Medeinos tinklaraštis https://www.medeinos.lt Apie augalus ir aplinką Sun, 11 Feb 2018 19:51:21 +0000 lt-LT hourly 1 https://wordpress.org/?v=4.9.4 https://i1.wp.com/www.medeinos.lt/wp-content/uploads/2017/07/cropped-logo1.png?fit=32%2C32&ssl=1 Medeinos tinklaraštis https://www.medeinos.lt 32 32 77711376 LESYKLOS IR INKILAI ŽIEMĄ https://www.medeinos.lt/lesyklos-ir-inkilai-ziema/ https://www.medeinos.lt/lesyklos-ir-inkilai-ziema/#respond Fri, 02 Feb 2018 17:44:14 +0000 https://www.medeinos.lt/?p=25869 Pasirodžius tikrai žiemai ir ją lydinčiam šalčiui bei sniegui, atėjo ir metas pasirūpinti sparnuočiais. Kad žiemą kalbame apie lesyklas, tai lyg savaime suprantama, bet kodėl minime ir inkilus ? Bet – apie viską iš eilės. Kodėl žiemą reikia pakabinti lesyklėlę ir lesinti paukščius ? Pirmiausiai todėl, kad reikia pasirūpinti mažaisiais paukšteliais, kuriems, be abejo, pradeda [...]

The post LESYKLOS IR INKILAI ŽIEMĄ appeared first on Medeinos tinklaraštis.

]]>
Pasirodžius tikrai žiemai ir ją lydinčiam šalčiui bei sniegui, atėjo ir metas pasirūpinti sparnuočiais. Kad žiemą kalbame apie lesyklas, tai lyg savaime suprantama, bet kodėl minime ir inkilus ? Bet – apie viską iš eilės.

Kodėl žiemą reikia pakabinti lesyklėlę ir lesinti paukščius ? Pirmiausiai todėl, kad reikia pasirūpinti mažaisiais paukšteliais, kuriems, be abejo, pradeda trūkti maisto, kai žemė įšala ir ypač kai ją uždengia sniegas. Žinoma, šiek tiek maisto jie randa gamtoje, lesdami medžių pumpurus ar po žieve žiemojančius vabzdžius. Bet žiemos dienos yra ne tik šaltos, bet ir trumpos, o paukštelių kūneliai maži, greitai netenkantys šilumos, o per neilgas šviesias valandas jiems reikia daug skraidyti ir naudoti energiją, kad surastų pakankamai maisto ir iškęstų šaltą naktį bei galėtų sulaukti ryto.

lesykla idomi lesykla

Stebėti lesykloje zujančius sparnuočius – tikras džiaugsmas, ypač tai smagu daryti kartu su vaikais, bandant atspėti, kaip kiekvienas paukštelis vadinasi ar tiesiog stebint, ką kiekvienas mėgsta lesti, su kuo draugauja arba pešasi. Tad rūpestis lesykla – tai mūsų pavyzdys vaikams ir gyvenimo pamokos, kaip reikia rūpintis kitais.

Lesyklą, pastatomą kieme ar ant palangės gali pagaminti kiekvienas, tam nereikia ypatingų sugebėjimų. Jeigu mokate ir galite – sumeistraukite medinę lesyklą patys, o jei nemokate ar neturite laiko – galite ją įsigyti prekybos centruose, sodo prekių parduotuvės arba mugėse. Lesyklos gali būti ne tik medinės, o ir žymiai paprastesnės, pvz., paimkite panaudotą, bet švarų pieno pokelį arba plastikinį butelį, išpjaukite jo šone skylę, pro kurią tilptų nedidelis paukštelis, pripildykite lesalu ir pakabinkite lauke – štai ir lesykla. Prekybos centruose galima įsigyti įvairiausių lesyklų, tinklelių su lesalu ar įrenginių, kuriais galima pasirūpinti paukščiais. Arba tiesiog padėkite lėkštelę su lesalu lauke ant palangės – bus gerai ir taip. Tik jeigu lesykla atvira ir be stogelio, kai pradės snigti, tai maistą paslėps sniegas. Tad palesinti paukščius galima bet kur, kad ir neturint balkono, o tik palangę. O jeigu neturite net palangės, tai nuneškite lesalą į mišką ar parką, pakabinkite ten savo lesyklėlę-butelį, tik neužmirškite žiemos pabaigoje jos pasiimti, kad neterštume gamtos.

