaption></figure><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Coccinula-quatuordecimpustulata-Keturiolikata-k-.jpg\" width=\"736\" height=\"840\" loading=\"lazy\" alt></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Halyzia-sedecimguttata.jpg\" width=\"1066\" height=\"988\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Keturiolikataškė ir šešiolikadėmė boružės (<em>Coccinula quatuordecimpustulata</em> ir <em>Halyzia sedecimguttata</em>)</figcaption></figure><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Hippodamia-variegata-Raiboji-Boru--.JPG\" width=\"966\" height=\"824\" loading=\"lazy\" alt></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Tytthaspis-sedecimpunctata--e-iolikata-k-1.jpeg\" width=\"568\" height=\"505\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Raiboji ir šešiolikataškė boružės (<em>Hippodamia variegata</em> ir <em>Tytthaspis sedecimpunctata</em>)</figcaption></figure><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Coccinella-septempunctata-septynta-k--b1.jpg\" width=\"2456\" height=\"2149\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>O štai mūsų labiausiai žinoma septyntaškė boružė! (<em>Coccinella septempunctata</em>)</figcaption></figure>","url":"https://valdymas.medeinos.lt/boruzeles/","canonical_url":null,"uuid":"f5e3b454-31ac-47ec-ada4-8941352cfd45","codeinjection_foot":null,"codeinjection_head":null,"codeinjection_styles":null,"comment_id":"6a6f51ea5f08b323af4e6206","reading_time":8,"send_email_when_published":false,"email_subject":null,"childHtmlRehype":{"html":"<p>Vaikystėje mokėjau tokią dainelę: \"Boružėlė septyntaškė, panaši į mažą braškę\". Boružės yra lengviausiai atpažįstamas vabalas pasaulyje. Nors dažniausiai įsivaizduojame raudoną boružę su juodais taškais, iš tikrųjų jų įvairovė daug didesnė. Būdama maža aš irgi buvau įsitikinusi, kad kiek boružėlė turi metų, tiek pas ją taškelių. Bet tai tik mitas, nes suaugusios boružės visada turi vienodą taškelių skaičių.</p><h3 id=\"boru%C5%BEi%C5%B3-r%C5%AB%C5%A1ys\">Boružių rūšys</h3><p>Pasaulyje žinoma net apie 4000 boružių rūšių, priklausančių <em>Coccinellidae</em> šeimai. Lietuvoje jų priskaičiuojama apie 50–60. Jos ne visos raudonos, yra oranžinių, geltonų, juodų, rudų. Taškeliai gali būti ne tik juodi, bet ir balti, geltoni ar raudoni. Ir jų forma gali būti ne apvali, o kvadratėliais ar net kaip šachmatų lenta. Be abejo, taškų skaičius visiškai nerodo boružės amžiaus. Mažiausiai taškelių turi <strong>dvitaškė adalija</strong>, o daugiausiai turi net 24, kuri taip ir vadinasi - <strong> dvidešimtketurtaškė boružė</strong>! Tai viena iš mažesnių boružėlių, siekia tik 3-4 mm ilgio. Bet pati mažiausia yra skydamarinė boružė, siekianti tik 1,5 mm dydį. Nors nėra reta, bet dėl savo mažumo sunkiai pastebima, be to, ji nepanaši į daugumą boružėlių, nes neturi taškelių, yra juoda ir net šiek tiek plaukuota, maitinasi voratinklinėmis erkutėmis, tad sodininkams šios mažylės yra labai naudingos. Didžiausia boruže laikoma <strong>akiuotoji boružė</strong>, siekianti apie 10 mm. Palyginimui - įprastinė <strong>septyntaškė boružė</strong> paprastai siekia 7-8 mm ilgį. </p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/adalia-bipunctata-dvita-k--adalija.JPG\" width=\"697\" height=\"697\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Adalia-bipunctata2.jpg\" width=\"754\" height=\"714\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Dvitaškė adalija (<em>Adalia bipunctata</em>) gali būti raudona su juodais ir juoda su raudonais taškais</figcaption></figure><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Psyllobora-vigintiduopunctata-dvide-imtdvita-k--b.JPG\" width=\"1375\" height=\"1265\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Psyllobora-vigintiduopunctata-Dvide-imtdvita-k--Boru--1.JPG\" width=\"1741\" height=\"1669\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Dvidešimtdvitaškė boružė (<em>Psyllobora vigintiduopunctata</em>) yra viena iš mažesnių</figcaption></figure><h3 id=\"k%C4%85-jos-%C4%97da\">Ką jos ėda?</h3><p>Dauguma boružių yra tikros plėšrūnės. Dažniausiai minta amarais, skydamariais, baltasparniais, erkutėmis, kitų vabzdžių kiaušinėliais. Tad galima sakyti, kad boružės yra sodininkų ir daržininkų svajonės, nes sunaikina daug augalų kenkėjų. Viena boružė per gyvenimą gali suėsti kelis tūkstančius amarų. Kenkėjus ėda tiek suaugusios boružės, tiek jų rajūnės lervos, tikros besotės. Ką tik išsiritusi lerva pirmiausia suėda savo kiaušinio lukštą; jei šalia yra neišsiritusių kiaušinėlių, ji gali suėsti ir juos, vėliau pradeda medžioti amarus. Žmonėms tai gali atrodyti žiauru, tačiau gamtoje toks elgesys padeda išgyventi stipriausiems individams, ypač tada, kai maisto ištekliai yra riboti. Kai kurios boružių rūšys minta žiedadulkėmis, nektaru, grybais ar šiek tiek augalų lapais. </p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Harmonia-axirydis--azijin--boru---8.jpg\" width=\"2784\" height=\"1999\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Azijinė boružė, ėdanti savo arba kitos boružės kiaušinėlius</figcaption></figure><h3 id=\"boru%C5%BEi%C5%B3-gyvenimo-ciklas\">Boružių gyvenimo ciklas</h3><p>Kaip ir dauguma vabzdžių boružės vystosi keturiais etapais (visiška metamorfozė). Suaugusi boružės patelė padeda kiaušinėlius šalia amarų kolonijos, o po 4-7 dienų iš jų išsirita plėšriosios lervos ir vos išsiritusios pradeda medžioti amarus. Lervutės sparčiai auga apie 2-4 savaites ir per tą laiką gali suėsti šimtus amarų. Vėliau jos virsta lėliukėmis, bet būdamos šioje stadijoje nesimaitina; po maždaug savaitės laiko lėliukė virsta suaugusia boruže ir vėl aktyviai medžioja amarus. Taip gyvybės ratas sukasi toliau. Lerva visai nepanaši į suaugusią boružę – ji pailga, tamsi, dažnai su oranžinėmis ar geltonomis dėmėmis, ir yra net godesnė amarų medžiotoja už suaugėlę. Man asmeniškai boružių lervos primena mažus drakoniukus. Suaugusi boružė gali gyventi apie vienus metus, kai kurios išgyvena du, bet retai. Laboratorijos sąlygomis buvo išgyvenusių tris metus. Rudenį daugelis boružių ieško sausų ir šiltų vietų, kartais įskrenda į namus. Gamtoje jos žiemoja po medžių žieve, lapų paklotėje, samanose, akmenų plyšiuose ir taip praleidžia žiemą. Septyntaškės boružės dažniausiai žiemoja jau būdamos suaugusios, jos nesiveisia rudenį ir nežiemoja kiaušinėlių ar lervų pavidalu.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/anatis-ocellata-akiuotoji-boru--.JPG\" width=\"2124\" height=\"1767\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Harmonia-axirydis--azijin--boru---10.jpg\" width=\"2082\" height=\"1591\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Akiuotosios ir azijinės boružės lervos</figcaption></figure><h3 id=\"kaip-jos-ginasi\">Kaip jos ginasi?</h3><p>Jeigu paimtume boružę į ranką, ji gali išskirti gelsvai oranžinį skystį, tai hemolimfa, kuri yra kartaus skonio, nemalonaus kvapo, atbaido paukščius ir kitus plėšrūnus. Boružės hemolimfoje yra alkaloidų ir kitų apsauginių medžiagų, tad kai kuriems žmonėms gali sukelti alerginę reakciją arba odos sudirginimą. Dažniausiai pasitaiko paraudimas toje vietoje, kur ant odos pateko hemolimfa, niežėjimas ar nedidelis bėrimas. Ryškios boružės spalvos tarsi perspėja: „Manęs geriau neliesk ir neėsk\" ! Ar jos kanda žmonėms ? Lietuvoje gyvenančios boružės žmogui nepavojingos, kartais didesnės rūšys gali lengvai žnybtelėti, kai ginasi ar nori patikrinti ar nesate maistas, bet tai nėra pavojinga.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Propylea-quatuordecimpunctata-juodasi-l--b.jpg\" width=\"2007\" height=\"1597\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Propylea-quatuordecimpunctata-juodasi-l--b1.JPG\" width=\"1423\" height=\"1456\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Propylea-quatuordecimpunctata-Juodasi-l--Boru--2.JPG\" width=\"1953\" height=\"1705\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Propylea-quatuordecimpunctata-Juodasi-l-.jpeg\" width=\"739\" height=\"795\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Juodasiūlės boružės piešinys primena šachmatų lentą (<em>Propylea quatuordecimpunctata)</em></figcaption></figure><h3 id=\"azijin%C4%97-boru%C5%BE%C4%97\">Azijinė boružė</h3><p>Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje paplito <strong>azijinė boružė</strong><em> </em>(<em>Harmonia axyridis</em>)<em>.</em> Ji buvo įvežta biologinei kenkėjų kontrolei ir Europoje pradėta naudoti nuo 1980-ųjų, o komerciniams šiltnamiams buvo plačiai pardavinėjama nuo 1990-ųjų, ypač Prancūzijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose. Deja, greitai tapo invazine rūšimi. Ji konkuruoja su vietinėmis boružėmis, kartais būriais renkasi namuose žiemoti, dažniausiai iš boružių gali sukelti žmogui alergines reakcijas ir, deja, išstumia vietines rūšis. Invazinė azijinė boružė garsėja tuo, kad dažnai suėda kitų boružių rūšių kiaušinėlius ir lervas. Tai viena iš priežasčių, kodėl ji daugelyje Europos šalių mažina vietinių boružių gausą. Ši boružė atsparesnė šaltoms žiemoms, plėšresnė ir gali būti įvairiausių spalvų, tai viena labiausiai spalvomis kintančių boružių pasaulyje, mokslininkai yra aprašę daugiau kaip 200 jos spalvinių formų ! Pagrindinė priežastis yra genetika, spalvą ir piešinį lemia keli genai, todėl gali atsirasti labai daug skirtingų derinių, tai padeda rūšiai lengviau prisitaikyti prie skirtingų klimato sąlygų ir aplinkų. Žmonės ne kartą bandė biologinei kontrolei įvežti naudingus organizmus, tačiau kai kurie jų vėliau patys tapo problema. Azijinė boružė yra vienas geriausiai žinomų tokių pavyzdžių.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Harmonia-axirydis--azijin--boru----2.JPG\" width=\"8061\" height=\"3832\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Jos visos yra viena ir ta pati rūšis, tik labai skirtingų spalvų, tai azijinė boružė</figcaption></figure><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/original.jpg\" width=\"2048\" height=\"1536\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Azijinių boružių susirinkimas elektros skydinėje</figcaption></figure><h3 id=\"dar-keletas-%C4%AFdomi%C5%B3-fakt%C5%B3-apie-boru%C5%BEes\">Dar keletas įdomių faktų apie boružes</h3><ul><li>Raudoni ar kitos spalvos sparnai, kuriuos matome, nėra sparnai. Tai sukietėję antsparniai, saugantys tikruosius skraidymo sparnus. Prieš pakildama boružė juos pakelia, o ploni skraidymo sparnai išsiskleidžia tarsi vėduoklė.</li><li>Boružės skraido puikiai, nes jų tikrieji sparnai išskleidžiami iš po kietų antsparnių per mažiau nei sekundę.</li><li>Jos gali nuskristi gana toli ir nors atrodo mažytės, boružės yra geros skraiduolės. Vėjo nešamos jos gali nukeliauti dešimtis kilometrų, o kartais – net dar toliau.</li><li>Jos orientuojasi ne tik rega, bet ir pagal augalų kvapus.</li><li>Patelė apskaičiuoja, kur dėti kiaušinėlius, ji stengiasi juos padėti ten, kad maisto pakaktų jos lervutėms. Jei amarų kolonija maža, patelė padeda mažiau kiaušinėlių.</li><li>Boružės geria vandenį - rasos lašelius arba lietaus vandenį nuo lapų. Karštomis vasaros dienomis vanduo joms labai svarbus.</li><li>Žiemą jų širdis sulėtėja, kai pereina į ramybės būseną. Medžiagų apykaita labai sulėtėja, todėl jos gali kelis mėnesius beveik nesimaitinti.</li><li>Skruzdėlės nėra boružių draugės, nes jos saugo amarus ir minta jų išskiriamu saldžiu lipčiumi, todėl jos gali pulti boružes, bandančias medžioti amarus. Suaugusios boružės sugeba apsiginti.</li><li>Boružės ne visada minta tik amarais, nes kai jų trūksta, jos gali maitintis gėlių nektaru ar prinokusių vaisių sultimis. Tai padeda išgyventi, kol atsiranda daugiau grobio.</li><li>Boružių kiaušinėliai nėra balti, jie dažniausiai būna geltoni arba oranžiniai, pailgos formos ir sustatyti grupelėmis.</li><li>Ne visi paukščiai jų vengia, nors ryškios spalvos ir karti hemolimfa atbaido daugumą paukščių, tačiau kai kurie paukščiai vis tiek kartais lesa boružes, ypač jei kitokio maisto trūksta, pvz., žvirbliai, kregždės, čiurliai, didžiosios zylės.</li><li>Viena boružė gali išgelbėti visą augalą, pvz., jei ant jo apsigyvena septyntaškė boružė ir jos lervos, tai per kelias dienas smarkiai sumažina amarų koloniją be jokios žmogaus pagalbos.</li><li><strong>Ir pats įdomiausias !</strong> Mokslininkai nustatė, kad boružės neieško amarų atsitiktinai. Jos gali užuosti augalus, kuriuos puola amarai, nes kai jie pradeda siurbti augalo sultis, augalas išskiria į orą lakiąsias medžiagas. Boružės jas užuodžia ir skrenda patikrinti, ar ten yra maisto. Vadinasi, jos ieško ne tik pačių amarų, bet ir „augalo pagalbos šauksmo“.</li></ul><p>Taigi, niūniuodami dainelę apie boružes, būkime joms dėkingi už sodui teikiamą naudą, o įskridusią į namus žiemoti globokime ir saugokime 🐞🐞</p><p>P.S. Daugumos boružėlių nuotraukos tekste yra gan neryškios, nes jos visada kažkur skuba ir yra sunku jas nufotografuoti !</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Calvia-quatuordecimguttata--keturiolikad-m--1.jpg\" width=\"1536\" height=\"2048\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Calvia-quindecimguttata.jpg\" width=\"824\" height=\"867\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Keturiolikadėmė ir penkiolikadėmė boružės (<em>Calvia quatuordecimguttata</em> ir <em>Calvia quindecimguttata</em>)</figcaption></figure><p></p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Ceratomegilla-notata1.jpg\" width=\"941\" height=\"910\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Chilocorus-renipustulatus-juodbruv-l--b.JPG\" width=\"1336\" height=\"1252\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Dilgėlinė ir juodbruvėlė boružės (<em>Ceratomegilla notata</em> ir<em> Chilocorus renipustulatus</em>)</figcaption></figure><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Coccinula-quatuordecimpustulata-Keturiolikata-k-.jpg\" width=\"736\" height=\"840\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Halyzia-sedecimguttata.jpg\" width=\"1066\" height=\"988\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Keturiolikataškė ir šešiolikadėmė boružės (<em>Coccinula quatuordecimpustulata</em> ir <em>Halyzia sedecimguttata</em>)</figcaption></figure><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Hippodamia-variegata-Raiboji-Boru--.JPG\" width=\"966\" height=\"824\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Tytthaspis-sedecimpunctata--e-iolikata-k-1.jpeg\" width=\"568\" height=\"505\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Raiboji ir šešiolikataškė boružės (<em>Hippodamia variegata</em> ir <em>Tytthaspis sedecimpunctata</em>)</figcaption></figure><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Coccinella-septempunctata-septynta-k--b1.jpg\" width=\"2456\" height=\"2149\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>O štai mūsų labiausiai žinoma septyntaškė boružė! (<em>Coccinella septempunctata</em>)</figcaption></figure>","htmlAst":{"type":"root","children":[{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Vaikystėje mokėjau tokią dainelę: \"Boružėlė septyntaškė, panaši į mažą braškę\". Boružės yra lengviausiai atpažįstamas vabalas pasaulyje. Nors dažniausiai įsivaizduojame raudoną boružę su juodais taškais, iš tikrųjų jų įvairovė daug didesnė. Būdama maža aš irgi buvau įsitikinusi, kad kiek boružėlė turi metų, tiek pas ją taškelių. Bet tai tik mitas, nes suaugusios boružės visada turi vienodą taškelių skaičių."}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"boru%C5%BEi%C5%B3-r%C5%AB%C5%A1ys"},"children":[{"type":"text","value":"Boružių rūšys"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Pasaulyje žinoma net apie 4000 boružių rūšių, priklausančių "},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Coccinellidae"}]},{"type":"text","value":" šeimai. Lietuvoje jų priskaičiuojama apie 50–60. Jos ne visos raudonos, yra oranžinių, geltonų, juodų, rudų. Taškeliai gali būti ne tik juodi, bet ir balti, geltoni ar raudoni. Ir jų forma gali būti ne apvali, o kvadratėliais ar net kaip šachmatų lenta. Be abejo, taškų skaičius visiškai nerodo boružės amžiaus. Mažiausiai taškelių turi "},{"type":"element","tagName":"strong","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"dvitaškė adalija"}]},{"type":"text","value":", o daugiausiai turi net 24, kuri taip ir vadinasi - "},{"type":"element","tagName":"strong","properties":{},"children":[{"type":"text","value":" dvidešimtketurtaškė boružė"}]},{"type":"text","value":"! Tai viena iš mažesnių boružėlių, siekia tik 3-4 mm ilgio. Bet pati mažiausia yra skydamarinė boružė, siekianti tik 1,5 mm dydį. Nors nėra reta, bet dėl savo mažumo sunkiai pastebima, be to, ji nepanaši į daugumą boružėlių, nes neturi taškelių, yra juoda ir net šiek tiek plaukuota, maitinasi voratinklinėmis erkutėmis, tad sodininkams šios mažylės yra labai naudingos. Didžiausia boruže laikoma "},{"type":"element","tagName":"strong","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"akiuotoji boružė"}]},{"type":"text","value":", siekianti apie 10 mm. Palyginimui - įprastinė "},{"type":"element","tagName":"strong","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"septyntaškė boružė"}]},{"type":"text","value":" paprastai siekia 7-8 mm ilgį. "}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/adalia-bipunctata-dvita-k--adalija.JPG","width":697,"height":697,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Adalia-bipunctata2.jpg","width":754,"height":714,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Dvitaškė adalija ("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Adalia bipunctata"}]},{"type":"text","value":") gali būti raudona su juodais ir juoda su raudonais taškais"}]}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Psyllobora-vigintiduopunctata-dvide-imtdvita-k--b.JPG","width":1375,"height":1265,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Psyllobora-vigintiduopunctata-Dvide-imtdvita-k--Boru--1.JPG","width":1741,"height":1669,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Dvidešimtdvitaškė boružė ("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Psyllobora vigintiduopunctata"}]},{"type":"text","value":") yra viena iš mažesnių"}]}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"k%C4%85-jos-%C4%97da"},"children":[{"type":"text","value":"Ką jos ėda?"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Dauguma boružių yra tikros plėšrūnės. Dažniausiai minta amarais, skydamariais, baltasparniais, erkutėmis, kitų vabzdžių kiaušinėliais. Tad galima sakyti, kad boružės yra sodininkų ir daržininkų svajonės, nes sunaikina daug augalų kenkėjų. Viena boružė per gyvenimą gali suėsti kelis tūkstančius amarų. Kenkėjus ėda tiek suaugusios boružės, tiek jų rajūnės lervos, tikros besotės. Ką tik išsiritusi lerva pirmiausia suėda savo kiaušinio lukštą; jei šalia yra neišsiritusių kiaušinėlių, ji gali suėsti ir juos, vėliau pradeda medžioti amarus. Žmonėms tai gali atrodyti žiauru, tačiau gamtoje toks elgesys padeda išgyventi stipriausiems individams, ypač tada, kai maisto ištekliai yra riboti. Kai kurios boružių rūšys minta žiedadulkėmis, nektaru, grybais ar šiek tiek augalų lapais. "}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Harmonia-axirydis--azijin--boru---8.jpg","width":2784,"height":1999,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Azijinė boružė, ėdanti savo arba kitos boružės kiaušinėlius"}]}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"boru%C5%BEi%C5%B3-gyvenimo-ciklas"},"children":[{"type":"text","value":"Boružių gyvenimo ciklas"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Kaip ir dauguma vabzdžių boružės vystosi keturiais etapais (visiška metamorfozė). Suaugusi boružės patelė padeda kiaušinėlius šalia amarų kolonijos, o po 4-7 dienų iš jų išsirita plėšriosios lervos ir vos išsiritusios pradeda medžioti amarus. Lervutės sparčiai auga apie 2-4 savaites ir per tą laiką gali suėsti šimtus amarų. Vėliau jos virsta lėliukėmis, bet būdamos šioje stadijoje nesimaitina; po maždaug savaitės laiko lėliukė virsta suaugusia boruže ir vėl aktyviai medžioja amarus. Taip gyvybės ratas sukasi toliau. Lerva visai nepanaši į suaugusią boružę – ji pailga, tamsi, dažnai su oranžinėmis ar geltonomis dėmėmis, ir yra net godesnė amarų medžiotoja už suaugėlę. Man asmeniškai boružių lervos primena mažus drakoniukus. Suaugusi boružė gali gyventi apie vienus metus, kai kurios išgyvena du, bet retai. Laboratorijos sąlygomis buvo išgyvenusių tris metus. Rudenį daugelis boružių ieško sausų ir šiltų vietų, kartais įskrenda į namus. Gamtoje jos žiemoja po medžių žieve, lapų paklotėje, samanose, akmenų plyšiuose ir taip praleidžia žiemą. Septyntaškės boružės dažniausiai žiemoja jau būdamos suaugusios, jos nesiveisia rudenį ir nežiemoja kiaušinėlių ar lervų pavidalu."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/anatis-ocellata-akiuotoji-boru--.JPG","width":2124,"height":1767,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Harmonia-axirydis--azijin--boru---10.jpg","width":2082,"height":1591,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Akiuotosios ir azijinės boružės lervos"}]}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"kaip-jos-ginasi"},"children":[{"type":"text","value":"Kaip jos ginasi?"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Jeigu paimtume boružę į ranką, ji gali išskirti gelsvai oranžinį skystį, tai hemolimfa, kuri yra kartaus skonio, nemalonaus kvapo, atbaido paukščius ir kitus plėšrūnus. Boružės hemolimfoje yra alkaloidų ir kitų apsauginių medžiagų, tad kai kuriems žmonėms gali sukelti alerginę reakciją arba odos sudirginimą. Dažniausiai pasitaiko paraudimas toje vietoje, kur ant odos pateko hemolimfa, niežėjimas ar nedidelis bėrimas. Ryškios boružės spalvos tarsi perspėja: „Manęs geriau neliesk ir neėsk\" ! Ar jos kanda žmonėms ? Lietuvoje gyvenančios boružės žmogui nepavojingos, kartais didesnės rūšys gali lengvai žnybtelėti, kai ginasi ar nori patikrinti ar nesate maistas, bet tai nėra pavojinga."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Propylea-quatuordecimpunctata-juodasi-l--b.jpg","width":2007,"height":1597,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Propylea-quatuordecimpunctata-juodasi-l--b1.JPG","width":1423,"height":1456,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Propylea-quatuordecimpunctata-Juodasi-l--Boru--2.JPG","width":1953,"height":1705,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Propylea-quatuordecimpunctata-Juodasi-l-.jpeg","width":739,"height":795,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Juodasiūlės boružės piešinys primena šachmatų lentą ("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Propylea quatuordecimpunctata)"}]}]}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"azijin%C4%97-boru%C5%BE%C4%97"},"children":[{"type":"text","value":"Azijinė boružė"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje paplito "},{"type":"element","tagName":"strong","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"azijinė boružė"}]},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":" "}]},{"type":"text","value":"("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Harmonia axyridis"}]},{"type":"text","value":")"},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"."}]},{"type":"text","value":" Ji buvo įvežta biologinei kenkėjų kontrolei ir Europoje pradėta naudoti nuo 1980-ųjų, o komerciniams šiltnamiams buvo plačiai pardavinėjama nuo 1990-ųjų, ypač Prancūzijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose. Deja, greitai tapo invazine rūšimi. Ji konkuruoja su vietinėmis boružėmis, kartais būriais renkasi namuose žiemoti, dažniausiai iš boružių gali sukelti žmogui alergines reakcijas ir, deja, išstumia vietines rūšis. Invazinė azijinė boružė garsėja tuo, kad dažnai suėda kitų boružių rūšių kiaušinėlius ir lervas. Tai viena iš priežasčių, kodėl ji daugelyje Europos šalių mažina vietinių boružių gausą. Ši boružė atsparesnė šaltoms žiemoms, plėšresnė ir gali būti įvairiausių spalvų, tai viena labiausiai spalvomis kintančių boružių pasaulyje, mokslininkai yra aprašę daugiau kaip 200 jos spalvinių formų ! Pagrindinė priežastis yra genetika, spalvą ir piešinį lemia keli genai, todėl gali atsirasti labai daug skirtingų derinių, tai padeda rūšiai lengviau prisitaikyti prie skirtingų klimato sąlygų ir aplinkų. Žmonės ne kartą bandė biologinei kontrolei įvežti naudingus organizmus, tačiau kai kurie jų vėliau patys tapo problema. Azijinė boružė yra vienas geriausiai žinomų tokių pavyzdžių."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Harmonia-axirydis--azijin--boru----2.JPG","width":8061,"height":3832,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Jos visos yra viena ir ta pati rūšis, tik labai skirtingų spalvų, tai azijinė boružė"}]}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/original.jpg","width":2048,"height":1536,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Azijinių boružių susirinkimas elektros skydinėje"}]}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"dar-keletas-%C4%AFdomi%C5%B3-fakt%C5%B3-apie-boru%C5%BEes"},"children":[{"type":"text","value":"Dar keletas įdomių faktų apie boružes"}]},{"type":"element","tagName":"ul","properties":{},"children":[{"type":"element","tagName":"li","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Raudoni ar kitos spalvos sparnai, kuriuos matome, nėra sparnai. Tai sukietėję antsparniai, saugantys tikruosius skraidymo sparnus. Prieš pakildama boružė juos pakelia, o ploni skraidymo sparnai išsiskleidžia tarsi vėduoklė."}]},{"type":"element","tagName":"li","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Boružės skraido puikiai, nes jų tikrieji sparnai išskleidžiami iš po kietų antsparnių per mažiau nei sekundę."}]},{"type":"element","tagName":"li","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Jos gali nuskristi gana toli ir nors atrodo mažytės, boružės yra geros skraiduolės. Vėjo nešamos jos gali nukeliauti dešimtis kilometrų, o kartais – net dar toliau."}]},{"type":"element","tagName":"li","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Jos orientuojasi ne tik rega, bet ir pagal augalų kvapus."}]},{"type":"element","tagName":"li","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Patelė apskaičiuoja, kur dėti kiaušinėlius, ji stengiasi juos padėti ten, kad maisto pakaktų jos lervutėms. Jei amarų kolonija maža, patelė padeda mažiau kiaušinėlių."}]},{"type":"element","tagName":"li","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Boružės geria vandenį - rasos lašelius arba lietaus vandenį nuo lapų. Karštomis vasaros dienomis vanduo joms labai svarbus."}]},{"type":"element","tagName":"li","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Žiemą jų širdis sulėtėja, kai pereina į ramybės būseną. Medžiagų apykaita labai sulėtėja, todėl jos gali kelis mėnesius beveik nesimaitinti."}]},{"type":"element","tagName":"li","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Skruzdėlės nėra boružių draugės, nes jos saugo amarus ir minta jų išskiriamu saldžiu lipčiumi, todėl jos gali pulti boružes, bandančias medžioti amarus. Suaugusios boružės sugeba apsiginti."}]},{"type":"element","tagName":"li","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Boružės ne visada minta tik amarais, nes kai jų trūksta, jos gali maitintis gėlių nektaru ar prinokusių vaisių sultimis. Tai padeda išgyventi, kol atsiranda daugiau grobio."}]},{"type":"element","tagName":"li","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Boružių kiaušinėliai nėra balti, jie dažniausiai būna geltoni arba oranžiniai, pailgos formos ir sustatyti grupelėmis."}]},{"type":"element","tagName":"li","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Ne visi paukščiai jų vengia, nors ryškios spalvos ir karti hemolimfa atbaido daugumą paukščių, tačiau kai kurie paukščiai vis tiek kartais lesa boružes, ypač jei kitokio maisto trūksta, pvz., žvirbliai, kregždės, čiurliai, didžiosios zylės."}]},{"type":"element","tagName":"li","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Viena boružė gali išgelbėti visą augalą, pvz., jei ant jo apsigyvena septyntaškė boružė ir jos lervos, tai per kelias dienas smarkiai sumažina amarų koloniją be jokios žmogaus pagalbos."}]},{"type":"element","tagName":"li","properties":{},"children":[{"type":"element","tagName":"strong","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Ir pats įdomiausias !"}]},{"type":"text","value":" Mokslininkai nustatė, kad boružės neieško amarų atsitiktinai. Jos gali užuosti augalus, kuriuos puola amarai, nes kai jie pradeda siurbti augalo sultis, augalas išskiria į orą lakiąsias medžiagas. Boružės jas užuodžia ir skrenda patikrinti, ar ten yra maisto. Vadinasi, jos ieško ne tik pačių amarų, bet ir „augalo pagalbos šauksmo“."}]}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Taigi, niūniuodami dainelę apie boružes, būkime joms dėkingi už sodui teikiamą naudą, o įskridusią į namus žiemoti globokime ir saugokime 🐞🐞"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"P.S. Daugumos boružėlių nuotraukos tekste yra gan neryškios, nes jos visada kažkur skuba ir yra sunku jas nufotografuoti !"}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Calvia-quatuordecimguttata--keturiolikad-m--1.jpg","width":1536,"height":2048,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Calvia-quindecimguttata.jpg","width":824,"height":867,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Keturiolikadėmė ir penkiolikadėmė boružės ("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Calvia quatuordecimguttata"}]},{"type":"text","value":" ir "},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Calvia quindecimguttata"}]},{"type":"text","value":")"}]}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Ceratomegilla-notata1.jpg","width":941,"height":910,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Chilocorus-renipustulatus-juodbruv-l--b.JPG","width":1336,"height":1252,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Dilgėlinė ir juodbruvėlė boružės ("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Ceratomegilla notata"}]},{"type":"text","value":" ir"},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":" Chilocorus renipustulatus"}]},{"type":"text","value":")"}]}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Coccinula-quatuordecimpustulata-Keturiolikata-k-.jpg","width":736,"height":840,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Halyzia-sedecimguttata.jpg","width":1066,"height":988,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Keturiolikataškė ir šešiolikadėmė boružės ("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Coccinula quatuordecimpustulata"}]},{"type":"text","value":" ir "},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Halyzia sedecimguttata"}]},{"type":"text","value":")"}]}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Hippodamia-variegata-Raiboji-Boru--.JPG","width":966,"height":824,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Tytthaspis-sedecimpunctata--e-iolikata-k-1.jpeg","width":568,"height":505,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Raiboji ir šešiolikataškė boružės ("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Hippodamia variegata"}]},{"type":"text","value":" ir "},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Tytthaspis sedecimpunctata"}]},{"type":"text","value":")"}]}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2026/08/Coccinella-septempunctata-septynta-k--b1.jpg","width":2456,"height":2149,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"O štai mūsų labiausiai žinoma septyntaškė boružė! ("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Coccinella septempunctata"}]},{"type":"text","value":")"}]}]}],"data":{"quirksMode":false}},"tableOfContents":[{"id":"boru%C5%BEi%C5%B3-r%C5%AB%C5%A1ys","heading":"Boružių rūšys"},{"id":"k%C4%85-jos-%C4%97da","heading":"Ką jos ėda?"},{"id":"boru%C5%BEi%C5%B3-gyvenimo-ciklas","heading":"Boružių gyvenimo ciklas"},{"id":"kaip-jos-ginasi","heading":"Kaip jos ginasi?"},{"id":"azijin%C4%97-boru%C5%BE%C4%97","heading":"Azijinė boružė"},{"id":"dar-keletas-%C4%AFdomi%C5%B3-fakt%C5%B3-apie-boru%C5%BEes","heading":"Dar keletas įdomių faktų apie boružes"}]},"featureImageSharp":null}},{"node":{"id":"Ghost__Post__683f2dea5f08b323af4e3157","title":"Žolynų ekskursija Ribiškėse: kupoliavimas, vaistai, nuodai ir kiti įdomumai","slug":"zolynu-ekskursija","featured":false,"feature_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2025/06/506090848_1046989850873082_7742460160006040048_n.jpg","excerpt":"Visas birželio mėnuo yra magiškas, kai gamta pačiame klestėjime, o žolynai įgauna stebuklingų galių. Tad kviečiu į ekskursiją po Ribiškių pažintinį taką Vilniuje birželio 29 dieną","custom_excerpt":"Visas birželio mėnuo yra magiškas, kai gamta pačiame klestėjime, o žolynai įgauna stebuklingų galių. Tad kviečiu į ekskursiją po Ribiškių pažintinį taką Vilniuje birželio 29 dieną","visibility":"public","created_at_pretty":"3 Jun 2025","published_at_pretty":"3 Jun 2025","updated_at_pretty":"29 Jun 2025","created_at":"2025-06-03T20:16:26.000+03:00","published_at":"2025-06-03T20:27:19.000+03:00","updated_at":"2025-06-29T19:25:40.000+03:00","meta_title":null,"meta_description":null,"og_description":null,"og_image":null,"og_title":null,"twitter_description":null,"twitter_image":null,"twitter_title":null,"authors":[{"slug":"medeina","url":"https://valdymas.medeinos.lt/autorius/medeina/","name":"Edita Medeina","bio":"Esu Edita Medeina (Jakubauskaitė) mokiausi ir užaugau Rumšiškėse. Medeinos vardas man prilipo savaime, kai kartu su draugais pradėjome švęsti Medeinos šventę, o man tekdavo įsikūnyti į šią deivę.","cover_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2020/05/DSC_1708.JPG","profile_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2022/01/zEdita-Medeina.jpg","location":null,"website":"https://www.medeinos.lt","twitter":"@EditaDitule","facebook":"medeinos","meta_title":null,"meta_description":null,"coverImageSharp":null,"profileImageSharp":null}],"primary_author":{"slug":"medeina","url":"https://valdymas.medeinos.lt/autorius/medeina/","name":"Edita Medeina","bio":"Esu Edita Medeina (Jakubauskaitė) mokiausi ir užaugau Rumšiškėse. Medeinos vardas man prilipo savaime, kai kartu su draugais pradėjome švęsti Medeinos šventę, o man tekdavo įsikūnyti į šią deivę.","cover_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2020/05/DSC_1708.JPG","profile_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2022/01/zEdita-Medeina.jpg","location":null,"website":"https://www.medeinos.lt","twitter":"@EditaDitule","facebook":"medeinos","meta_title":null,"meta_description":null,"coverImageSharp":null,"profileImageSharp":null},"primary_tag":{"slug":"renginiai-ir-sventes","url":"https://valdymas.medeinos.lt/tema/renginiai-ir-sventes/","name":"RENGINIAI IR ŠVENTĖS","visibility":"public","feature_image":null,"description":null,"meta_title":null,"meta_description":null,"featureImageSharp":null},"tags":[{"slug":"renginiai-ir-sventes","url":"https://valdymas.medeinos.lt/tema/renginiai-ir-sventes/","name":"RENGINIAI IR ŠVENTĖS","visibility":"public","feature_image":null,"description":null,"meta_title":null,"meta_description":null,"featureImageSharp":null},{"slug":"aplinkosauga","url":"https://valdymas.medeinos.lt/tema/aplinkosauga/","name":"APLINKOSAUGA","visibility":"public","feature_image":null,"description":null,"meta_title":null,"meta_description":null,"featureImageSharp":null}],"plaintext":"Birželio 29 dieną, sekmadienį, 12.00 val. praktinė ekskursija Ribiškių\npažintiniu taku, kurią organizuoja \"Miesto istorijų mokykla\".