lesyklele Lesykla Vingio parke

Trumpai apie lesalą. Paukščius galima lesinti daug kuo, tinkamiausi – tai specialiai jiems skirti mišiniai, kurių galima nusipirkti. Dar puikus maistas yra nelukštentos saulėgrąžos, tik jos jokiu būdu negali būti kepintos ir sūdytos. Tokias neapdorotas ir sveriamas saulėgrąžas kartais parduoda prekybos centruose, bet dažniau jų būna turguose. Jeigu padedate lašinukų, jie taip pat neturi būti rūkyti ir sūdyti. Tinka ir įvairūs grūdai, kauliukai nuo vyšnių (juos moka išlukštenti svilikai), grikiai, avižiniai dribsniai bei kt. Galite lesinti įvairiais trupiniais, ypač baltos duonos, tik netinka ruginės duonos trupiniai ir kiti ruginiai gaminiai. Gamindami valgį neišmeskite moliūgų, cukinijų ar obuolių sėklų, jas palikite sparnuočiams.

lesyklos metalinė lesykla

O kodėl paminėjome inkilus ? Juk iki pavasario dar toli ir paukščiai inkiluose gyvena tik tuomet, kai suka lizdus ir peri kiaušinius, o rudenį ir žiemą inkiluose jie negyvena. Bet nuo perėjimo meto inkiluose būna likę lizdo ir maisto likučiai bei paukščių išmatos, tad tokiame turinyje beveik visada įsiveisia paukščius parazituojantys vabzdžiai ar kirmėlės. Todėl žiemos metu inkilus reikia nukabinti ir iš jų išvalyti viską, kas ten susikaupę, nes kai ateis pavasaris, tada bus paukšteliai sveikesni ir smagesni. Taip pat apžiūrėkite, ar nėra inkilas neįskilęs, nes pro įskilimus lašės vanduo ant perinčio paukštelio. Tad gamindami ar įsigydami inkilą, ieškokite tokio, kuris yra sandarus ir kurį vėliau bus galima lengvai atidaryti ir išvalyti. Beje, paukščiai inkilus naudoja ir žiemą, ir nors nuolatinai ten negyvena, bet šaltą, vėjuotą ar lietingą naktį gali laikinai prisiglausti ir inkile. Tad žiemą inkilo nenukabinkite, o tik trumpam, kad išvalytumėte ir sutaisytumėte.

Šiame inkile pavasarį ir vasarą perėjo paukščiai, rudenį juo naudojosi širšės, tad žiemą jį būtina išvalyti Voverė lesykloje

The post LESYKLOS IR INKILAI ŽIEMĄ appeared first on Medeinos tinklaraštis.

]]>
https://www.medeinos.lt/lesyklos-ir-inkilai-ziema/feed/ 0 25869
KĄ REIKIA ŽINOTI, PRADEDANTIEMS AUGINTI BONSAI https://www.medeinos.lt/ka-reikia-zinoti-pradedantiesiems-auginti-bonsai/ https://www.medeinos.lt/ka-reikia-zinoti-pradedantiesiems-auginti-bonsai/#respond Sun, 14 Jan 2018 18:33:05 +0000 https://www.medeinos.lt/?p=25808 Žiemą beveik visas veiksmas sode ir darže iš lauko persikelia į vidų. Šį kartą - apie kiek kitokius kambarinius augalus – tai bonsai medelius. Greičiausiai teko apie tokius girdėti ir matyti ? O gal net ir turite ? Nors vis tik daugelis žmonių nedrįsta auginti bonsai medelių, nes apie juos yra girdėję, kad tai sudėtingai [...]

The post KĄ REIKIA ŽINOTI, PRADEDANTIEMS AUGINTI BONSAI appeared first on Medeinos tinklaraštis.