\n\nAtsinaujinusi ekskursija Ribiškių gamtiniame take tiks įvairaus amžiaus gamtai\nneabejingiems dalyviams, o ir abejinguosius tikimės sudominti! Kiekvienas\nsusirinksime savo kupolę ir išsiaiškinsime, ką ji reiškia. Žygyje talkins\ngamtininkė Edita Medeina, kuri su meile lydės mus po stebuklingą gamtos pasaulį:\npapasakos apie augalų naudingąsias ir nuodingąsias savybes, parodys vabzdžių\nviešbutį (ji pati jį ir pagaminti gali!), mokys žiūrėti po kojom ir kelti galvas\nį viršų.\n\nRibiškių takas yra vos keli kilometrai nuo Senamiesčio, tačiau jis veda per patį\naukščiausią kalną Vilniuje, per skaidrų Kaukysos upeliuką, šalia avių aptvaro,\nper dvarvietę, prie kurios mėgo laiką leisti ir anticarinius planus regzti\nAdomas Mickevičius su draugais, aplankysime gražiausią Pavilnių parko regyklą.\nTokio kalvoto reljefo, kuriuo driekiasi Ribiškių pėsčiųjų takas, Lietuvoje\ndaugiau nėra, tad nuostabūs miesto ir miškų vaizdai – garantuoti!\n\nEkskursijos pradžia ir pabaiga: Ibis Styles viešbučio stovėjimo aikštelė (Minsko\npl. 14); trukmė ~3 val., nueisime ~6 km.\n\nBilietus galima įsigyti čia:https://www.facebook.com/events/655474870785435 \n\nPrašome nevėluoti ir su savimi turėti telefone išsaugotą bilieto kopiją.\nPavėlavus galimybės prisijungti bus ribotos, nes gidų telefonų garsas per\nekskursijas išjungtas.\n\nKas bus, jei lis? Ekskursija vyks, tik nepamirškite skėčių","html":"<p>Birželio 29 dieną, sekmadienį, 12.00 val. praktinė ekskursija Ribiškių pažintiniu taku, kurią organizuoja \"Miesto istorijų mokykla\".</p><p>Atsinaujinusi ekskursija Ribiškių gamtiniame take tiks įvairaus amžiaus gamtai neabejingiems dalyviams, o ir abejinguosius tikimės sudominti! Kiekvienas susirinksime savo kupolę ir išsiaiškinsime, ką ji reiškia. Žygyje talkins gamtininkė <strong>Edita Medeina</strong>, kuri su meile lydės mus po stebuklingą gamtos pasaulį: papasakos apie augalų naudingąsias ir nuodingąsias savybes, parodys vabzdžių viešbutį (ji pati jį ir pagaminti gali!), mokys žiūrėti po kojom ir kelti galvas į viršų.</p><p>Ribiškių takas yra vos keli kilometrai nuo Senamiesčio, tačiau jis veda per patį aukščiausią kalną Vilniuje, per skaidrų Kaukysos upeliuką, šalia avių aptvaro, per dvarvietę, prie kurios mėgo laiką leisti ir anticarinius planus regzti Adomas Mickevičius su draugais, aplankysime gražiausią Pavilnių parko regyklą. Tokio kalvoto reljefo, kuriuo driekiasi Ribiškių pėsčiųjų takas, Lietuvoje daugiau nėra, tad nuostabūs miesto ir miškų vaizdai – garantuoti!</p><p>Ekskursijos pradžia ir pabaiga: Ibis Styles viešbučio stovėjimo aikštelė (Minsko pl. 14); trukmė ~3 val., nueisime ~6 km.</p><p>Bilietus galima įsigyti čia:  <a href=\"https://www.facebook.com/events/655474870785435\">https://www.facebook.com/events/655474870785435</a> </p><p>Prašome nevėluoti ir su savimi turėti telefone išsaugotą bilieto kopiją. Pavėlavus galimybės prisijungti bus ribotos, nes gidų telefonų garsas per ekskursijas išjungtas.</p><p>Kas bus, jei lis? Ekskursija vyks, tik nepamirškite skėčių</p>","url":"https://valdymas.medeinos.lt/zolynu-ekskursija/","canonical_url":null,"uuid":"2136b5ca-67b2-495e-95c0-5b695bc8ef93","codeinjection_foot":null,"codeinjection_head":null,"codeinjection_styles":null,"comment_id":"683f2dea5f08b323af4e3157","reading_time":1,"send_email_when_published":false,"email_subject":null,"childHtmlRehype":{"html":"<p>Birželio 29 dieną, sekmadienį, 12.00 val. praktinė ekskursija Ribiškių pažintiniu taku, kurią organizuoja \"Miesto istorijų mokykla\".</p><p>Atsinaujinusi ekskursija Ribiškių gamtiniame take tiks įvairaus amžiaus gamtai neabejingiems dalyviams, o ir abejinguosius tikimės sudominti! Kiekvienas susirinksime savo kupolę ir išsiaiškinsime, ką ji reiškia. Žygyje talkins gamtininkė <strong>Edita Medeina</strong>, kuri su meile lydės mus po stebuklingą gamtos pasaulį: papasakos apie augalų naudingąsias ir nuodingąsias savybes, parodys vabzdžių viešbutį (ji pati jį ir pagaminti gali!), mokys žiūrėti po kojom ir kelti galvas į viršų.</p><p>Ribiškių takas yra vos keli kilometrai nuo Senamiesčio, tačiau jis veda per patį aukščiausią kalną Vilniuje, per skaidrų Kaukysos upeliuką, šalia avių aptvaro, per dvarvietę, prie kurios mėgo laiką leisti ir anticarinius planus regzti Adomas Mickevičius su draugais, aplankysime gražiausią Pavilnių parko regyklą. Tokio kalvoto reljefo, kuriuo driekiasi Ribiškių pėsčiųjų takas, Lietuvoje daugiau nėra, tad nuostabūs miesto ir miškų vaizdai – garantuoti!</p><p>Ekskursijos pradžia ir pabaiga: Ibis Styles viešbučio stovėjimo aikštelė (Minsko pl. 14); trukmė ~3 val., nueisime ~6 km.</p><p>Bilietus galima įsigyti čia:  <a href=\"https://www.facebook.com/events/655474870785435\">https://www.facebook.com/events/655474870785435</a> </p><p>Prašome nevėluoti ir su savimi turėti telefone išsaugotą bilieto kopiją. Pavėlavus galimybės prisijungti bus ribotos, nes gidų telefonų garsas per ekskursijas išjungtas.</p><p>Kas bus, jei lis? Ekskursija vyks, tik nepamirškite skėčių</p>","htmlAst":{"type":"root","children":[{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Birželio 29 dieną, sekmadienį, 12.00 val. praktinė ekskursija Ribiškių pažintiniu taku, kurią organizuoja \"Miesto istorijų mokykla\"."}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Atsinaujinusi ekskursija Ribiškių gamtiniame take tiks įvairaus amžiaus gamtai neabejingiems dalyviams, o ir abejinguosius tikimės sudominti! Kiekvienas susirinksime savo kupolę ir išsiaiškinsime, ką ji reiškia. Žygyje talkins gamtininkė "},{"type":"element","tagName":"strong","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Edita Medeina"}]},{"type":"text","value":", kuri su meile lydės mus po stebuklingą gamtos pasaulį: papasakos apie augalų naudingąsias ir nuodingąsias savybes, parodys vabzdžių viešbutį (ji pati jį ir pagaminti gali!), mokys žiūrėti po kojom ir kelti galvas į viršų."}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Ribiškių takas yra vos keli kilometrai nuo Senamiesčio, tačiau jis veda per patį aukščiausią kalną Vilniuje, per skaidrų Kaukysos upeliuką, šalia avių aptvaro, per dvarvietę, prie kurios mėgo laiką leisti ir anticarinius planus regzti Adomas Mickevičius su draugais, aplankysime gražiausią Pavilnių parko regyklą. Tokio kalvoto reljefo, kuriuo driekiasi Ribiškių pėsčiųjų takas, Lietuvoje daugiau nėra, tad nuostabūs miesto ir miškų vaizdai – garantuoti!"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Ekskursijos pradžia ir pabaiga: Ibis Styles viešbučio stovėjimo aikštelė (Minsko pl. 14); trukmė ~3 val., nueisime ~6 km."}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Bilietus galima įsigyti čia:  "},{"type":"element","tagName":"a","properties":{"href":"https://www.facebook.com/events/655474870785435"},"children":[{"type":"text","value":"https://www.facebook.com/events/655474870785435"}]},{"type":"text","value":" "}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Prašome nevėluoti ir su savimi turėti telefone išsaugotą bilieto kopiją. Pavėlavus galimybės prisijungti bus ribotos, nes gidų telefonų garsas per ekskursijas išjungtas."}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Kas bus, jei lis? Ekskursija vyks, tik nepamirškite skėčių"}]}],"data":{"quirksMode":false}},"tableOfContents":[]},"featureImageSharp":null}},{"node":{"id":"Ghost__Post__674cb0a794802f21be32ef5d","title":"Kaip atsiranda šilkas","slug":"kaip-atsiranda-silkas","featured":false,"feature_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/2.JPG","excerpt":"Šilkas mums asocijuojasi ne tik kaip švelnus ar lengvas, bet ir brangus audinys. Į Lietuvą šis audinys pradėtas gabenti viduramžiais iš už jūrų marių garsiuoju Šilko keliu. Yra išlikę nemažai posakių, susijusių su šilku","custom_excerpt":"Šilkas mums asocijuojasi ne tik kaip švelnus ar lengvas, bet ir brangus audinys. Į Lietuvą šis audinys pradėtas gabenti viduramžiais iš už jūrų marių garsiuoju Šilko keliu. Yra išlikę nemažai posakių, susijusių su šilku","visibility":"public","created_at_pretty":"1 Dec 2024","published_at_pretty":"1 Dec 2024","updated_at_pretty":"13 Jan 2025","created_at":"2024-12-01T20:53:27.000+02:00","published_at":"2024-12-01T21:32:34.000+02:00","updated_at":"2025-01-13T21:34:18.000+02:00","meta_title":null,"meta_description":null,"og_description":null,"og_image":null,"og_title":null,"twitter_description":null,"twitter_image":null,"twitter_title":null,"authors":[{"slug":"medeina","url":"https://valdymas.medeinos.lt/autorius/medeina/","name":"Edita Medeina","bio":"Esu Edita Medeina (Jakubauskaitė) mokiausi ir užaugau Rumšiškėse. Medeinos vardas man prilipo savaime, kai kartu su draugais pradėjome švęsti Medeinos šventę, o man tekdavo įsikūnyti į šią deivę.","cover_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2020/05/DSC_1708.JPG","profile_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2022/01/zEdita-Medeina.jpg","location":null,"website":"https://www.medeinos.lt","twitter":"@EditaDitule","facebook":"medeinos","meta_title":null,"meta_description":null,"coverImageSharp":null,"profileImageSharp":null}],"primary_author":{"slug":"medeina","url":"https://valdymas.medeinos.lt/autorius/medeina/","name":"Edita Medeina","bio":"Esu Edita Medeina (Jakubauskaitė) mokiausi ir užaugau Rumšiškėse. Medeinos vardas man prilipo savaime, kai kartu su draugais pradėjome švęsti Medeinos šventę, o man tekdavo įsikūnyti į šią deivę.","cover_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2020/05/DSC_1708.JPG","profile_image":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2022/01/zEdita-Medeina.jpg","location":null,"website":"https://www.medeinos.lt","twitter":"@EditaDitule","facebook":"medeinos","meta_title":null,"meta_description":null,"coverImageSharp":null,"profileImageSharp":null},"primary_tag":{"slug":"medziai-ir-krumai","url":"https://valdymas.medeinos.lt/tema/medziai-ir-krumai/","name":"MEDŽIAI IR KRŪMAI","visibility":"public","feature_image":null,"description":null,"meta_title":null,"meta_description":null,"featureImageSharp":null},"tags":[{"slug":"medziai-ir-krumai","url":"https://valdymas.medeinos.lt/tema/medziai-ir-krumai/","name":"MEDŽIAI IR KRŪMAI","visibility":"public","feature_image":null,"description":null,"meta_title":null,"meta_description":null,"featureImageSharp":null},{"slug":"aplinkosauga","url":"https://valdymas.medeinos.lt/tema/aplinkosauga/","name":"APLINKOSAUGA","visibility":"public","feature_image":null,"description":null,"meta_title":null,"meta_description":null,"featureImageSharp":null},{"slug":"maistas-ir-vaistas","url":"https://valdymas.medeinos.lt/tema/maistas-ir-vaistas/","name":"MAISTAS IR VAISTAS","visibility":"public","feature_image":null,"description":null,"meta_title":null,"meta_description":null,"featureImageSharp":null}],"plaintext":"Švelnus kaip šilkas“, „ant sekminių reik šilkinių“, „vaikas šilkinis, o vyras\nšiaudinis“ – įvairių patarlių ir priežodžių lietuvių tautosakoje apie šilką\nsukurta nemažai. Šilkas mums asocijuojasi ne tik kaip švelnus ar lengvas, bet ir\nbrangus audinys, nes jo pagaminimo procesas ilgas ir sudėtingas, o senaisiais\nlaikais atgabenti iš tolimų kraštų būdavo labai pavojinga. Į Lietuvą šis audinys\npradėtas gabenti viduramžiais iš už jūrų marių garsiuoju Šilko keliu. Prieš\nkelis šimtus metų Lietuvos dvaruose buvo bandymų išgauti šilką, bet nesėkmingai.\nTad šį kartą istorija apie tai – kodėl šilkas yra brangus, kas suverpia tuos\nplonyčius siūlus ir kuo dar gali būti naudingi šilkmedžiai.\n\nŠilko kelias prasidėjo Kinijoje\nKinijoje, kuri yra tikroji šilko tėvynė, apie jo atsiradimą sklando įvairios\nlegendos. Pati žinomiausia pasakoja, kad viena kinų princesė, bevaikštinėdama\nsode, pamatė ant medžio lapų baltą kokoną, kurio viduje tūnojo vikšras. Visas\nkokonas buvo sudarytas iš baltų, blizgančių ir plonų siūlelių. Princesė liepė\ntarnams tuos siūlus išvynioti ir iš jų nuausti plonytį audinį. Kitoje legendoje\nteigiama, kad kinų princesė sode gėrė arbatą ir į jos puodelį įkrito drugio\nkokonas, o jį ištraukus pradėjo vyniotis siūlas. Kaip iš tikrųjų žmonės atrado\nšilką jau niekas nebesužinos, bet faktas tas, kad archeologai šilko gamybos\nliekanų randa pagamintų net prieš 4-5 tūkstančių metų. Nuo tada ir prasidėjo\nšilko epopėja – vienas iš didžiausių Kinijos atradimų.  Teisę puoštis rūbais,\npagamintais iš šilko, turėjo tik Kinijos imperatoriai ir rūmų didikai. Vėliau\nkinų imperatoriai šilką pradėjo dovanoti patiems garbingiausiems kitų kraštų\nsvečiams. Šilkas tapo viena iš geidžiamausių prekių, kurią norėdavo įsigyti kitų\nkraštų valdovai ir visi kiti, galintys sau tą leisti. Atsiradus paklausai,\nII-ame amžiuje prieš mūsų erą ir prasidėjo Šilko kelias.\n\nŠilko keliasKinų imperatoriai kruopščiai stengėsi išsaugoti šilko gaminimo\npaslaptį, nes tai buvo didžiausia šios šalies vertybė, nešanti didžiulius\nturtus. Už paslapties atskleidimą grėsė mirties bausmė. Net kelis tūkstančius\nmetų kinams pavyko išsaugoti šilko gamybos monopolį. Šilko kelias prasidėdavo\nSiano (Xian) mieste, senojoje Kinijos sostinėje. Iš pradžių brangusis krovinys\nkeliaudavo tik į aplinkinius Kinijos miestus, vėliau nusidriekė ir į kaimynines\nšalis (Persiją, Indiją, kt.). Tai nebuvo vienas kelias, o daugybės kelių visuma,\nvingiavusi tūkstančius kilometrų ne tik sausuma, bet ir jūra. Šilką būdavo\npatogu gabenti, nes jis labai lengvas. Karavanai iš pradžių gabendavo tik šilką,\nbet vėliau prasidėjo prekyba ir kitomis prekėmis – arbata, prieskoniais, druska.\nPalei tą kelią pradėjo kurtis didieji miestai, kurie tebegyvuoja iki mūsų dienų.\nĮdomu tai, kad atstumai tarp jų yra maždaug viena diena kelio, kad senaisiais\nlaikais karavanai spėtų nukeliauti nuo saulėtekio iki saulėlydžio.\n\nŠilkas Europoje\nĮ Europą šilkas pirmą kartą atkeliavo dar prieš mūsų erą, pirmieji jį atrado\nromėnai. Iki šių dienų garsi romėnų filosofo Plinijaus I-ojo frazė, kad romėnės\npernelyg myli šilką ir tai labai kenkia Romos imperijos finansiniams reikalams.\n Šilko kelią ypač išgarsino žymus XIII a. keliautojas Marco Polo, pats tuo keliu\nkeliavęs, viską matęs savo akimis ir tuos nuotykius išguldęs kelionių knygoje.\nPer kelis šimtus metų šilkas įsitvirtino Europos aukštuomenės garderobinėse.\nSužinoję šilko išgavimo būdą, europiečiai taip pat pradėjo jį gaminti patys.\nŠiuo metu šilkas audžiamas įvairiose pasaulio šalyse tiek Europoje, tiek\nAzijoje. Pagrindinė šilko tiekėja tebėra Kinija, taip pat nemažai šilko\niškeliauja ir iš Japonijos, Indijos bei kitų šalių. Yra išlikę duomenų ir apie\nlietuvių dvarininkus, kurie XVIII-XIX a. bandė auginti šilkverpio vikšrus ir\npagaminti šilką. Deja, šilkverpiai Lietuvos klimato sąlygomis nežiemoja, tai ir\nlietuviško šilko išgavimas nebuvo sėkmingas. Tad iš kur šilkas atsiranda ir kaip\nvikšrai sugeba tai padaryti ?