]]>
Žiemą beveik visas veiksmas sode ir darže iš lauko persikelia į vidų. Šį kartą – apie kiek kitokius kambarinius augalus – tai bonsai medelius. Greičiausiai teko apie tokius girdėti ir matyti ? O gal net ir turite ? Nors vis tik daugelis žmonių nedrįsta auginti bonsai medelių, nes apie juos yra girdėję, kad tai sudėtingai auginami augalai, nors iš tiesų nėra taip jau ir sudėtinga. Daug kas priklauso nuo augalo rūšies ir tereikia žinoti kelis auginimo niuansus. Juk ir Lietuvoje ne taip jau ir mažai tokių mėgėjų, kurie namuose užsiaugina mandarinus ar bananus.

Bonsai – tai tam tikru būdu auginamų ir puosėjamų nykštukinių medelių menas, kurio tradicijos atkeliavo iš Japonijos, nors pirmuosius tokius medelius dar mūsų eros pradžioje pradėjo auginti kinai. Japoniškai žodis bon-sai reiškia „padėklas“ (arba „plokščias indas“) bei „augalas“. Europoje ir visame pasaulyje mažieji medeliai paplito tik XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.

Bonsai medeliai – tarsi natūralių medžių, augančių gamtoje miniatiūrinės kopijos, bet jų augintojai stengiasi ne tik imituoti gamtą, bet ir papildomomis priemonėmis atskleisti unikalesnį, kitokį grožį. Rytiečiams tas grožis yra ne vien spalvingi žiedai ar lapai, ne ką mažiau vertinami ir kiti dalykai: medelio forma, įdomiai išsiraičiusios šakos, apsamanojusi žievė, ilgaamžiškumas bei įvairūs „netobulumai“, pvz., nudžiūvusi šaka ar kreivas kamienas.

bonsai bonsai medelis

Daugelis yra girdėję, kad bonsai medeliai pas japonus yra perduodami iš kartos į kartą, tad be abejo, kuo medelis senesnis, tuo labiau vertingesnis. Japonijoje galima pamatyti šimtamečių beveik neįkainojamų bonsai medelių. Kai XX a. pradžioje bonsai medeliai iš Japonijos buvo pradėti vežti ir pardavinėti Europoje, kilo tikras jų populiarumo bumas, jie tapo ne vien pasiturinčiųjų preke, tiesiog pradėjo trūkti natūraliai užaugusių medelių. Tuomet kūrėsi bonsai auginimo ūkiai, kuriuose, norint paspartinti jų „senėjimą“ buvo pradėtos naudoti pagalbinės priemonės: viela, bambukinės lazdelės, įvairūs spec. įrankiai, negyvos medienos balintojai bei kt.

Taigi, jeigu nusprendėte turėti savo bonsai medelį, tai greičiausiai jį įsigysite iš sodo prekių, gėlių parduotuvės, mugėse iš augintojų arba atsisiųsti internetu (šitu būdu iš karto patariu nesinaudoti). Pirmiausiai reikės išsiaiškinti, koks tai augalas – kambarinis, lauko ar sunkiai pas mus žiemojantis, nes nuo to priklausys priežiūros sąlygos. Jeigu tai fikusas, šilkmaudžis (Pseudolarix), persimonas, dyglainė, kriptomerija, japoninis klevas ar Lietuvoje nežiemojančios kadagių bei pušų rūšys, tai tokie tik šiltuoju metų laiku galės gyventi lauke. Mūsų klimato sąlygomis žiemojantys medeliai – ąžuolai, eglės, pušys, klevai, skirpstai, obelys, rododendrai ir kt. – didžiąją metų laiko dalį galės būti lauke, bet per didesnius šalčius juos reikės arba kruopščiai apdangstyti, arba įnešti į vėsią patalpą – daug kas priklauso nuo augalo rūšies ir kilmės (pvz., gal jis buvo užaugintas ne Lietuvoje), vazono dydžio, auginimo vietos, drėgmės, vėjuotumo bei kt.