\n\nŠilkverpiai\nŠilkverpis (Bombyx mori) – toks balkšvas, 3–4 cm ilgio drugys. Jo gyvenimas\ntrumpas: drugio patelė, pasibaigus poravimuisi sudeda ant medžio lapų šimtus 1-2\nmm dydžio kiaušinėlius ir pati greitai žūsta. Iš kiaušinėlių po 2–3  savaičių\nišsirita miniatiūriniai vikšreliai. Vikšrai maitinasi šilkmedžio lapais ir per\nmėnesį neriasi 4 kartus, kas kartą vis padidėdami. Po paskutinio nėrimosi\nvikšras pasiekia savo maksimalų dydį apie 3-4 cm ir būna pasiruošęs šilko\ngaminimo misijai, t.y. verptis kokoną. Vikšrai turi dvi specialias verpimo\nliaukas, iš kurių leidžia ore greitai stingstančius siūlus, panašiai kaip vorai\naudžia voratinklį. Šilkinis siūlelis sudarytas iš baltymų, kurie surišami iš\nkitų liaukų išskiriamu baltymu sericinu. Sukinėdamas galvelę į šalis, vikšras\nsuka tuos siūlus aplink save, ir per keletą dienų susisuka į kokoną. Siūlas gali\nbūti nuo kelių šimtų metrų iki net 2–3 kilometrų ilgio. Kokone vikšras pragyvena\ndar kelias savaites, po to prasigriaužia skylę ir iš jos išsirita naujas drugys,\nprasideda nauja šilkverpių karta.\n\nŠilkverpių kokonaiToks šilkverpio gyvenimo ciklas natūraliai vykdavo gamtoje,\nbet žmonės nebūtų žmonės - jie išmoko „pagreitinti“ ciklą, kad vikšrai kaip\nįmanoma greičiau susuktų šilko kokoną. Pramoninėse šilko fermose, kai drugienės\npo meilės šokio sudeda miniatiūrinius kiaušinėlius, jie iš karto rūšiuojami:\nnekokybiški ir maži išmetami, nedidelė dalis kiaušinėlių paliekami tolesniam\ndauginimui, o tinkamiausi sudedami į inkubatorių, kur pagreitintu būdu iš jų\nišritinami vikšreliai. Toliau vikšrai maitinami šilkmedžių lapais, kol išsineria\npaskutinį kartą. Tada sudedami į atskirus gardelius, kuriuose per dvi-tris\ndienas susisuka šilkinį kokoną. Natūraliai gamtoje vikšras tūnotų kokone, kol\npavirstų drugeliu ir prasigriaužęs kokoną galėtų skristi. Bet griauždamas skylę\njis sugadintų šilko siūlelius. Deja, čia prasideda liūdniausia dalis, nes šilko\nfermose, kai tik vikšrai baigia sukti kokonus, jie užpilami verdančiu vandeniu\nar nuplikomi karštais garais ir vikšreliai žūsta. O kokonų su vikšreliais reikia\nlabai labai daug. Juk tam, kad pagaminti mažą šilko skarelę, reikia nudaigoti\nvirš kelių šimtų mažųjų šilkverpių. Dėl karšto vandens poveikio taip pat suyra\nsericinas – lipni baltyminė medžiaga, tuomet šilko siūlai tampa švelnesni ir\nnebe tokie lipnūs.\n\nVėliau kokono siūlo galas užvyniojamas ant ritės ir specialiu įrenginiu\nišvyniojami šilko siūlai. Vienas siūlelis labai plonytis – net 4-5 kartus\nplonesnis už žmogaus plauką. Tvirtesniems ir storesniems audiniams, iš kurių bus\naudžiami viršutiniai drabužiai ar patalynė, suverpiamas siūlas iš 8-10 gijų, o\nplonesniems gaminiams, tokiems kaip lengvos skarelės - suverpiama iš 4-6\ngijelių. Lietuvoje neteko matyti, bet Kinijoje ir Japonijoje gaminamos antklodės\nir pagalvės šilkiniais užpildais, kurios labai vertinamos, nes yra lengvos,\ntvirtos, nesusimeta į gumulus, „kvėpuoja“, gerai išlaiko šilumą, yra\nnealergiškos, turi  antibakterinių savybių. Šilko audinys labiausiai vertinamas\niš visų kitų natūralių audinių – vilnos, medvilnės, lino. Antklodėms ir\npagalvėms gaminti paprastai naudojami ypatingi šilkverpių kokonai, kuriuose tūno\nne po vieną, o net po du vikšrus. Gamtoje „dvynukų“ atvejai būna labai reti, bet\nžmonės išmoko „pakoreguoti“ gamtą, į vieną kokoną įterpdami dvi lervas. Jos\nvienu metu pradeda verpti bendrą kokoną, kuris užauga didesnis nei įprastinis ir\nsu gausesniu šilko siūlelių kiekiu. Tik šie siūlai netinka audiniams, nes yra\nstipriai persipynę tarpusavyje, bet patalų užpildams tokie patys tinkamiausi.\n\nĮrenginys šilko siūlų vyniojimui bei šilko patalų gamyba KinijojeŠilko gamyba\nturi ir daugiau tamsiųjų pusių. Kaip jau minėjau, kad pagaminti puikųjį šilką,\nreikia atimti „lopšelius“ ir nudaigoti didžiulį kiekį šilkverpio vikšrų. GMO\n(genetiškai modifikuoti organizmai) užima tvirtas pozicijas šilko pramonėje,\nkurioje naudojami genetiškai modifikuoti vikšrai. Pagrindiniam vikšrų maistui\nnaudojami šilkmedžio lapai yra užauginami plantacijose, kuriose gausiai\nnaudojami pesticidai. Sintetiniais dažais nuspalvinti šilkiniai audiniai gali\nalergizuoti jautrią odą. Štai kodėl veganai, t.y. tie, kurie nepritaria gyvūnų\nnaudojimui maisto, rūbų ir kitoms reikmėms, jei tai sukelia jiems skausmą ir\nmirtį, nedėvi šilkinių rūbų. Šilkverpio vikšrai Kinijoje nuo seno buvo naudojami\nir maistui – jie kepami, troškinami, iš jų gaminamos sriubos ar užpilai. Tiesa,\nšilkverpiai jau nebėra kasdienis kinų maistas ir miesto kavinėse jums jų tikrai\nnepatieks. Bet atokiose provincijose arba turgeliuose, skirtuose turistams,\ngalima paragauti šių egzotiškų patiekalų.\n\nUžkandžiai iš skrudintų šilkverpių lervų ir lėliukių Šanchajaus turguje\nŠilkverpiai negalės susukti brangiųjų kokonų, negaudami pagrindinio ir\nvienintelio savo maisto – šilkmedžio lapų. Baltojo šilkmedžio (Morus alba)\nmedžiai tūkstančius metų Kinijoje vertinami ne tik kaip vikšrų maistas, jie\nnaudingi ir dėl kitų įvairių savybių. O kuo dar gali būti naudingi šilkmedžiai\nžmonėms ir kaip juos užauginti ? Tuo labiau, kad jau kelis šimtus metų\nšilkmedžiai puikiai auga ir mūsų krašte.\n\nŠilkmedžiai, augantys Lietuvoje\nŠilkmedžių rūšių pasaulyje yra keliolika, Lietuvoje geriausiai auga baltasis,\njuodasis ir raudonasis. Savaime baltieji šilkmedžiai auga ne tik Kinijoje, bet\nir kitose Centrinės ir Rytų Azijos šalyse. Savo tėvynėje jie pasiekia 15-18, o\nLietuvoje – apie 10-12 m aukštį. Viena seniausių šilkmedžių kolekcijų, pradėtų\nsodinti 1924 m., auga VDU Kauno botanikos sode. Dažniausiai šilkmedžiai auga\nkaip dvikamieniai medžiai. Šakos būna plačiai pasklidusios, senesnių medžių\nnusvirusios žemyn. Nulaužus jauną šakelę, išsiskiria pieniškų sulčių lašelis.\nLapai pasižymi įdomia savybe, vadinama heterofilija, t.y. kai ant to paties\naugalo auga skirtingų formų lapai. Dalis lapų būna paprasti ir kiek panašūs į\nliepų, o kiti – karpyti, panašūs į vynuogių lapus.\n\nBaltasis šilkmedis ir skirtingos formos lapaiŠilkverpių vikšrai gali misti ne\ntik šilkmedžių lapais, kartais jie maitinami apelsinmedžių, makliūrų ar salotų\nlapais. Bet pats kokybiškiausias ir švelniausias šilkas išgaunamas, kai vikšrai\nminta baltojo šilkmedžio lapais. Šilko gijų spalva gali būti balta, gelsva ar\nžalsva - priklausomai nuo medžio rūšies ar dirvos, kurioje jis auga. Kinijoje\njauni lapai ir ūgliai naudojami maistui – iš jų verdamos sriubos, jie troškinami\nsu viduje įvyniota malta mėsa (kažkas panašaus į mūsų balandėlius) ir kt. Lapai\nskleistis pradeda vėlai, kai jau dauguma augalų būna sulapoję, tad kartais\natrodo, kad medis per žiemą nušalo. Beje, įdomu tai, kad šilkmedinių šeimai\npriklauso ir mūsų kambarinis augalas fikusas.\n\nŠilkmedžio lapų arbata turi gydomųjų savybių. Tradicinėje kinų medicinoje\nbaltųjų šilkmedžių lapai bei žievė yra naudojami nuo įvairių negalavimų:\nperšalimui, uždegimui, diabetui gydyti ir kaip atsikosėjimą lengvinantys\nvaistai. Lapuose gausu naudingų mikroelementų: kalio, kalcio, fosforo, geležies,\nsilicio, sieros, taip pat baltymų ir angliavandenių. Matyt, nebe reikalo mažieji\nšilkverpiai taip mėgsta užkandžiauti šilkmedžių lapais, nes jie žino, kad tai ne\ntik skanu, bet ir labai sveika.\n\nBaltojo šilkmedžio ir pakistaninio šilkmedžio uogos (antrasis Lietuvoje neauga)\nDar viena puiki šilkmedžių vertybė – tai jų uogos, kurių forma panaši į aviečių,\ntodėl kartais jie dar vadinami avietmedžiais. Baltojo šilkmedžios uogos pradeda\nnokti birželio pabaigoje arba liepos mėnesį. Noksta ne vienu metu, pamažu\nbyrėdamos. Tiesa, šilkmedžių uogas labai mėgsta paukščiai, tad ankstų rytą\natskridęs špokų pulkas gali palikti medį švarutėlį. Pačios uogos būna baltos ar\nrausvos spalvos, kai kurių veislių gali būti ir tamsiai purpurinės arba beveik\n juodos. Uogos saldžios, jose kaip ir lapuose gausu vertingų medžiagų, taip pat\nyra gydomųjų savybių. Džiovintų uogų skonis panašus į razinų, jų Lietuvoje\ngalima įsigyti sveiko maisto krautuvėlėse. Azijoje iš šilkmedžio uogų\nspaudžiamos sultys, gaminamas vynas, likeris. Kai kuriuose literatūros\nšaltiniuose pažymima, kad nepatariama valgyti nesunokusių šilkmedžio uogų,\nkurios yra šiek tiek toksiškos, gali turėti haliuciogeninį poveikį. Šilko\nbaltymai naudojami medicinoje, kosmetikoje ir higienos prekių gamybai.\n\nŠilkmedžio mediena kieta, ryškios geltonos spalvos, iš jos gaminami baldai,\ndetalės laivams, žemės ūkio padargai, muzikos instrumentai, teniso raketės,\nkriketo lazdos bei įvairūs dekoratyviniai dirbiniai. Buvusiose sovietinėse\nVidurinės Azijos šalyse iš šilkmedžio medienos gamindavo tvirtas ledo ritulio\nlazdas. Iš žievės išgaunamas pluoštas naudojamas drabužių bei popieriaus\ngamybai.\n\nŠilkmedžių mediena labai kieta, įdomios geltonos spalvosNors ir yra kilę iš\nšiltesnių kraštų, bet baltieji šilkmedžiai yra puikiai prisitaikę augti ir\nLietuvos klimato sąlygomis. Kartais per šaltas ir besnieges žiemas apšąla jų\nšakos, bet paprastai greitai vėl atželia. Labiausiai mėgsta augti derlingose ir\ndrėgnokose dirvose, tuomet ir uogų derlius būna didesnis. Bet gali augti ir\nsausose, ne itin derlingose vietose. Šilkmedžius retai puola kenkėjai, tik kaip\nminėta, uogomis labai mėgsta smaguriauti paukščiai. Sodinant šilkmedį, reikia\nneužmiršti, kad jų šaknys yra labai skvarbios, t.y. jei netoliese yra\nvandentiekio ar drenažo vamzdžiai, jos turi savybę „užuosti“ vandens šaltinį ir\natkakliai į jį skverbtis, taip suardydamos komunikacijas ar pamatus. Tad geriau\nnesodinti arti pastatų ir požeminių inžinerinių tinklų.\n\nBaltojo šilkmedžio veislės\n‘Laciniata‘ medžiai užauga iki 10 m aukščio, lapai žymiai labiau karpyti nei\nįprastiniai, o ‘Macrophylla‘ veislės lapai – itin stambūs. ‘Pyramidalis‘ lajos\nforma siaura, koloniška. Jei savo sode labai norite auginti šilko medį, bet\nneturite jam pakankamai vietos, galite rinktis iš kai kurių žemaūgių veislių: \n‘Pendula‘ neaukštas, apie 1-2,5 m aukščio (priklauso nuo skiepijimo) medelis\nsvyrančiomis šakomis. Uogos nedidelės, tamsiai purpurinės, saldžiarūgštės. Kai\nsvyrančios šakos pasiekia žemę, jas galima apkarpyti. Var. tatarica medeliai\nnedideli. Uogos taip pat nedidelės, bet šis varietetas ypač atsparus šalčiams. \n‘Nana‘ kompaktiškos formos, auga itin lėtai.\n\nPadėka šilkverpiams\nDėvėdami šilkinę suknelę ar marškinius, ryšėdami šilkinę skarelę ar kaklaraištį,\nmūvėdami šilkines kojines ar pirštines, apsisiausdami šilkiniu šaliu -\nvertinkime ne tik jo išskirtinumą, naudą, patogumą ir brangumą, bet ir tai, kiek\ndaug mažųjų šilkverpių darbininkėlių vikšrų turėjo paaukoti savo gyvybes dėl šių\npuošnių daiktų. Ir nors mūsų laikais išgaunant šilko pluoštą, nebereikia sunkiai\nvergauti, daugelis darbų vyksta mechanizuotai, gamyboje taikomos šiuolaikinės\ntechnologijos, pats šilkas atkeliauja greitai ir nebe pavojingu senuoju Šilko\nkeliu, bet tikrasis šilkas niekuomet nebus pigus, jis visuomet išliks kaip\nkokybiška prabangos prekė.\n\nIš šilko siūlų audžiami kilimai ir gaminami rūbai","html":"<p>Švelnus kaip šilkas“, „ant sekminių reik šilkinių“, „vaikas šilkinis, o vyras šiaudinis“ – įvairių patarlių ir priežodžių lietuvių tautosakoje apie šilką sukurta nemažai. Šilkas mums asocijuojasi ne tik kaip švelnus ar lengvas, bet ir brangus audinys, nes jo pagaminimo procesas ilgas ir sudėtingas, o senaisiais laikais atgabenti iš tolimų kraštų būdavo labai pavojinga. Į Lietuvą šis audinys pradėtas gabenti viduramžiais iš už jūrų marių garsiuoju Šilko keliu. Prieš kelis šimtus metų Lietuvos dvaruose buvo bandymų išgauti šilką, bet nesėkmingai. Tad šį kartą istorija apie tai – kodėl šilkas yra brangus, kas suverpia tuos plonyčius siūlus ir kuo dar gali būti naudingi šilkmedžiai.</p><h3 id=\"%C5%A1ilko-kelias-prasid%C4%97jo-kinijoje\">Šilko kelias prasidėjo Kinijoje</h3><p>Kinijoje, kuri yra tikroji šilko tėvynė, apie jo atsiradimą sklando įvairios legendos. Pati žinomiausia pasakoja, kad viena kinų princesė, bevaikštinėdama sode, pamatė ant medžio lapų baltą kokoną, kurio viduje tūnojo vikšras. Visas kokonas buvo sudarytas iš baltų, blizgančių ir plonų siūlelių. Princesė liepė tarnams tuos siūlus išvynioti ir iš jų nuausti plonytį audinį. Kitoje legendoje teigiama, kad kinų princesė sode gėrė arbatą ir į jos puodelį įkrito drugio kokonas, o jį ištraukus pradėjo vyniotis siūlas. Kaip iš tikrųjų žmonės atrado šilką jau niekas nebesužinos, bet faktas tas, kad archeologai šilko gamybos liekanų randa pagamintų net prieš 4-5 tūkstančių metų. Nuo tada ir prasidėjo šilko epopėja – vienas iš didžiausių Kinijos atradimų.  Teisę puoštis rūbais, pagamintais iš šilko, turėjo tik Kinijos imperatoriai ir rūmų didikai. Vėliau kinų imperatoriai šilką pradėjo dovanoti patiems garbingiausiems kitų kraštų svečiams. Šilkas tapo viena iš geidžiamausių prekių, kurią norėdavo įsigyti kitų kraštų valdovai ir visi kiti, galintys sau tą leisti. Atsiradus paklausai, II-ame amžiuje prieš mūsų erą ir prasidėjo Šilko kelias.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/1.JPG\" width=\"1613\" height=\"1075\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Šilko kelias</figcaption></figure><p>Kinų imperatoriai kruopščiai stengėsi išsaugoti šilko gaminimo paslaptį, nes tai buvo didžiausia šios šalies vertybė, nešanti didžiulius turtus. Už paslapties atskleidimą grėsė mirties bausmė. Net kelis tūkstančius metų kinams pavyko išsaugoti šilko gamybos monopolį. Šilko kelias prasidėdavo Siano (<em>Xian</em>) mieste, senojoje Kinijos sostinėje. Iš pradžių brangusis krovinys keliaudavo tik į aplinkinius Kinijos miestus, vėliau nusidriekė ir į kaimynines šalis (Persiją, Indiją, kt.). Tai nebuvo vienas kelias, o daugybės kelių visuma, vingiavusi tūkstančius kilometrų ne tik sausuma, bet ir jūra. Šilką būdavo patogu gabenti, nes jis labai lengvas. Karavanai iš pradžių gabendavo tik šilką, bet vėliau prasidėjo prekyba ir kitomis prekėmis – arbata, prieskoniais, druska. Palei tą kelią pradėjo kurtis didieji miestai, kurie tebegyvuoja iki mūsų dienų. Įdomu tai, kad atstumai tarp jų yra maždaug viena diena kelio, kad senaisiais laikais karavanai spėtų nukeliauti nuo saulėtekio iki saulėlydžio.</p><h3 id=\"%C5%A1ilkas-europoje\">Šilkas Europoje</h3><p>Į Europą šilkas pirmą kartą atkeliavo dar prieš mūsų erą, pirmieji jį atrado romėnai. Iki šių dienų garsi romėnų filosofo Plinijaus I-ojo frazė, kad romėnės pernelyg myli šilką ir tai labai kenkia Romos imperijos finansiniams reikalams.  Šilko kelią ypač išgarsino žymus XIII a. keliautojas Marco Polo, pats tuo keliu keliavęs, viską matęs savo akimis ir tuos nuotykius išguldęs kelionių knygoje. Per kelis šimtus metų šilkas įsitvirtino Europos aukštuomenės garderobinėse. Sužinoję šilko išgavimo būdą, europiečiai taip pat pradėjo jį gaminti patys. Šiuo metu šilkas audžiamas įvairiose pasaulio šalyse tiek Europoje, tiek Azijoje. Pagrindinė šilko tiekėja tebėra Kinija, taip pat nemažai šilko iškeliauja ir iš Japonijos, Indijos bei kitų šalių. Yra išlikę duomenų ir apie lietuvių dvarininkus, kurie XVIII-XIX a. bandė auginti šilkverpio vikšrus ir pagaminti šilką. Deja, šilkverpiai Lietuvos klimato sąlygomis nežiemoja, tai ir lietuviško šilko išgavimas nebuvo sėkmingas. Tad iš kur šilkas atsiranda ir kaip vikšrai sugeba tai padaryti ?</p><h3 id=\"%C5%A1ilkverpiai\">Šilkverpiai</h3><p>Šilkverpis (<em>Bombyx mori</em>) – toks balkšvas, 3–4 cm ilgio drugys. Jo gyvenimas trumpas: drugio patelė, pasibaigus poravimuisi sudeda ant medžio lapų šimtus 1-2 mm dydžio kiaušinėlius ir pati greitai žūsta. Iš kiaušinėlių po 2–3  savaičių išsirita miniatiūriniai vikšreliai. Vikšrai maitinasi šilkmedžio lapais ir per mėnesį neriasi 4 kartus, kas kartą vis padidėdami. Po paskutinio nėrimosi vikšras pasiekia savo maksimalų dydį apie 3-4 cm ir būna pasiruošęs šilko gaminimo misijai, t.y. verptis kokoną. Vikšrai turi dvi specialias verpimo liaukas, iš kurių leidžia ore greitai stingstančius siūlus, panašiai kaip vorai audžia voratinklį. Šilkinis siūlelis sudarytas iš baltymų, kurie surišami iš kitų liaukų išskiriamu baltymu sericinu. Sukinėdamas galvelę į šalis, vikšras suka tuos siūlus aplink save, ir per keletą dienų susisuka į kokoną. Siūlas gali būti nuo kelių šimtų metrų iki net 2–3 kilometrų ilgio. Kokone vikšras pragyvena dar kelias savaites, po to prasigriaužia skylę ir iš jos išsirita naujas drugys, prasideda nauja šilkverpių karta.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/2-2.JPG\" width=\"1613\" height=\"1075\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Šilkverpių kokonai</figcaption></figure><p>Toks šilkverpio gyvenimo ciklas natūraliai vykdavo gamtoje, bet žmonės nebūtų žmonės - jie išmoko „pagreitinti“ ciklą, kad vikšrai kaip įmanoma greičiau susuktų šilko kokoną. Pramoninėse šilko fermose, kai drugienės po meilės šokio sudeda miniatiūrinius kiaušinėlius, jie iš karto rūšiuojami: nekokybiški ir maži išmetami, nedidelė dalis kiaušinėlių paliekami tolesniam dauginimui, o tinkamiausi sudedami į inkubatorių, kur pagreitintu būdu iš jų išritinami vikšreliai. Toliau vikšrai maitinami šilkmedžių lapais, kol išsineria paskutinį kartą. Tada sudedami į atskirus gardelius, kuriuose per dvi-tris dienas susisuka šilkinį kokoną. Natūraliai gamtoje vikšras tūnotų kokone, kol pavirstų drugeliu ir prasigriaužęs kokoną galėtų skristi. Bet griauždamas skylę jis sugadintų šilko siūlelius. Deja, čia prasideda liūdniausia dalis, nes šilko fermose, kai tik vikšrai baigia sukti kokonus, jie užpilami verdančiu vandeniu ar nuplikomi karštais garais ir vikšreliai žūsta. O kokonų su vikšreliais reikia labai labai daug. Juk tam, kad pagaminti mažą šilko skarelę, reikia nudaigoti virš kelių šimtų mažųjų šilkverpių. Dėl karšto vandens poveikio taip pat suyra sericinas – lipni baltyminė medžiaga, tuomet šilko siūlai tampa švelnesni ir nebe tokie lipnūs.