Triskiautis klevas (Acer monspessulanum) dyglaine

Pradedantiesiems bonsai augintojams, ypač kurie mėgsta viską daryti savo rankomis arba tiems, kurie bijo numarinti pirktinį bonsai medelį (nes šie juk tikrai yra nepigūs) geriausia pradėti kuo paprasčiau: pasidairyti kur nors pelkėje ar kitoje skurdžioje augavietėje bei šalia namų augančio nedidelio, bet natūraliai deformuoto medelio ar krūmo, jį atsargiai išsikasti ir persodinti į erdvų vazoną. Tam geriausiai tiks pušelės (ypač kalninės), kadagiai, obelys ir kiti vaismedžiai, sakuros (dekoratyvinės vyšnios), kukmedžiai, klevai, guobos, kaštonai, buksmedžiai, kauleniai bei daugelis kitų . Vėliau, kai medelis prigis, reikės pradėti jį genėti – tiek šakas, tiek ir šaknis. Ir tik po kurio laiko, kai augalo šakos ir šaknys bus tinkamo dydžio – tada jau galima jį persodinti į specialius, bonsai medeliams skirtus vazonus: plokščius ir primenančius padėklus, su mažomis kojelėmis ir didelėmis skylėmis dugne.

Apie tokių medelių genėjimą, laistymą, lankstymą, tręšimą ir kitą tinkamą priežiūrą reikėtų skaityti tam skirtas knygas, daug informacijos galima rasti internete, ypač anglų kalba. Tad pradžioje geriausia pasirinkite mažiausiai lepią augalo rūšį, pvz., kalninę pušelę. Taip pat įsigyjant bonsai iš šių medelių augintojų-specialistų, jie mielai patars auginimo klausimais. Kartais bonsai auginimo ir priežiūros seminarai vyksta Vilniaus ar Kauno botanikos soduose.

Kusamono Juodosios eglės (Picea mariana) bonsai

Džiugu tai, kad ir Lietuvoje jau turime profesionalių bonsai medelių specialistų. Vienas jų – alytiškis Kęstutis Ptakauskas, auginantis ir formuojantis bonsai medelius „Ryto rasos“ sode. K.Ptakauskas – daugelio tarptautinių bonsai konkursų nugalėtojas, kartais ir Lietuvoje organizuojantis šiai meno rūšiai skirtus renginius. Įdomių medelių galima pamatyti ir pasikonsultuoti pas vilniečius „Bonsai sodas“ specialistus, o įsigyti užaugintų Lietuvoje – sodinukų ar gėlių mugėse, parodose.

Vis tik nemažai yra ir tokių, kurie nesupranta bonsai medelių meno, vadina tai medžio žalojimu. Su tuo nesutikčiau, nes gyvatvorių ar vaismedžių genėjimai, šakų, trukdančių praeiti  šalinimas, šaknų nukapojimas tiesiant šaligatvius ar paprastas žolės pjovimas augalui padaro daug didesnės žalos nei bonsai medelių formavimas, bet tai retai kada laikoma medžio žalojimu. Bonsai medelių puoselėtojai gerai išmano augalo poreikius, niekada negeni augalo taip, kad jis gautų šoką, o suvargusius ir nykstančius medelius dažnai net prikelia antram gyvenimui.

larix Taxus

The post KĄ REIKIA ŽINOTI, PRADEDANTIEMS AUGINTI BONSAI appeared first on Medeinos tinklaraštis.

]]>
https://www.medeinos.lt/ka-reikia-zinoti-pradedantiesiems-auginti-bonsai/feed/ 0 25808
PAULAVOS RESPUBLIKA – VIENA UNIKALIAUSIŲ VIETŲ LIETUVOJE https://www.medeinos.lt/paulavos-respublika-viena-unikaliausiu-vietu-lietuvoje/ https://www.medeinos.lt/paulavos-respublika-viena-unikaliausiu-vietu-lietuvoje/#respond Sat, 06 Jan 2018 09:50:02 +0000 https://www.medeinos.lt/?p=25750 Ar esate girdėję apie tokią Paulavos arba Pavlovo respubliką ? Greičiausiai ne, nes ši mažytė respublika gyvavo 18-ame amžiuje ir tik kelis dešimtmečius. Bet tai buvo unikalus to laikmečio reiškinys, net ir šiais laikais keliantis nuostabą. Dabartiniame Šalčininkų rajone, šalia Merkio upės 1769 m. kunigas kanauninkas Povilas Ksaveras Bžostovskis Merkinės dvaro sodyboje įkūrė 3000 ha [...]