</p><p>Vėliau kokono siūlo galas užvyniojamas ant ritės ir specialiu įrenginiu išvyniojami šilko siūlai. Vienas siūlelis labai plonytis – net 4-5 kartus plonesnis už žmogaus plauką. Tvirtesniems ir storesniems audiniams, iš kurių bus audžiami viršutiniai drabužiai ar patalynė, suverpiamas siūlas iš 8-10 gijų, o plonesniems gaminiams, tokiems kaip lengvos skarelės - suverpiama iš 4-6 gijelių. Lietuvoje neteko matyti, bet Kinijoje ir Japonijoje gaminamos antklodės ir pagalvės šilkiniais užpildais, kurios labai vertinamos, nes yra lengvos, tvirtos, nesusimeta į gumulus, „kvėpuoja“, gerai išlaiko šilumą, yra nealergiškos, turi  antibakterinių savybių. Šilko audinys labiausiai vertinamas iš visų kitų natūralių audinių – vilnos, medvilnės, lino. Antklodėms ir pagalvėms gaminti paprastai naudojami ypatingi šilkverpių kokonai, kuriuose tūno ne po vieną, o net po du vikšrus. Gamtoje „dvynukų“ atvejai būna labai reti, bet žmonės išmoko „pakoreguoti“ gamtą, į vieną kokoną įterpdami dvi lervas. Jos vienu metu pradeda verpti bendrą kokoną, kuris užauga didesnis nei įprastinis ir su gausesniu šilko siūlelių kiekiu. Tik šie siūlai netinka audiniams, nes yra stipriai persipynę tarpusavyje, bet patalų užpildams tokie patys tinkamiausi.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/3.JPG\" width=\"1613\" height=\"1075\" loading=\"lazy\" alt></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/4.JPG\" width=\"1613\" height=\"1075\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Įrenginys šilko siūlų vyniojimui bei šilko patalų gamyba Kinijoje</figcaption></figure><p>Šilko gamyba turi ir daugiau tamsiųjų pusių. Kaip jau minėjau, kad pagaminti puikųjį šilką, reikia atimti „lopšelius“ ir nudaigoti didžiulį kiekį šilkverpio vikšrų. GMO (genetiškai modifikuoti organizmai) užima tvirtas pozicijas šilko pramonėje, kurioje naudojami genetiškai modifikuoti vikšrai. Pagrindiniam vikšrų maistui naudojami šilkmedžio lapai yra užauginami plantacijose, kuriose gausiai naudojami pesticidai. Sintetiniais dažais nuspalvinti šilkiniai audiniai gali alergizuoti jautrią odą. Štai kodėl veganai, t.y. tie, kurie nepritaria gyvūnų naudojimui maisto, rūbų ir kitoms reikmėms, jei tai sukelia jiems skausmą ir mirtį, nedėvi šilkinių rūbų. Šilkverpio vikšrai Kinijoje nuo seno buvo naudojami ir maistui – jie kepami, troškinami, iš jų gaminamos sriubos ar užpilai. Tiesa, šilkverpiai jau nebėra kasdienis kinų maistas ir miesto kavinėse jums jų tikrai nepatieks. Bet atokiose provincijose arba turgeliuose, skirtuose turistams, galima paragauti šių egzotiškų patiekalų.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/11.JPG\" width=\"1613\" height=\"1075\" loading=\"lazy\" alt></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/12.JPG\" width=\"1613\" height=\"1075\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Užkandžiai iš skrudintų šilkverpių lervų ir lėliukių Šanchajaus turguje</figcaption></figure><p>Šilkverpiai negalės susukti brangiųjų kokonų, negaudami pagrindinio ir vienintelio savo maisto – šilkmedžio lapų. Baltojo šilkmedžio (<em>Morus alba</em>) medžiai tūkstančius metų Kinijoje vertinami ne tik kaip vikšrų maistas, jie naudingi ir dėl kitų įvairių savybių. O kuo dar gali būti naudingi šilkmedžiai žmonėms ir kaip juos užauginti ? Tuo labiau, kad jau kelis šimtus metų šilkmedžiai puikiai auga ir mūsų krašte.</p><h3 id=\"%C5%A1ilkmed%C5%BEiai-augantys-lietuvoje\">Šilkmedžiai, augantys Lietuvoje</h3><p>Šilkmedžių rūšių pasaulyje yra keliolika, Lietuvoje geriausiai auga baltasis, juodasis ir raudonasis. Savaime baltieji šilkmedžiai auga ne tik Kinijoje, bet ir kitose Centrinės ir Rytų Azijos šalyse. Savo tėvynėje jie pasiekia 15-18, o Lietuvoje – apie 10-12 m aukštį. Viena seniausių šilkmedžių kolekcijų, pradėtų sodinti 1924 m., auga VDU Kauno botanikos sode. Dažniausiai šilkmedžiai auga kaip dvikamieniai medžiai. Šakos būna plačiai pasklidusios, senesnių medžių nusvirusios žemyn. Nulaužus jauną šakelę, išsiskiria pieniškų sulčių lašelis. Lapai pasižymi įdomia savybe, vadinama <em>heterofilija</em>, t.y. kai ant to paties augalo auga skirtingų formų lapai. Dalis lapų būna paprasti ir kiek panašūs į liepų, o kiti – karpyti, panašūs į vynuogių lapus.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/7.JPG\" width=\"1613\" height=\"1075\" loading=\"lazy\" alt></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/8-1.JPG\" width=\"1613\" height=\"1075\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Baltasis šilkmedis ir skirtingos formos lapai</figcaption></figure><p>Šilkverpių vikšrai gali misti ne tik šilkmedžių lapais, kartais jie maitinami apelsinmedžių, makliūrų ar salotų lapais. Bet pats kokybiškiausias ir švelniausias šilkas išgaunamas, kai vikšrai minta baltojo šilkmedžio lapais. Šilko gijų spalva gali būti balta, gelsva ar žalsva - priklausomai nuo medžio rūšies ar dirvos, kurioje jis auga. Kinijoje jauni lapai ir ūgliai naudojami maistui – iš jų verdamos sriubos, jie troškinami su viduje įvyniota malta mėsa (kažkas panašaus į mūsų balandėlius) ir kt. Lapai skleistis pradeda vėlai, kai jau dauguma augalų būna sulapoję, tad kartais atrodo, kad medis per žiemą nušalo. Beje, įdomu tai, kad šilkmedinių šeimai priklauso ir mūsų kambarinis augalas <strong>fikusas</strong>.</p><p>Šilkmedžio lapų arbata turi gydomųjų savybių. Tradicinėje kinų medicinoje baltųjų šilkmedžių lapai bei žievė yra naudojami nuo įvairių negalavimų: peršalimui, uždegimui, diabetui gydyti ir kaip atsikosėjimą lengvinantys vaistai. Lapuose gausu naudingų mikroelementų: kalio, kalcio, fosforo, geležies, silicio, sieros, taip pat baltymų ir angliavandenių. Matyt, nebe reikalo mažieji šilkverpiai taip mėgsta užkandžiauti šilkmedžių lapais, nes jie žino, kad tai ne tik skanu, bet ir labai sveika.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/9.JPG\" width=\"1632\" height=\"1224\" loading=\"lazy\" alt></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/10.JPG\" width=\"1613\" height=\"1075\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Baltojo šilkmedžio ir pakistaninio šilkmedžio uogos (antrasis Lietuvoje neauga)</figcaption></figure><p>Dar viena puiki šilkmedžių vertybė – tai jų uogos, kurių forma panaši į aviečių, todėl kartais jie dar vadinami avietmedžiais. Baltojo šilkmedžios uogos pradeda nokti birželio pabaigoje arba liepos mėnesį. Noksta ne vienu metu, pamažu byrėdamos. Tiesa, šilkmedžių uogas labai mėgsta paukščiai, tad ankstų rytą atskridęs špokų pulkas gali palikti medį švarutėlį. Pačios uogos būna baltos ar rausvos spalvos, kai kurių veislių gali būti ir tamsiai purpurinės arba beveik  juodos. Uogos saldžios, jose kaip ir lapuose gausu vertingų medžiagų, taip pat yra gydomųjų savybių. Džiovintų uogų skonis panašus į razinų, jų Lietuvoje galima įsigyti sveiko maisto krautuvėlėse. Azijoje iš šilkmedžio uogų spaudžiamos sultys, gaminamas vynas, likeris. Kai kuriuose literatūros šaltiniuose pažymima, kad nepatariama valgyti nesunokusių šilkmedžio uogų, kurios yra šiek tiek toksiškos, gali turėti haliuciogeninį poveikį. Šilko baltymai naudojami medicinoje, kosmetikoje ir higienos prekių gamybai.</p><p>Šilkmedžio mediena kieta, ryškios geltonos spalvos, iš jos gaminami baldai, detalės laivams, žemės ūkio padargai, muzikos instrumentai, teniso raketės, kriketo lazdos bei įvairūs dekoratyviniai dirbiniai. Buvusiose sovietinėse Vidurinės Azijos šalyse iš šilkmedžio medienos gamindavo tvirtas ledo ritulio lazdas. Iš žievės išgaunamas pluoštas naudojamas drabužių bei popieriaus gamybai.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/PB190234.JPG\" width=\"3264\" height=\"2448\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Šilkmedžių mediena labai kieta, įdomios geltonos spalvos</figcaption></figure><p>Nors ir yra kilę iš šiltesnių kraštų, bet baltieji šilkmedžiai yra puikiai prisitaikę augti ir Lietuvos klimato sąlygomis. Kartais per šaltas ir besnieges žiemas apšąla jų šakos, bet paprastai greitai vėl atželia. Labiausiai mėgsta augti derlingose ir drėgnokose dirvose, tuomet ir uogų derlius būna didesnis. Bet gali augti ir sausose, ne itin derlingose vietose. Šilkmedžius retai puola kenkėjai, tik kaip minėta, uogomis labai mėgsta smaguriauti paukščiai. Sodinant šilkmedį, reikia neužmiršti, kad jų šaknys yra labai skvarbios, t.y. jei netoliese yra vandentiekio ar drenažo vamzdžiai, jos turi savybę „užuosti“ vandens šaltinį ir atkakliai į jį skverbtis, taip suardydamos komunikacijas ar pamatus. Tad geriau nesodinti arti pastatų ir požeminių inžinerinių tinklų.</p><h3 id=\"baltojo-%C5%A1ilkmed%C5%BEio-veisl%C4%97s\">Baltojo šilkmedžio veislės</h3><p><strong>‘Laciniata‘</strong> medžiai užauga iki 10 m aukščio, lapai žymiai labiau karpyti nei įprastiniai, o <strong>‘Macrophylla‘</strong> veislės lapai – itin stambūs. <strong>‘Pyramidalis‘</strong> lajos forma siaura, koloniška. Jei savo sode labai norite auginti šilko medį, bet neturite jam pakankamai vietos, galite rinktis iš kai kurių žemaūgių veislių: <strong>‘Pendula‘</strong> neaukštas, apie 1-2,5 m aukščio (priklauso nuo skiepijimo) medelis svyrančiomis šakomis. Uogos nedidelės, tamsiai purpurinės, saldžiarūgštės. Kai svyrančios šakos pasiekia žemę, jas galima apkarpyti. <strong>Var. <em>tatarica</em></strong> medeliai nedideli. Uogos taip pat nedidelės, bet šis varietetas ypač atsparus šalčiams. <strong>‘Nana‘</strong> kompaktiškos formos, auga itin lėtai.</p><h3 id=\"pad%C4%97ka-%C5%A1ilkverpiams\">Padėka šilkverpiams</h3><p>Dėvėdami šilkinę suknelę ar marškinius, ryšėdami šilkinę skarelę ar kaklaraištį, mūvėdami šilkines kojines ar pirštines, apsisiausdami šilkiniu šaliu - vertinkime ne tik jo išskirtinumą, naudą, patogumą ir brangumą, bet ir tai, kiek daug mažųjų šilkverpių darbininkėlių vikšrų turėjo paaukoti savo gyvybes dėl šių puošnių daiktų. Ir nors mūsų laikais išgaunant šilko pluoštą, nebereikia sunkiai vergauti, daugelis darbų vyksta mechanizuotai, gamyboje taikomos šiuolaikinės technologijos, pats šilkas atkeliauja greitai ir nebe pavojingu senuoju Šilko keliu, bet tikrasis šilkas niekuomet nebus pigus, jis visuomet išliks kaip kokybiška prabangos prekė.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/5.JPG\" width=\"1613\" height=\"1075\" loading=\"lazy\" alt></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/6.JPG\" width=\"1613\" height=\"1075\" loading=\"lazy\" alt></div></div></div><figcaption>Iš šilko siūlų audžiami kilimai ir gaminami rūbai</figcaption></figure>","url":"https://valdymas.medeinos.lt/kaip-atsiranda-silkas/","canonical_url":null,"uuid":"16e51c27-a6e2-4900-8783-1ecbd5367f40","codeinjection_foot":null,"codeinjection_head":null,"codeinjection_styles":null,"comment_id":"674cb0a794802f21be32ef5d","reading_time":10,"send_email_when_published":false,"email_subject":null,"childHtmlRehype":{"html":"<p>Švelnus kaip šilkas“, „ant sekminių reik šilkinių“, „vaikas šilkinis, o vyras šiaudinis“ – įvairių patarlių ir priežodžių lietuvių tautosakoje apie šilką sukurta nemažai. Šilkas mums asocijuojasi ne tik kaip švelnus ar lengvas, bet ir brangus audinys, nes jo pagaminimo procesas ilgas ir sudėtingas, o senaisiais laikais atgabenti iš tolimų kraštų būdavo labai pavojinga. Į Lietuvą šis audinys pradėtas gabenti viduramžiais iš už jūrų marių garsiuoju Šilko keliu. Prieš kelis šimtus metų Lietuvos dvaruose buvo bandymų išgauti šilką, bet nesėkmingai. Tad šį kartą istorija apie tai – kodėl šilkas yra brangus, kas suverpia tuos plonyčius siūlus ir kuo dar gali būti naudingi šilkmedžiai.</p><h3 id=\"%C5%A1ilko-kelias-prasid%C4%97jo-kinijoje\">Šilko kelias prasidėjo Kinijoje</h3><p>Kinijoje, kuri yra tikroji šilko tėvynė, apie jo atsiradimą sklando įvairios legendos. Pati žinomiausia pasakoja, kad viena kinų princesė, bevaikštinėdama sode, pamatė ant medžio lapų baltą kokoną, kurio viduje tūnojo vikšras. Visas kokonas buvo sudarytas iš baltų, blizgančių ir plonų siūlelių. Princesė liepė tarnams tuos siūlus išvynioti ir iš jų nuausti plonytį audinį. Kitoje legendoje teigiama, kad kinų princesė sode gėrė arbatą ir į jos puodelį įkrito drugio kokonas, o jį ištraukus pradėjo vyniotis siūlas. Kaip iš tikrųjų žmonės atrado šilką jau niekas nebesužinos, bet faktas tas, kad archeologai šilko gamybos liekanų randa pagamintų net prieš 4-5 tūkstančių metų. Nuo tada ir prasidėjo šilko epopėja – vienas iš didžiausių Kinijos atradimų.  Teisę puoštis rūbais, pagamintais iš šilko, turėjo tik Kinijos imperatoriai ir rūmų didikai. Vėliau kinų imperatoriai šilką pradėjo dovanoti patiems garbingiausiems kitų kraštų svečiams. Šilkas tapo viena iš geidžiamausių prekių, kurią norėdavo įsigyti kitų kraštų valdovai ir visi kiti, galintys sau tą leisti. Atsiradus paklausai, II-ame amžiuje prieš mūsų erą ir prasidėjo Šilko kelias.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/1.JPG\" width=\"1613\" height=\"1075\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Šilko kelias</figcaption></figure><p>Kinų imperatoriai kruopščiai stengėsi išsaugoti šilko gaminimo paslaptį, nes tai buvo didžiausia šios šalies vertybė, nešanti didžiulius turtus. Už paslapties atskleidimą grėsė mirties bausmė. Net kelis tūkstančius metų kinams pavyko išsaugoti šilko gamybos monopolį. Šilko kelias prasidėdavo Siano (<em>Xian</em>) mieste, senojoje Kinijos sostinėje. Iš pradžių brangusis krovinys keliaudavo tik į aplinkinius Kinijos miestus, vėliau nusidriekė ir į kaimynines šalis (Persiją, Indiją, kt.). Tai nebuvo vienas kelias, o daugybės kelių visuma, vingiavusi tūkstančius kilometrų ne tik sausuma, bet ir jūra. Šilką būdavo patogu gabenti, nes jis labai lengvas. Karavanai iš pradžių gabendavo tik šilką, bet vėliau prasidėjo prekyba ir kitomis prekėmis – arbata, prieskoniais, druska. Palei tą kelią pradėjo kurtis didieji miestai, kurie tebegyvuoja iki mūsų dienų. Įdomu tai, kad atstumai tarp jų yra maždaug viena diena kelio, kad senaisiais laikais karavanai spėtų nukeliauti nuo saulėtekio iki saulėlydžio.</p><h3 id=\"%C5%A1ilkas-europoje\">Šilkas Europoje</h3><p>Į Europą šilkas pirmą kartą atkeliavo dar prieš mūsų erą, pirmieji jį atrado romėnai. Iki šių dienų garsi romėnų filosofo Plinijaus I-ojo frazė, kad romėnės pernelyg myli šilką ir tai labai kenkia Romos imperijos finansiniams reikalams.  Šilko kelią ypač išgarsino žymus XIII a. keliautojas Marco Polo, pats tuo keliu keliavęs, viską matęs savo akimis ir tuos nuotykius išguldęs kelionių knygoje. Per kelis šimtus metų šilkas įsitvirtino Europos aukštuomenės garderobinėse. Sužinoję šilko išgavimo būdą, europiečiai taip pat pradėjo jį gaminti patys. Šiuo metu šilkas audžiamas įvairiose pasaulio šalyse tiek Europoje, tiek Azijoje. Pagrindinė šilko tiekėja tebėra Kinija, taip pat nemažai šilko iškeliauja ir iš Japonijos, Indijos bei kitų šalių. Yra išlikę duomenų ir apie lietuvių dvarininkus, kurie XVIII-XIX a. bandė auginti šilkverpio vikšrus ir pagaminti šilką. Deja, šilkverpiai Lietuvos klimato sąlygomis nežiemoja, tai ir lietuviško šilko išgavimas nebuvo sėkmingas. Tad iš kur šilkas atsiranda ir kaip vikšrai sugeba tai padaryti ?</p><h3 id=\"%C5%A1ilkverpiai\">Šilkverpiai</h3><p>Šilkverpis (<em>Bombyx mori</em>) – toks balkšvas, 3–4 cm ilgio drugys. Jo gyvenimas trumpas: drugio patelė, pasibaigus poravimuisi sudeda ant medžio lapų šimtus 1-2 mm dydžio kiaušinėlius ir pati greitai žūsta. Iš kiaušinėlių po 2–3  savaičių išsirita miniatiūriniai vikšreliai. Vikšrai maitinasi šilkmedžio lapais ir per mėnesį neriasi 4 kartus, kas kartą vis padidėdami. Po paskutinio nėrimosi vikšras pasiekia savo maksimalų dydį apie 3-4 cm ir būna pasiruošęs šilko gaminimo misijai, t.y. verptis kokoną. Vikšrai turi dvi specialias verpimo liaukas, iš kurių leidžia ore greitai stingstančius siūlus, panašiai kaip vorai audžia voratinklį. Šilkinis siūlelis sudarytas iš baltymų, kurie surišami iš kitų liaukų išskiriamu baltymu sericinu. Sukinėdamas galvelę į šalis, vikšras suka tuos siūlus aplink save, ir per keletą dienų susisuka į kokoną. Siūlas gali būti nuo kelių šimtų metrų iki net 2–3 kilometrų ilgio. Kokone vikšras pragyvena dar kelias savaites, po to prasigriaužia skylę ir iš jos išsirita naujas drugys, prasideda nauja šilkverpių karta.