The post PAULAVOS RESPUBLIKA – VIENA UNIKALIAUSIŲ VIETŲ LIETUVOJE appeared first on Medeinos tinklaraštis.

]]>
Ar esate girdėję apie tokią Paulavos arba Pavlovo respubliką ? Greičiausiai ne, nes ši mažytė respublika gyvavo 18-ame amžiuje ir tik kelis dešimtmečius. Bet tai buvo unikalus to laikmečio reiškinys, net ir šiais laikais keliantis nuostabą.

Dabartiniame Šalčininkų rajone, šalia Merkio upės 1769 m. kunigas kanauninkas Povilas Ksaveras Bžostovskis Merkinės dvaro sodyboje įkūrė 3000 ha dydžio Pavlovo respubliką, tokią vienintelę miniatiūrinę valstybėlę tuometinėje Europoje. Kas neįtikėtina, bet Lietuvos ir Lenkijos seimai patvirtino jos savarankišką konstituciją, herbą, kariuomenę, pinigus, seimą ir vėliavą.

Įkūrėjas P.K.Bžostovskis tapo Paulavos respublikos prezidentu, įkūrė seimą, kurį sudarė valstiečiai. Jis likvidavo lažą, valstiečiams leido laisvai tvarkytis savo turtą ir žemę, verstis prekyba ir amatais, suteikė asmens laisvę, įsteigė mokyklą, stengėsi valstiečiams versti knygas. Respublikos gyventojai savo geradarį vadino žmonijos draugu.

Pavlovo respublikos vartai Paulavos rūmų likučiai Paulavoje lankosi vestuvininkai Kunigas Povilas Ksaveras Bžostovskis

Kaimiečiai buvo mokomi skaityti, rašyti, skaičiuoti ir įvairių amatų: daryti skrybėles, pinti krepšius, megzti kojines ir kt. Iš karo tarnybai tinkamų vyrų buvo sudaryta kariuomenė, o iš paprastų žmonių buvo sudarytas teismas ir išrinkti girininkai. Valdininkų sąžiningumą prižiūrėjo pats savininkas.

Ir per keletą metų ši respublika tiesiog suklestėjo, nes gražiai įdirbti laukai ėmė duoti didesnį derlių, apsišvietę ir padoriai apsirengę valstiečiai noriai ėjo į darbą ir aptvarkė savo sodybas, dvaro pajamos padidėjo dvigubai. Dvarininkas kas 4 metai šaukdavo visuotinį gyventojų susirinkimą, kuriame patikrindavo gimimų ir mirimų duomenis, pasikalbėdavo su valstiečiais, suruošdavo jiems vaišes su šokiais. Sunku patikėti, bet visa tai vyko 18-ame amžiuje.

Respublika gyvavo nepilnus tris dešimtmečius, iki 1795 m. Ji žlugo, kai įkūrėjas P.K.Bžostovskis išsikėlė gyventi į Saksoniją ir pardavė dvarą kitam savininkui, o šis nebetęsė respublikos veiklos, vėl grąžino lažą ir nusavino žemę. Po kurio laiko žemes okupavo Rusija.

Šiais laikais buvusioje Paulavos respublikoje (Merkinės dvaro sodyboje) teišlikę tik griuvėsiai, kurie primena didingas dienas. Neseniai pradėta tvarkyti trijų aukštų ir aštuoniakampė dvaro ledainė, kuri atlikdavo šiuolaikinio šaldytuvo funkciją, ten laikydavo greitai gendančius maisto produktus.

Galbūt kada nors savo eilės tvarkymui sulauks ir kiti dvaro pastatai, jei visiškai nesugrius. Šiuo metu išlikę tik likučiai klasicizmo stiliaus rūmų, oficinos (pastato, skirto tarnams), arklidžių su kalve ir vartų fragmentai. Dvaro aplinka yra prižiūrėta ir tvarkoma, retkarčiais čia vyksta kokie nors renginiai ar fotosesijos.

Paulavos respublika šiandien Šiais laikais Paulava atrodo štai taip Pavlovo respublikos rūmai Paulavos vartų detalės Paulavos dvaro ledainė Paulavos dvaro ledainė Paulavos ir kurmių dvaras Merkys šalia Paulavos dvaro

The post PAULAVOS RESPUBLIKA – VIENA UNIKALIAUSIŲ VIETŲ LIETUVOJE appeared first on Medeinos tinklaraštis.

]]>
https://www.medeinos.lt/paulavos-respublika-viena-unikaliausiu-vietu-lietuvoje/feed/ 0 25750
ŽIEMOS VAISIAI, UOGOS IR GRYBAI https://www.medeinos.lt/ziemos-vaisiai-uogos-ir-grybai/ https://www.medeinos.lt/ziemos-vaisiai-uogos-ir-grybai/#respond Sat, 30 Dec 2017 18:03:57 +0000 https://www.medeinos.lt/?p=25704 Manote, kad žiemą negalima uogauti ir grybauti ? Ir dar kaip galima ! Kai kurie valgomi grybai dygsta net ir žiemą, tik žinoma, ne tada kai yra minusinė temperatūra, o kai būna atodrėkiai, bent keli laipsniai šilumos. Šie grybai gal ir mažiau girdėti (žieminės kelmiukės, juodkotės ugniabudės, bei kt.), nors kartais žiemą galima šiek tiek [...]

The post ŽIEMOS VAISIAI, UOGOS IR GRYBAI appeared first on Medeinos tinklaraštis.

]]>
Manote, kad žiemą negalima uogauti ir grybauti ? Ir dar kaip galima ! Kai kurie valgomi grybai dygsta net ir žiemą, tik žinoma, ne tada kai yra minusinė temperatūra, o kai būna atodrėkiai, bent keli laipsniai šilumos. Šie grybai gal ir mažiau girdėti (žieminės kelmiukės, juodkotės ugniabudės, bei kt.), nors kartais žiemą galima šiek tiek prigrybauti ir voveraičių.

Vaisiai ir uogos žiemą neauga, bet nemažai iš jų rudenį lieka ant šakelių, ir gali kyboti iki pat pavasario, jeigu tik paukščiai nenulesa.

Grybai žiemą Valgomoji voveraitė

O kokių valgomų vaisių ir uogų galima paskanauti žiemą ? Tokių yra tikrai nemažai, kurie skanūs, net ir apsnigti ar pakąsti šaltuko. Tai šaltalankių, šermukšnių, erškėčio, gudobelės, aronijos ar raugerškio uogos bei rojaus obelaičių ir svarainių obuolėliai. Šių augalų rūšių būna įvairių, štai pavyzdžiui, želdynuose dažnai auginamas tunbergo raugerškis (Berberis thunbergii), tai jo uogos nors ir nėra nuodingos, bet nevalgomos. Valgomos uogos yra paprastojo raugerškio (Berberis vulgaris). Tunbergo raugerškius nuo paprastųjų galima atskirti pagal aukštį, nes jie būna žemesni, be to, želdynuose paprastai auginami tie dekoratyviniai tunbergo raugerškiai, kurių lapeliai būna spalvingi – geltoni ar sodriai purpuriniai.

Paprastasis raugerškis (Berberis vulgaris) Paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia)

 

Šermukšnio (Sorbus) uogos būna ne tik raudonos, bet ir oranžinės, geltonos ar net baltos. Jas visas galima valgyti, tik baltosios ir geltonosios uogos paprastai būna neskanios.

Gudobelės (Crataegus) rūšių savaime gamtoje auga arba yra auginama kiemuose įvairių. Jų visų uogas galima valgyti, bet ne visos skanios. Skaniausios yra švelniosios (C. mollis), pošvelnės (C. submollis) ar sultingosios (C. succulenta) gudobelės vaisiai. Tiesa, nors ne itin skanios, bet labai sveikos yra vienapiestės (C. monogyna) arba glotniosios (C. laevigata) gudobelės vaisiai, iš kurių gaminami vaistai širdies veiklai gerinti (Krategio tinktūra bei kt.).