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/2-2.JPG\" width=\"1613\" height=\"1075\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Šilkverpių kokonai</figcaption></figure><p>Toks šilkverpio gyvenimo ciklas natūraliai vykdavo gamtoje, bet žmonės nebūtų žmonės - jie išmoko „pagreitinti“ ciklą, kad vikšrai kaip įmanoma greičiau susuktų šilko kokoną. Pramoninėse šilko fermose, kai drugienės po meilės šokio sudeda miniatiūrinius kiaušinėlius, jie iš karto rūšiuojami: nekokybiški ir maži išmetami, nedidelė dalis kiaušinėlių paliekami tolesniam dauginimui, o tinkamiausi sudedami į inkubatorių, kur pagreitintu būdu iš jų išritinami vikšreliai. Toliau vikšrai maitinami šilkmedžių lapais, kol išsineria paskutinį kartą. Tada sudedami į atskirus gardelius, kuriuose per dvi-tris dienas susisuka šilkinį kokoną. Natūraliai gamtoje vikšras tūnotų kokone, kol pavirstų drugeliu ir prasigriaužęs kokoną galėtų skristi. Bet griauždamas skylę jis sugadintų šilko siūlelius. Deja, čia prasideda liūdniausia dalis, nes šilko fermose, kai tik vikšrai baigia sukti kokonus, jie užpilami verdančiu vandeniu ar nuplikomi karštais garais ir vikšreliai žūsta. O kokonų su vikšreliais reikia labai labai daug. Juk tam, kad pagaminti mažą šilko skarelę, reikia nudaigoti virš kelių šimtų mažųjų šilkverpių. Dėl karšto vandens poveikio taip pat suyra sericinas – lipni baltyminė medžiaga, tuomet šilko siūlai tampa švelnesni ir nebe tokie lipnūs.</p><p>Vėliau kokono siūlo galas užvyniojamas ant ritės ir specialiu įrenginiu išvyniojami šilko siūlai. Vienas siūlelis labai plonytis – net 4-5 kartus plonesnis už žmogaus plauką. Tvirtesniems ir storesniems audiniams, iš kurių bus audžiami viršutiniai drabužiai ar patalynė, suverpiamas siūlas iš 8-10 gijų, o plonesniems gaminiams, tokiems kaip lengvos skarelės - suverpiama iš 4-6 gijelių. Lietuvoje neteko matyti, bet Kinijoje ir Japonijoje gaminamos antklodės ir pagalvės šilkiniais užpildais, kurios labai vertinamos, nes yra lengvos, tvirtos, nesusimeta į gumulus, „kvėpuoja“, gerai išlaiko šilumą, yra nealergiškos, turi  antibakterinių savybių. Šilko audinys labiausiai vertinamas iš visų kitų natūralių audinių – vilnos, medvilnės, lino. Antklodėms ir pagalvėms gaminti paprastai naudojami ypatingi šilkverpių kokonai, kuriuose tūno ne po vieną, o net po du vikšrus. Gamtoje „dvynukų“ atvejai būna labai reti, bet žmonės išmoko „pakoreguoti“ gamtą, į vieną kokoną įterpdami dvi lervas. Jos vienu metu pradeda verpti bendrą kokoną, kuris užauga didesnis nei įprastinis ir su gausesniu šilko siūlelių kiekiu. Tik šie siūlai netinka audiniams, nes yra stipriai persipynę tarpusavyje, bet patalų užpildams tokie patys tinkamiausi.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/3.JPG\" width=\"1613\" height=\"1075\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/4.JPG\" width=\"1613\" height=\"1075\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Įrenginys šilko siūlų vyniojimui bei šilko patalų gamyba Kinijoje</figcaption></figure><p>Šilko gamyba turi ir daugiau tamsiųjų pusių. Kaip jau minėjau, kad pagaminti puikųjį šilką, reikia atimti „lopšelius“ ir nudaigoti didžiulį kiekį šilkverpio vikšrų. GMO (genetiškai modifikuoti organizmai) užima tvirtas pozicijas šilko pramonėje, kurioje naudojami genetiškai modifikuoti vikšrai. Pagrindiniam vikšrų maistui naudojami šilkmedžio lapai yra užauginami plantacijose, kuriose gausiai naudojami pesticidai. Sintetiniais dažais nuspalvinti šilkiniai audiniai gali alergizuoti jautrią odą. Štai kodėl veganai, t.y. tie, kurie nepritaria gyvūnų naudojimui maisto, rūbų ir kitoms reikmėms, jei tai sukelia jiems skausmą ir mirtį, nedėvi šilkinių rūbų. Šilkverpio vikšrai Kinijoje nuo seno buvo naudojami ir maistui – jie kepami, troškinami, iš jų gaminamos sriubos ar užpilai. Tiesa, šilkverpiai jau nebėra kasdienis kinų maistas ir miesto kavinėse jums jų tikrai nepatieks. Bet atokiose provincijose arba turgeliuose, skirtuose turistams, galima paragauti šių egzotiškų patiekalų.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/11.JPG\" width=\"1613\" height=\"1075\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/12.JPG\" width=\"1613\" height=\"1075\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Užkandžiai iš skrudintų šilkverpių lervų ir lėliukių Šanchajaus turguje</figcaption></figure><p>Šilkverpiai negalės susukti brangiųjų kokonų, negaudami pagrindinio ir vienintelio savo maisto – šilkmedžio lapų. Baltojo šilkmedžio (<em>Morus alba</em>) medžiai tūkstančius metų Kinijoje vertinami ne tik kaip vikšrų maistas, jie naudingi ir dėl kitų įvairių savybių. O kuo dar gali būti naudingi šilkmedžiai žmonėms ir kaip juos užauginti ? Tuo labiau, kad jau kelis šimtus metų šilkmedžiai puikiai auga ir mūsų krašte.</p><h3 id=\"%C5%A1ilkmed%C5%BEiai-augantys-lietuvoje\">Šilkmedžiai, augantys Lietuvoje</h3><p>Šilkmedžių rūšių pasaulyje yra keliolika, Lietuvoje geriausiai auga baltasis, juodasis ir raudonasis. Savaime baltieji šilkmedžiai auga ne tik Kinijoje, bet ir kitose Centrinės ir Rytų Azijos šalyse. Savo tėvynėje jie pasiekia 15-18, o Lietuvoje – apie 10-12 m aukštį. Viena seniausių šilkmedžių kolekcijų, pradėtų sodinti 1924 m., auga VDU Kauno botanikos sode. Dažniausiai šilkmedžiai auga kaip dvikamieniai medžiai. Šakos būna plačiai pasklidusios, senesnių medžių nusvirusios žemyn. Nulaužus jauną šakelę, išsiskiria pieniškų sulčių lašelis. Lapai pasižymi įdomia savybe, vadinama <em>heterofilija</em>, t.y. kai ant to paties augalo auga skirtingų formų lapai. Dalis lapų būna paprasti ir kiek panašūs į liepų, o kiti – karpyti, panašūs į vynuogių lapus.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/7.JPG\" width=\"1613\" height=\"1075\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/8-1.JPG\" width=\"1613\" height=\"1075\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Baltasis šilkmedis ir skirtingos formos lapai</figcaption></figure><p>Šilkverpių vikšrai gali misti ne tik šilkmedžių lapais, kartais jie maitinami apelsinmedžių, makliūrų ar salotų lapais. Bet pats kokybiškiausias ir švelniausias šilkas išgaunamas, kai vikšrai minta baltojo šilkmedžio lapais. Šilko gijų spalva gali būti balta, gelsva ar žalsva - priklausomai nuo medžio rūšies ar dirvos, kurioje jis auga. Kinijoje jauni lapai ir ūgliai naudojami maistui – iš jų verdamos sriubos, jie troškinami su viduje įvyniota malta mėsa (kažkas panašaus į mūsų balandėlius) ir kt. Lapai skleistis pradeda vėlai, kai jau dauguma augalų būna sulapoję, tad kartais atrodo, kad medis per žiemą nušalo. Beje, įdomu tai, kad šilkmedinių šeimai priklauso ir mūsų kambarinis augalas <strong>fikusas</strong>.</p><p>Šilkmedžio lapų arbata turi gydomųjų savybių. Tradicinėje kinų medicinoje baltųjų šilkmedžių lapai bei žievė yra naudojami nuo įvairių negalavimų: peršalimui, uždegimui, diabetui gydyti ir kaip atsikosėjimą lengvinantys vaistai. Lapuose gausu naudingų mikroelementų: kalio, kalcio, fosforo, geležies, silicio, sieros, taip pat baltymų ir angliavandenių. Matyt, nebe reikalo mažieji šilkverpiai taip mėgsta užkandžiauti šilkmedžių lapais, nes jie žino, kad tai ne tik skanu, bet ir labai sveika.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/9.JPG\" width=\"1632\" height=\"1224\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/10.JPG\" width=\"1613\" height=\"1075\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Baltojo šilkmedžio ir pakistaninio šilkmedžio uogos (antrasis Lietuvoje neauga)</figcaption></figure><p>Dar viena puiki šilkmedžių vertybė – tai jų uogos, kurių forma panaši į aviečių, todėl kartais jie dar vadinami avietmedžiais. Baltojo šilkmedžios uogos pradeda nokti birželio pabaigoje arba liepos mėnesį. Noksta ne vienu metu, pamažu byrėdamos. Tiesa, šilkmedžių uogas labai mėgsta paukščiai, tad ankstų rytą atskridęs špokų pulkas gali palikti medį švarutėlį. Pačios uogos būna baltos ar rausvos spalvos, kai kurių veislių gali būti ir tamsiai purpurinės arba beveik  juodos. Uogos saldžios, jose kaip ir lapuose gausu vertingų medžiagų, taip pat yra gydomųjų savybių. Džiovintų uogų skonis panašus į razinų, jų Lietuvoje galima įsigyti sveiko maisto krautuvėlėse. Azijoje iš šilkmedžio uogų spaudžiamos sultys, gaminamas vynas, likeris. Kai kuriuose literatūros šaltiniuose pažymima, kad nepatariama valgyti nesunokusių šilkmedžio uogų, kurios yra šiek tiek toksiškos, gali turėti haliuciogeninį poveikį. Šilko baltymai naudojami medicinoje, kosmetikoje ir higienos prekių gamybai.</p><p>Šilkmedžio mediena kieta, ryškios geltonos spalvos, iš jos gaminami baldai, detalės laivams, žemės ūkio padargai, muzikos instrumentai, teniso raketės, kriketo lazdos bei įvairūs dekoratyviniai dirbiniai. Buvusiose sovietinėse Vidurinės Azijos šalyse iš šilkmedžio medienos gamindavo tvirtas ledo ritulio lazdas. Iš žievės išgaunamas pluoštas naudojamas drabužių bei popieriaus gamybai.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/PB190234.JPG\" width=\"3264\" height=\"2448\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Šilkmedžių mediena labai kieta, įdomios geltonos spalvos</figcaption></figure><p>Nors ir yra kilę iš šiltesnių kraštų, bet baltieji šilkmedžiai yra puikiai prisitaikę augti ir Lietuvos klimato sąlygomis. Kartais per šaltas ir besnieges žiemas apšąla jų šakos, bet paprastai greitai vėl atželia. Labiausiai mėgsta augti derlingose ir drėgnokose dirvose, tuomet ir uogų derlius būna didesnis. Bet gali augti ir sausose, ne itin derlingose vietose. Šilkmedžius retai puola kenkėjai, tik kaip minėta, uogomis labai mėgsta smaguriauti paukščiai. Sodinant šilkmedį, reikia neužmiršti, kad jų šaknys yra labai skvarbios, t.y. jei netoliese yra vandentiekio ar drenažo vamzdžiai, jos turi savybę „užuosti“ vandens šaltinį ir atkakliai į jį skverbtis, taip suardydamos komunikacijas ar pamatus. Tad geriau nesodinti arti pastatų ir požeminių inžinerinių tinklų.</p><h3 id=\"baltojo-%C5%A1ilkmed%C5%BEio-veisl%C4%97s\">Baltojo šilkmedžio veislės</h3><p><strong>‘Laciniata‘</strong> medžiai užauga iki 10 m aukščio, lapai žymiai labiau karpyti nei įprastiniai, o <strong>‘Macrophylla‘</strong> veislės lapai – itin stambūs. <strong>‘Pyramidalis‘</strong> lajos forma siaura, koloniška. Jei savo sode labai norite auginti šilko medį, bet neturite jam pakankamai vietos, galite rinktis iš kai kurių žemaūgių veislių: <strong>‘Pendula‘</strong> neaukštas, apie 1-2,5 m aukščio (priklauso nuo skiepijimo) medelis svyrančiomis šakomis. Uogos nedidelės, tamsiai purpurinės, saldžiarūgštės. Kai svyrančios šakos pasiekia žemę, jas galima apkarpyti. <strong>Var. <em>tatarica</em></strong> medeliai nedideli. Uogos taip pat nedidelės, bet šis varietetas ypač atsparus šalčiams. <strong>‘Nana‘</strong> kompaktiškos formos, auga itin lėtai.</p><h3 id=\"pad%C4%97ka-%C5%A1ilkverpiams\">Padėka šilkverpiams</h3><p>Dėvėdami šilkinę suknelę ar marškinius, ryšėdami šilkinę skarelę ar kaklaraištį, mūvėdami šilkines kojines ar pirštines, apsisiausdami šilkiniu šaliu - vertinkime ne tik jo išskirtinumą, naudą, patogumą ir brangumą, bet ir tai, kiek daug mažųjų šilkverpių darbininkėlių vikšrų turėjo paaukoti savo gyvybes dėl šių puošnių daiktų. Ir nors mūsų laikais išgaunant šilko pluoštą, nebereikia sunkiai vergauti, daugelis darbų vyksta mechanizuotai, gamyboje taikomos šiuolaikinės technologijos, pats šilkas atkeliauja greitai ir nebe pavojingu senuoju Šilko keliu, bet tikrasis šilkas niekuomet nebus pigus, jis visuomet išliks kaip kokybiška prabangos prekė.</p><figure class=\"kg-card kg-gallery-card kg-width-wide kg-card-hascaption\"><div class=\"kg-gallery-container\"><div class=\"kg-gallery-row\"><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/5.JPG\" width=\"1613\" height=\"1075\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div><div class=\"kg-gallery-image\"><img src=\"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/6.JPG\" width=\"1613\" height=\"1075\" loading=\"lazy\" alt=\"\"></div></div></div><figcaption>Iš šilko siūlų audžiami kilimai ir gaminami rūbai</figcaption></figure>","htmlAst":{"type":"root","children":[{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Švelnus kaip šilkas“, „ant sekminių reik šilkinių“, „vaikas šilkinis, o vyras šiaudinis“ – įvairių patarlių ir priežodžių lietuvių tautosakoje apie šilką sukurta nemažai. Šilkas mums asocijuojasi ne tik kaip švelnus ar lengvas, bet ir brangus audinys, nes jo pagaminimo procesas ilgas ir sudėtingas, o senaisiais laikais atgabenti iš tolimų kraštų būdavo labai pavojinga. Į Lietuvą šis audinys pradėtas gabenti viduramžiais iš už jūrų marių garsiuoju Šilko keliu. Prieš kelis šimtus metų Lietuvos dvaruose buvo bandymų išgauti šilką, bet nesėkmingai. Tad šį kartą istorija apie tai – kodėl šilkas yra brangus, kas suverpia tuos plonyčius siūlus ir kuo dar gali būti naudingi šilkmedžiai."}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"%C5%A1ilko-kelias-prasid%C4%97jo-kinijoje"},"children":[{"type":"text","value":"Šilko kelias prasidėjo Kinijoje"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Kinijoje, kuri yra tikroji šilko tėvynė, apie jo atsiradimą sklando įvairios legendos. Pati žinomiausia pasakoja, kad viena kinų princesė, bevaikštinėdama sode, pamatė ant medžio lapų baltą kokoną, kurio viduje tūnojo vikšras. Visas kokonas buvo sudarytas iš baltų, blizgančių ir plonų siūlelių. Princesė liepė tarnams tuos siūlus išvynioti ir iš jų nuausti plonytį audinį. Kitoje legendoje teigiama, kad kinų princesė sode gėrė arbatą ir į jos puodelį įkrito drugio kokonas, o jį ištraukus pradėjo vyniotis siūlas. Kaip iš tikrųjų žmonės atrado šilką jau niekas nebesužinos, bet faktas tas, kad archeologai šilko gamybos liekanų randa pagamintų net prieš 4-5 tūkstančių metų. Nuo tada ir prasidėjo šilko epopėja – vienas iš didžiausių Kinijos atradimų.  Teisę puoštis rūbais, pagamintais iš šilko, turėjo tik Kinijos imperatoriai ir rūmų didikai. Vėliau kinų imperatoriai šilką pradėjo dovanoti patiems garbingiausiems kitų kraštų svečiams. Šilkas tapo viena iš geidžiamausių prekių, kurią norėdavo įsigyti kitų kraštų valdovai ir visi kiti, galintys sau tą leisti. Atsiradus paklausai, II-ame amžiuje prieš mūsų erą ir prasidėjo Šilko kelias."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/1.JPG","width":1613,"height":1075,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Šilko kelias"}]}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Kinų imperatoriai kruopščiai stengėsi išsaugoti šilko gaminimo paslaptį, nes tai buvo didžiausia šios šalies vertybė, nešanti didžiulius turtus. Už paslapties atskleidimą grėsė mirties bausmė. Net kelis tūkstančius metų kinams pavyko išsaugoti šilko gamybos monopolį. Šilko kelias prasidėdavo Siano ("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Xian"}]},{"type":"text","value":") mieste, senojoje Kinijos sostinėje. Iš pradžių brangusis krovinys keliaudavo tik į aplinkinius Kinijos miestus, vėliau nusidriekė ir į kaimynines šalis (Persiją, Indiją, kt.). Tai nebuvo vienas kelias, o daugybės kelių visuma, vingiavusi tūkstančius kilometrų ne tik sausuma, bet ir jūra. Šilką būdavo patogu gabenti, nes jis labai lengvas. Karavanai iš pradžių gabendavo tik šilką, bet vėliau prasidėjo prekyba ir kitomis prekėmis – arbata, prieskoniais, druska. Palei tą kelią pradėjo kurtis didieji miestai, kurie tebegyvuoja iki mūsų dienų. Įdomu tai, kad atstumai tarp jų yra maždaug viena diena kelio, kad senaisiais laikais karavanai spėtų nukeliauti nuo saulėtekio iki saulėlydžio."}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"%C5%A1ilkas-europoje"},"children":[{"type":"text","value":"Šilkas Europoje"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Į Europą šilkas pirmą kartą atkeliavo dar prieš mūsų erą, pirmieji jį atrado romėnai. Iki šių dienų garsi romėnų filosofo Plinijaus I-ojo frazė, kad romėnės pernelyg myli šilką ir tai labai kenkia Romos imperijos finansiniams reikalams.  Šilko kelią ypač išgarsino žymus XIII a. keliautojas Marco Polo, pats tuo keliu keliavęs, viską matęs savo akimis ir tuos nuotykius išguldęs kelionių knygoje. Per kelis šimtus metų šilkas įsitvirtino Europos aukštuomenės garderobinėse. Sužinoję šilko išgavimo būdą, europiečiai taip pat pradėjo jį gaminti patys. Šiuo metu šilkas audžiamas įvairiose pasaulio šalyse tiek Europoje, tiek Azijoje. Pagrindinė šilko tiekėja tebėra Kinija, taip pat nemažai šilko iškeliauja ir iš Japonijos, Indijos bei kitų šalių. Yra išlikę duomenų ir apie lietuvių dvarininkus, kurie XVIII-XIX a. bandė auginti šilkverpio vikšrus ir pagaminti šilką. Deja, šilkverpiai Lietuvos klimato sąlygomis nežiemoja, tai ir lietuviško šilko išgavimas nebuvo sėkmingas. Tad iš kur šilkas atsiranda ir kaip vikšrai sugeba tai padaryti ?"}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"%C5%A1ilkverpiai"},"children":[{"type":"text","value":"Šilkverpiai"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Šilkverpis ("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Bombyx mori"}]},{"type":"text","value":") – toks balkšvas, 3–4 cm ilgio drugys. Jo gyvenimas trumpas: drugio patelė, pasibaigus poravimuisi sudeda ant medžio lapų šimtus 1-2 mm dydžio kiaušinėlius ir pati greitai žūsta. Iš kiaušinėlių po 2–3  savaičių išsirita miniatiūriniai vikšreliai. Vikšrai maitinasi šilkmedžio lapais ir per mėnesį neriasi 4 kartus, kas kartą vis padidėdami. Po paskutinio nėrimosi vikšras pasiekia savo maksimalų dydį apie 3-4 cm ir būna pasiruošęs šilko gaminimo misijai, t.y. verptis kokoną. Vikšrai turi dvi specialias verpimo liaukas, iš kurių leidžia ore greitai stingstančius siūlus, panašiai kaip vorai audžia voratinklį. Šilkinis siūlelis sudarytas iš baltymų, kurie surišami iš kitų liaukų išskiriamu baltymu sericinu. Sukinėdamas galvelę į šalis, vikšras suka tuos siūlus aplink save, ir per keletą dienų susisuka į kokoną. Siūlas gali būti nuo kelių šimtų metrų iki net 2–3 kilometrų ilgio. Kokone vikšras pragyvena dar kelias savaites, po to prasigriaužia skylę ir iš jos išsirita naujas drugys, prasideda nauja šilkverpių karta."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/2-2.JPG","width":1613,"height":1075,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Šilkverpių kokonai"}]}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Toks šilkverpio gyvenimo ciklas natūraliai vykdavo gamtoje, bet žmonės nebūtų žmonės - jie išmoko „pagreitinti“ ciklą, kad vikšrai kaip įmanoma greičiau susuktų šilko kokoną. Pramoninėse šilko fermose, kai drugienės po meilės šokio sudeda miniatiūrinius kiaušinėlius, jie iš karto rūšiuojami: nekokybiški ir maži išmetami, nedidelė dalis kiaušinėlių paliekami tolesniam dauginimui, o tinkamiausi sudedami į inkubatorių, kur pagreitintu būdu iš jų išritinami vikšreliai. Toliau vikšrai maitinami šilkmedžių lapais, kol išsineria paskutinį kartą. Tada sudedami į atskirus gardelius, kuriuose per dvi-tris dienas susisuka šilkinį kokoną. Natūraliai gamtoje vikšras tūnotų kokone, kol pavirstų drugeliu ir prasigriaužęs kokoną galėtų skristi. Bet griauždamas skylę jis sugadintų šilko siūlelius. Deja, čia prasideda liūdniausia dalis, nes šilko fermose, kai tik vikšrai baigia sukti kokonus, jie užpilami verdančiu vandeniu ar nuplikomi karštais garais ir vikšreliai žūsta. O kokonų su vikšreliais reikia labai labai daug. Juk tam, kad pagaminti mažą šilko skarelę, reikia nudaigoti virš kelių šimtų mažųjų šilkverpių. Dėl karšto vandens poveikio taip pat suyra sericinas – lipni baltyminė medžiaga, tuomet šilko siūlai tampa švelnesni ir nebe tokie lipnūs."}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Vėliau kokono siūlo galas užvyniojamas ant ritės ir specialiu įrenginiu išvyniojami šilko siūlai. Vienas siūlelis labai plonytis – net 4-5 kartus plonesnis už žmogaus plauką. Tvirtesniems ir storesniems audiniams, iš kurių bus audžiami viršutiniai drabužiai ar patalynė, suverpiamas siūlas iš 8-10 gijų, o plonesniems gaminiams, tokiems kaip lengvos skarelės - suverpiama iš 4-6 gijelių. Lietuvoje neteko matyti, bet Kinijoje ir Japonijoje gaminamos antklodės ir pagalvės šilkiniais užpildais, kurios labai vertinamos, nes yra lengvos, tvirtos, nesusimeta į gumulus, „kvėpuoja“, gerai išlaiko šilumą, yra nealergiškos, turi  antibakterinių savybių. Šilko audinys labiausiai vertinamas iš visų kitų natūralių audinių – vilnos, medvilnės, lino. Antklodėms ir pagalvėms gaminti paprastai naudojami ypatingi šilkverpių kokonai, kuriuose tūno ne po vieną, o net po du vikšrus. Gamtoje „dvynukų“ atvejai būna labai reti, bet žmonės išmoko „pakoreguoti“ gamtą, į vieną kokoną įterpdami dvi lervas. Jos vienu metu pradeda verpti bendrą kokoną, kuris užauga didesnis nei įprastinis ir su gausesniu šilko siūlelių kiekiu. Tik šie siūlai netinka audiniams, nes yra stipriai persipynę tarpusavyje, bet patalų užpildams tokie patys tinkamiausi."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/3.JPG","width":1613,"height":1075,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/4.JPG","width":1613,"height":1075,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Įrenginys šilko siūlų vyniojimui bei šilko patalų gamyba Kinijoje"}]}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Šilko gamyba turi ir daugiau tamsiųjų pusių. Kaip jau minėjau, kad pagaminti puikųjį šilką, reikia atimti „lopšelius“ ir nudaigoti didžiulį kiekį šilkverpio vikšrų. GMO (genetiškai modifikuoti organizmai) užima tvirtas pozicijas šilko pramonėje, kurioje naudojami genetiškai modifikuoti vikšrai. Pagrindiniam vikšrų maistui naudojami šilkmedžio lapai yra užauginami plantacijose, kuriose gausiai naudojami pesticidai. Sintetiniais dažais nuspalvinti šilkiniai audiniai gali alergizuoti jautrią odą. Štai kodėl veganai, t.y. tie, kurie nepritaria gyvūnų naudojimui maisto, rūbų ir kitoms reikmėms, jei tai sukelia jiems skausmą ir mirtį, nedėvi šilkinių rūbų. Šilkverpio vikšrai Kinijoje nuo seno buvo naudojami ir maistui – jie kepami, troškinami, iš jų gaminamos sriubos ar užpilai. Tiesa, šilkverpiai jau nebėra kasdienis kinų maistas ir miesto kavinėse jums jų tikrai nepatieks. Bet atokiose provincijose arba turgeliuose, skirtuose turistams, galima paragauti šių egzotiškų patiekalų."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/11.JPG","width":1613,"height":1075,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/12.JPG","width":1613,"height":1075,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Užkandžiai iš skrudintų šilkverpių lervų ir lėliukių Šanchajaus turguje"}]}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Šilkverpiai negalės susukti brangiųjų kokonų, negaudami pagrindinio ir vienintelio savo maisto – šilkmedžio lapų. Baltojo šilkmedžio ("},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Morus alba"}]},{"type":"text","value":") medžiai tūkstančius metų Kinijoje vertinami ne tik kaip vikšrų maistas, jie naudingi ir dėl kitų įvairių savybių. O kuo dar gali būti naudingi šilkmedžiai žmonėms ir kaip juos užauginti ? Tuo labiau, kad jau kelis šimtus metų šilkmedžiai puikiai auga ir mūsų krašte."}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"%C5%A1ilkmed%C5%BEiai-augantys-lietuvoje"},"children":[{"type":"text","value":"Šilkmedžiai, augantys Lietuvoje"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Šilkmedžių rūšių pasaulyje yra keliolika, Lietuvoje geriausiai auga baltasis, juodasis ir raudonasis. Savaime baltieji šilkmedžiai auga ne tik Kinijoje, bet ir kitose Centrinės ir Rytų Azijos šalyse. Savo tėvynėje jie pasiekia 15-18, o Lietuvoje – apie 10-12 m aukštį. Viena seniausių šilkmedžių kolekcijų, pradėtų sodinti 1924 m., auga VDU Kauno botanikos sode. Dažniausiai šilkmedžiai auga kaip dvikamieniai medžiai. Šakos būna plačiai pasklidusios, senesnių medžių nusvirusios žemyn. Nulaužus jauną šakelę, išsiskiria pieniškų sulčių lašelis. Lapai pasižymi įdomia savybe, vadinama "},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"heterofilija"}]},{"type":"text","value":", t.y. kai ant to paties augalo auga skirtingų formų lapai. Dalis lapų būna paprasti ir kiek panašūs į liepų, o kiti – karpyti, panašūs į vynuogių lapus."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/7.JPG","width":1613,"height":1075,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/8-1.JPG","width":1613,"height":1075,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Baltasis šilkmedis ir skirtingos formos lapai"}]}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Šilkverpių vikšrai gali misti ne tik šilkmedžių lapais, kartais jie maitinami apelsinmedžių, makliūrų ar salotų lapais. Bet pats kokybiškiausias ir švelniausias šilkas išgaunamas, kai vikšrai minta baltojo šilkmedžio lapais. Šilko gijų spalva gali būti balta, gelsva ar žalsva - priklausomai nuo medžio rūšies ar dirvos, kurioje jis auga. Kinijoje jauni lapai ir ūgliai naudojami maistui – iš jų verdamos sriubos, jie troškinami su viduje įvyniota malta mėsa (kažkas panašaus į mūsų balandėlius) ir kt. Lapai skleistis pradeda vėlai, kai jau dauguma augalų būna sulapoję, tad kartais atrodo, kad medis per žiemą nušalo. Beje, įdomu tai, kad šilkmedinių šeimai priklauso ir mūsų kambarinis augalas "},{"type":"element","tagName":"strong","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"fikusas"}]},{"type":"text","value":"."}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Šilkmedžio lapų arbata turi gydomųjų savybių. Tradicinėje kinų medicinoje baltųjų šilkmedžių lapai bei žievė yra naudojami nuo įvairių negalavimų: peršalimui, uždegimui, diabetui gydyti ir kaip atsikosėjimą lengvinantys vaistai. Lapuose gausu naudingų mikroelementų: kalio, kalcio, fosforo, geležies, silicio, sieros, taip pat baltymų ir angliavandenių. Matyt, nebe reikalo mažieji šilkverpiai taip mėgsta užkandžiauti šilkmedžių lapais, nes jie žino, kad tai ne tik skanu, bet ir labai sveika."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/9.JPG","width":1632,"height":1224,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/10.JPG","width":1613,"height":1075,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Baltojo šilkmedžio ir pakistaninio šilkmedžio uogos (antrasis Lietuvoje neauga)"}]}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Dar viena puiki šilkmedžių vertybė – tai jų uogos, kurių forma panaši į aviečių, todėl kartais jie dar vadinami avietmedžiais. Baltojo šilkmedžios uogos pradeda nokti birželio pabaigoje arba liepos mėnesį. Noksta ne vienu metu, pamažu byrėdamos. Tiesa, šilkmedžių uogas labai mėgsta paukščiai, tad ankstų rytą atskridęs špokų pulkas gali palikti medį švarutėlį. Pačios uogos būna baltos ar rausvos spalvos, kai kurių veislių gali būti ir tamsiai purpurinės arba beveik  juodos. Uogos saldžios, jose kaip ir lapuose gausu vertingų medžiagų, taip pat yra gydomųjų savybių. Džiovintų uogų skonis panašus į razinų, jų Lietuvoje galima įsigyti sveiko maisto krautuvėlėse. Azijoje iš šilkmedžio uogų spaudžiamos sultys, gaminamas vynas, likeris. Kai kuriuose literatūros šaltiniuose pažymima, kad nepatariama valgyti nesunokusių šilkmedžio uogų, kurios yra šiek tiek toksiškos, gali turėti haliuciogeninį poveikį. Šilko baltymai naudojami medicinoje, kosmetikoje ir higienos prekių gamybai."}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Šilkmedžio mediena kieta, ryškios geltonos spalvos, iš jos gaminami baldai, detalės laivams, žemės ūkio padargai, muzikos instrumentai, teniso raketės, kriketo lazdos bei įvairūs dekoratyviniai dirbiniai. Buvusiose sovietinėse Vidurinės Azijos šalyse iš šilkmedžio medienos gamindavo tvirtas ledo ritulio lazdas. Iš žievės išgaunamas pluoštas naudojamas drabužių bei popieriaus gamybai."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/PB190234.JPG","width":3264,"height":2448,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Šilkmedžių mediena labai kieta, įdomios geltonos spalvos"}]}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Nors ir yra kilę iš šiltesnių kraštų, bet baltieji šilkmedžiai yra puikiai prisitaikę augti ir Lietuvos klimato sąlygomis. Kartais per šaltas ir besnieges žiemas apšąla jų šakos, bet paprastai greitai vėl atželia. Labiausiai mėgsta augti derlingose ir drėgnokose dirvose, tuomet ir uogų derlius būna didesnis. Bet gali augti ir sausose, ne itin derlingose vietose. Šilkmedžius retai puola kenkėjai, tik kaip minėta, uogomis labai mėgsta smaguriauti paukščiai. Sodinant šilkmedį, reikia neužmiršti, kad jų šaknys yra labai skvarbios, t.y. jei netoliese yra vandentiekio ar drenažo vamzdžiai, jos turi savybę „užuosti“ vandens šaltinį ir atkakliai į jį skverbtis, taip suardydamos komunikacijas ar pamatus. Tad geriau nesodinti arti pastatų ir požeminių inžinerinių tinklų."}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"baltojo-%C5%A1ilkmed%C5%BEio-veisl%C4%97s"},"children":[{"type":"text","value":"Baltojo šilkmedžio veislės"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"element","tagName":"strong","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"‘Laciniata‘"}]},{"type":"text","value":" medžiai užauga iki 10 m aukščio, lapai žymiai labiau karpyti nei įprastiniai, o "},{"type":"element","tagName":"strong","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"‘Macrophylla‘"}]},{"type":"text","value":" veislės lapai – itin stambūs. "},{"type":"element","tagName":"strong","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"‘Pyramidalis‘"}]},{"type":"text","value":" lajos forma siaura, koloniška. Jei savo sode labai norite auginti šilko medį, bet neturite jam pakankamai vietos, galite rinktis iš kai kurių žemaūgių veislių: "},{"type":"element","tagName":"strong","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"‘Pendula‘"}]},{"type":"text","value":" neaukštas, apie 1-2,5 m aukščio (priklauso nuo skiepijimo) medelis svyrančiomis šakomis. Uogos nedidelės, tamsiai purpurinės, saldžiarūgštės. Kai svyrančios šakos pasiekia žemę, jas galima apkarpyti. "},{"type":"element","tagName":"strong","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Var. "},{"type":"element","tagName":"em","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"tatarica"}]}]},{"type":"text","value":" medeliai nedideli. Uogos taip pat nedidelės, bet šis varietetas ypač atsparus šalčiams. "},{"type":"element","tagName":"strong","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"‘Nana‘"}]},{"type":"text","value":" kompaktiškos formos, auga itin lėtai."}]},{"type":"element","tagName":"h3","properties":{"id":"pad%C4%97ka-%C5%A1ilkverpiams"},"children":[{"type":"text","value":"Padėka šilkverpiams"}]},{"type":"element","tagName":"p","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Dėvėdami šilkinę suknelę ar marškinius, ryšėdami šilkinę skarelę ar kaklaraištį, mūvėdami šilkines kojines ar pirštines, apsisiausdami šilkiniu šaliu - vertinkime ne tik jo išskirtinumą, naudą, patogumą ir brangumą, bet ir tai, kiek daug mažųjų šilkverpių darbininkėlių vikšrų turėjo paaukoti savo gyvybes dėl šių puošnių daiktų. Ir nors mūsų laikais išgaunant šilko pluoštą, nebereikia sunkiai vergauti, daugelis darbų vyksta mechanizuotai, gamyboje taikomos šiuolaikinės technologijos, pats šilkas atkeliauja greitai ir nebe pavojingu senuoju Šilko keliu, bet tikrasis šilkas niekuomet nebus pigus, jis visuomet išliks kaip kokybiška prabangos prekė."}]},{"type":"element","tagName":"figure","properties":{"className":["kg-card","kg-gallery-card","kg-width-wide","kg-card-hascaption"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-container"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-row"]},"children":[{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/5.JPG","width":1613,"height":1075,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]},{"type":"element","tagName":"div","properties":{"className":["kg-gallery-image"]},"children":[{"type":"element","tagName":"img","properties":{"src":"https://d29wtipmfucw8r.cloudfront.net/2024/12/6.JPG","width":1613,"height":1075,"loading":"lazy","alt":""},"children":[]}]}]}]},{"type":"element","tagName":"figcaption","properties":{},"children":[{"type":"text","value":"Iš šilko siūlų audžiami kilimai ir gaminami rūbai"}]}]}],"data":{"quirksMode":false}},"tableOfContents":[{"id":"%C5%A1ilko-kelias-prasid%C4%97jo-kinijoje","heading":"Šilko kelias prasidėjo Kinijoje"},{"id":"%C5%A1ilkas-europoje","heading":"Šilkas Europoje"},{"id":"%C5%A1ilkverpiai","heading":"Šilkverpiai"},{"id":"%C5%A1ilkmed%C5%BEiai-augantys-lietuvoje","heading":"Šilkmedžiai, augantys Lietuvoje"},{"id":"baltojo-%C5%A1ilkmed%C5%BEio-veisl%C4%97s","heading":"Baltojo šilkmedžio veislės"},{"id":"pad%C4%97ka-%C5%A1ilkverpiams","heading":"Padėka