Pošvelnė gudobelės (Crataegus submollis) Dygliuotasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides)

Paprastojo šaltalankio (Hippophae rhamnoides) uogų nauda žinoma nuo seno. Labai sveika valgyti ne tik uogas ar gerti sultis, bet ir itin naudingos jų sėklos bei iš jų spaudžiamas aliejus. Svarainių ir rojaus obelų obuolėliai nesušąla, net jei temperatūra nukrinta iki kokių -3-5 C. Vėliau jie paruduoja ir valgymui netinkami.

Erškėtuogėse (Rosa) gausu vitaminų ir mineralų, galima valgyti visas rūšis, išskyrus tas, kurios nokina juodos spalvos uogas. Aronijos (Aronia) uogos taip pat pasižymi daugeliu naudingų savybių, tik vyresnio amžiaus žmonėms ar turintiems problemų su kraujo krešėjimu, reikėtų jas vartoti saikingai, nes aronijose esančios veikliosios medžiagos didina kraujo krešumą.

Rojaus obels 'August Vaga' obuolėliai (Malus 'August Vaga') Japoninis svarainis (Chaenomeles japonica) Raukšlėtalapis erškėtis (Rosa rugosa) Erškėtis (Rosa sp.)

 

Juodavaisė aronija (Aronia melanocarpa) Lenktašakis kaulenis (Cotoneaster dielsianus)

Nevalgomos visų kaulenio (Cotoneaster) rūšių uogos, nors jos nėra nuodingos, bet neskanios ir nenaudingos, o kai kuriems žmonėms gali sukelti alergiją.

Tad mėgaukimės gamtos dovanomis net ir žiemą. Juk paukšteliai tai puikiai supranta ir dažnai žieminės uogelės arba vaisiai būna jų pagrindinis maistas ir vitaminų šaltinis.

 

 

The post ŽIEMOS VAISIAI, UOGOS IR GRYBAI appeared first on Medeinos tinklaraštis.

]]>
https://www.medeinos.lt/ziemos-vaisiai-uogos-ir-grybai/feed/ 0 25704
KALĖDINĖS FLORISTINĖS PUOŠMENOS https://www.medeinos.lt/kaledines-floristines-puosmenos/ https://www.medeinos.lt/kaledines-floristines-puosmenos/#respond Thu, 14 Dec 2017 17:23:19 +0000 https://www.medeinos.lt/?p=15446 Gruodžio 1 d. Vilniaus universiteto Botanikos sode vyko moksleivių floristinis konkursas „Žiemos švenčių belaukiant“, kuriame vaikai ir jaunimas kūrė įvairius floristinius darbus: kalėdinius žaisliukus, eglutes, koliažus, advento bei kalėdinius vainikus. Į renginį dalyviai suvažiavo iš visos Lietuvos. Jie varžėsi pagal amžiaus grupes: 5–8, 9–12 klasių ir profesinių mokyklų bei kolegijų studentai. Pagal renginio nuostatus dauguma [...]

The post KALĖDINĖS FLORISTINĖS PUOŠMENOS appeared first on Medeinos tinklaraštis.

]]>
Gruodžio 1 d. Vilniaus universiteto Botanikos sode vyko moksleivių floristinis konkursas „Žiemos švenčių belaukiant“, kuriame vaikai ir jaunimas kūrė įvairius floristinius darbus: kalėdinius žaisliukus, eglutes, koliažus, advento bei kalėdinius vainikus.

Į renginį dalyviai suvažiavo iš visos Lietuvos. Jie varžėsi pagal amžiaus grupes: 5–8, 9–12 klasių ir profesinių mokyklų bei kolegijų studentai. Pagal renginio nuostatus dauguma floristinių darbų buvo sukurti iš natūralių ir gamtinių medžiagų. Smagu ir malonu buvo stebėti kuriančius vaikus, o ypač, kaip išradingai ir originaliai jie panaudoja ne tik miško ir pievų dovanas – kankorėžius, šiaudus, samanas, šakeles, kerpes, sėklas, žiedus, spyglius ar lapus, bet ir įprastus, dažnai kasdien naudojamus daiktus bei maisto produktus: makaronus, kruopas, džiovintus apelsinus, riešutus, obuolius, medienos nuopjovas („ripkas“), audinius, siūlus bei kt.