šilkverpiams"}]},"featureImageSharp":null}}]}},"pageContext":{"slug":"boruzeles","prev":"","next":"masyviausias-medis-zemeje","tag":"aplinkosauga","limit":3,"skip":0,"primaryTagCount":82,"collectionPaths":{"Ghost__Post__6a6f51ea5f08b323af4e6206":"/","Ghost__Post__6a57b3f15f08b323af4e607d":"/","Ghost__Post__6a2aa5915f08b323af4e5cde":"/","Ghost__Post__6a00aba25f08b323af4e5ba2":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f29d":"/","Ghost__Post__69ce15e95f08b323af4e55bd":"/","Ghost__Post__69a1d52e5f08b323af4e51d7":"/","Ghost__Post__696677575f08b323af4e4f64":"/","Ghost__Post__694ec4da5f08b323af4e4dd1":"/","Ghost__Post__68f395e85f08b323af4e423e":"/","Ghost__Post__68c99fec5f08b323af4e3e5b":"/","Ghost__Post__68b027135f08b323af4e3c70":"/","Ghost__Post__689dcfe85f08b323af4e3b09":"/","Ghost__Post__688e3ada5f08b323af4e388e":"/","Ghost__Post__68691b485f08b323af4e3525":"/","Ghost__Post__685f9eae5f08b323af4e348f":"/","Ghost__Post__683f2dea5f08b323af4e3157":"/","Ghost__Post__6824beba5f08b323af4e3015":"/","Ghost__Post__67f3966794802f21be3305d9":"/","Ghost__Post__67c8960c94802f21be33035e":"/","Ghost__Post__67a8f86694802f21be3300c9":"/","Ghost__Post__678407e394802f21be32fac1":"/","Ghost__Post__676da29394802f21be32f5d6":"/","Ghost__Post__674cb0a794802f21be32ef5d":"/","Ghost__Post__65da2eeb6a46a02b1fe9d5b2":"/","Ghost__Post__66d493b594802f21be32dd66":"/","Ghost__Post__66b4a97d6a46a02b1fe9dcd1":"/","Ghost__Post__668587fd6a46a02b1fe9db2d":"/","Ghost__Post__6675ad8e6a46a02b1fe9da6a":"/","Ghost__Post__666834126a46a02b1fe9da3c":"/","Ghost__Post__665380e16a46a02b1fe9d99f":"/","Ghost__Post__6622bb376a46a02b1fe9d8bb":"/","Ghost__Post__65fc68856a46a02b1fe9d7ab":"/","Ghost__Post__65f34da66a46a02b1fe9d755":"/","Ghost__Post__65e9fed56a46a02b1fe9d63b":"/","Ghost__Post__65b4f08b6a46a02b1fe9d249":"/","Ghost__Post__65994e136a46a02b1fe9d08c":"/","Ghost__Post__656f6e52e8debf0ef92604b6":"/","Ghost__Post__655ce887e8debf0ef92601a3":"/","Ghost__Post__6533da1fe8debf0ef925ff7d":"/","Ghost__Post__64f352e5e8debf0ef925fd9c":"/","Ghost__Post__64b440e7e8debf0ef925f947":"/","Ghost__Post__64981ba6e8debf0ef925f804":"/","Ghost__Post__6487413be8debf0ef925f55d":"/","Ghost__Post__645d0c4de8debf0ef925f2ec":"/","Ghost__Post__64312aa9e8debf0ef925f0a1":"/","Ghost__Post__6403903ce8debf0ef925ec5f":"/","Ghost__Post__63f50daae8debf0ef925e9a2":"/","Ghost__Post__63d6945de8debf0ef925e76e":"/","Ghost__Post__63b1ca19e8debf0ef925dc49":"/","Ghost__Post__638b2b4ae8debf0ef925d1a8":"/","Ghost__Post__6366ae47e8debf0ef925ce99":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f33a":"/","Ghost__Post__631ccd25e8debf0ef925c9a9":"/","Ghost__Post__62efd92de8debf0ef925c0a7":"/","Ghost__Post__62dac612e8debf0ef925b7c1":"/","Ghost__Post__62c32be8e8debf0ef925b3d4":"/","Ghost__Post__62b45243e8debf0ef925b0a9":"/","Ghost__Post__62a30acde8debf0ef925ac38":"/","Ghost__Post__628a74e6e8debf0ef925ab0a":"/","Ghost__Post__6283ca4be8debf0ef925aa98":"/","Ghost__Post__6262f787e8debf0ef925a8e5":"/","Ghost__Post__62506304e8debf0ef925a59a":"/","Ghost__Post__623c3677e8debf0ef925a29e":"/","Ghost__Post__6234c0abe8debf0ef925a201":"/","Ghost__Post__621a7283e8debf0ef9259ead":"/","Ghost__Post__620939fae8debf0ef92599ee":"/","Ghost__Post__61fe542fe4f5e66e8af8420e":"/","Ghost__Post__61db0a2ed78d062048b0a424":"/","Ghost__Post__61c1d71eb4dca90f2afe8b9f":"/","Ghost__Post__61ace42e469b495cac6ee409":"/","Ghost__Post__619a7be0993ccd7b34cc0b58":"/","Ghost__Post__618168dfbd6e0b19905e5fe6":"/","Ghost__Post__616c603a70def738cf998ab8":"/","Ghost__Post__6161d1d41093895b7e3affb3":"/","Ghost__Post__614f4c0559206a61c97cd148":"/","Ghost__Post__613343c8bb7c141214352b27":"/","Ghost__Post__611402ed0a24624971f16eb3":"/","Ghost__Post__60fffad43a50c75c3a6be8eb":"/","Ghost__Post__60f1d797eed2a3303610ab60":"/","Ghost__Post__60dc08e3eed2a3303610aafa":"/","Ghost__Post__60d1f6a4eed2a3303610aa95":"/","Ghost__Post__60c5f99eeed2a3303610a896":"/","Ghost__Post__60a162edeed2a3303610a780":"/","Ghost__Post__6082f565f894ee4baaaeddb6":"/","Ghost__Post__606366a72e1c2a4fa0c243d4":"/","Ghost__Post__604a3dccb51db061b794e85d":"/","Ghost__Post__603bda686d09c6014f24217e":"/","Ghost__Post__602019f0f107e5361a450390":"/","Ghost__Post__600474c97bf89f78120315dd":"/","Ghost__Post__5fef331096741664a019f597":"/","Ghost__Post__5fde3168600ba5286122b865":"/","Ghost__Post__5fc914a669222709e5fc0b74":"/","Ghost__Post__5fb96b44290fd73398738192":"/","Ghost__Post__5fa6e124e157953c3b2f3b56":"/","Ghost__Post__5f94127da58f0e4fcee9bd11":"/","Ghost__Post__5f888cd0a58f0e4fcee9bb6d":"/","Ghost__Post__5f6347f484d13b16f9d9e1f4":"/","Ghost__Post__5f489ca00f6930415508a63d":"/","Ghost__Post__5f1dbe2d0f6930415508a36a":"/","Ghost__Post__5f09a8930f6930415508a2ea":"/","Ghost__Post__5ef32d4a0db4ec3f632784aa":"/","Ghost__Post__5ee4f4eeb7931a5f47a844de":"/","Ghost__Post__5ec6bf30f23c4e6d5cce1ed3":"/","Ghost__Post__5ebac9bee66aa96df867f715":"/","Ghost__Post__5eadb071e66aa96df867f64e":"/","Ghost__Post__5ea45c20e66aa96df867f5df":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f257":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f266":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f265":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f267":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f261":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f268":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f269":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f26a":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f26b":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f26c":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f26d":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f26e":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f26f":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f270":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f271":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f272":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f273":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f274":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f275":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f276":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f277":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f278":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f279":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f27a":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f27b":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f27c":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f27d":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f27e":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f27f":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f280":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f281":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f282":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f283":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f284":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f285":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f286":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f287":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f288":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f289":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f28a":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f28b":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f28c":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f28d":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f28e":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f28f":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f290":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f291":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f292":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f293":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f294":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f295":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f296":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f297":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f298":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f299":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f29a":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f29b":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f29c":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f29e":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f29f":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2a1":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2a2":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2a3":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2a4":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2a5":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2a6":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2a7":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2a8":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2a9":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2aa":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ab":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ac":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ad":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ae":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2af":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2b0":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2b1":"/","Ghost__Post__5ed3cbabad57672c1ffe29f1":"/","Ghost__Post__5ed3ca47ad57672c1ffe29c6":"/","Ghost__Post__5ed3cae1ad57672c1ffe29dd":"/","Ghost__Post__5ed3c95fad57672c1ffe29a7":"/","Ghost__Post__5ed3c816ad57672c1ffe298c":"/","Ghost__Post__5ed229fdad57672c1ffe26ef":"/","Ghost__Post__5ed226e3ad57672c1ffe26a9":"/","Ghost__Post__5ed2293bad57672c1ffe26d9":"/","Ghost__Post__5ed0e9adf23c4e6d5cce30c6":"/","Ghost__Post__5ed0ef06f23c4e6d5cce316c":"/","Ghost__Post__5ed0f078f23c4e6d5cce319f":"/","Ghost__Post__5ed0ee32f23c4e6d5cce3152":"/","Ghost__Post__5ed0eceaf23c4e6d5cce3121":"/","Ghost__Post__5ed0ec35f23c4e6d5cce3107":"/","Ghost__Post__5ed0eae0f23c4e6d5cce30e6":"/","Ghost__Post__5ed0e820f23c4e6d5cce30ac":"/","Ghost__Post__5ed0e776f23c4e6d5cce3099":"/","Ghost__Post__5ed0e388f23c4e6d5cce3045":"/","Ghost__Post__5eca54e8f23c4e6d5cce2439":"/","Ghost__Post__5eca53d3f23c4e6d5cce2416":"/","Ghost__Post__5eca55c7f23c4e6d5cce244f":"/","Ghost__Post__5ec7a95cf23c4e6d5cce20df":"/","Ghost__Post__5ec7a890f23c4e6d5cce20c4":"/","Ghost__Post__5ec7aa3af23c4e6d5cce20f8":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2b2":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2b3":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2b4":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2b5":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2b6":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2b7":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2b8":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2b9":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2bb":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2bc":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2bd":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2be":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2bf":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2c0":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2c1":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2c2":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2c3":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2c4":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2c5":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2c6":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2c7":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2c8":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2c9":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ca":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2cb":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2cc":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2cd":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ce":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2cf":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2d0":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2d1":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2d2":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2d3":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2d4":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2d5":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2d6":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2d7":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2d8":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2d9":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2da":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2db":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2dc":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2dd":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2de":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2df":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2e0":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2e1":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2e2":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2e3":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2e4":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2e5":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2e6":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2e7":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2e8":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2e9":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ea":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2eb":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ec":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ed":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ee":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ef":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2f0":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2f1":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2f2":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2f3":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2f4":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2f5":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2f6":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2f7":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2f8":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2f9":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2fa":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2fb":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2fc":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2fd":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2fe":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f2ff":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f300":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f301":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f302":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f303":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f304":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f305":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f306":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f307":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f308":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f309":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f30a":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f30b":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f30c":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f30d":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f30e":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f30f":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f310":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f312":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f313":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f314":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f315":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f316":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f317":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f318":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f319":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f31a":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f31b":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f31c":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f31d":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f31e":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f31f":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f320":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f321":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f322":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f323":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f324":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f325":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f326":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f327":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f328":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f329":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f32a":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f32b":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f32c":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f32d":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f32e":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f32f":"/","Ghost__Post__5ec55f31f23c4e6d5cce1d18":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f330":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f331":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f332":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f333":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f334":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f335":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f336":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f337":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f33b":"/","Ghost__Post__5e9cb8f5e66aa96df867f33c":"/"}}},"staticQueryHashes":["1272700106","1676991999","2138873178","2681841279","2938721187","293880488","293880488","293880488","293880488","3052966952","3265093644","3549603909","4156497161","417762487","448749453"]}