Artėjant didžiosioms metų šventėms, kiekvienam norėtųsi originaliai ir skoningai pasipuošti namus arba darbo vietą. Tad semiamės idėjų iš kūrybingų vaikų, kurie mus moko, kaip iš natūralių, gamtos dovanojamų ir beveik nieko nekainuojančių medžiagų patiems susikurti šventinę ir mielą rankų darbo puošmeną.

Gal nuotraukose ne visai tiksliai pavyko perteikti  floristinių kūrinių vaizdus, nes realybėje jie atrodė natūraliau ir įdomiau. Tad pabandykite patys prisirinkite parke ar net virtuvėje tinkamų medžiagų ir kurkite savo unikalią kalėdinę puošmeną.

Kalėdinė floristika Kalėdinė floristika Kalėdinė floristika Kalėdinė floristika Kalėdinė floristika Kalėdinė floristika Kalėdinė floristika

The post KALĖDINĖS FLORISTINĖS PUOŠMENOS appeared first on Medeinos tinklaraštis.

]]>
https://www.medeinos.lt/kaledines-floristines-puosmenos/feed/ 0 15446
KAMBARINIS AUGALAS JUSTICIJA https://www.medeinos.lt/kambarinis-augalas-justicija/ https://www.medeinos.lt/kambarinis-augalas-justicija/#respond Mon, 20 Nov 2017 17:20:35 +0000 https://www.medeinos.lt/?p=15350 Įdomus kambarinis augalas yra JUSTICIJA (Justicia). Vien ko vertas jo pavadinimas, kuris yra teisingumo deivės vardas, moters, su raiščiu ant akių ir laikančios svarstykles. Justicijos genčiai priklauso net 680 rūšių augalų, kurie savaime auga Afrikoje, Amerikose ir Indijoje, tad Lietuvoje jie auga tik kaip kambariniai augalai ir paprastai auginamos tik dvi rūšys. Pati justicija priklauso [...]

The post KAMBARINIS AUGALAS JUSTICIJA appeared first on Medeinos tinklaraštis.

]]>
Įdomus kambarinis augalas yra JUSTICIJA (Justicia). Vien ko vertas jo pavadinimas, kuris yra teisingumo deivės vardas, moters, su raiščiu ant akių ir laikančios svarstykles. Justicijos genčiai priklauso net 680 rūšių augalų, kurie savaime auga Afrikoje, Amerikose ir Indijoje, tad Lietuvoje jie auga tik kaip kambariniai augalai ir paprastai auginamos tik dvi rūšys. Pati justicija priklauso mums mažai girdėtai akantinių (Acanthaceae) šeimai ir yra puošnus žydintis augalas. Tiesa, yra šiek tiek painiavos su šios gėlės vardu, nes anksčiau ji buvo vadinama ir jakobinija, ir beloperone, bet po išsamesnių genetinių tyrinėjimų botanikai nusprendė pavadinti vienu justicijos vardu.

TAŠKUOTOJI JUSTICIJA (Justicia brandegeana) yra apie 1 m aukščio krūmas, savaime augantis Meksikoje, bet šiuo metu paplitęs visame pasaulyje. Žydi labai originaliais žiedais – tai, ką daugelis vadina jos žiedu, iš tiesų yra pažiedės, dengiamieji lapai. Žiedeliai yra smulkūs, vos pastebimi ir baltos spalvos, su smulkiais, tamsiai raudonos spalvos taškeliais. Mažuosius žiedelius saugo vienas kitą dengdami žalsvai raudonos spalvos pažiedės, kurios vieniems panašios į čerpes ant stogo, o kitiems primena krevetes, tad anglakalbiai dažnai vadina jį krevetiniu augalu (shrimps plant). Lapai nėra dideli, apie 5–7 cm ilgio, ovalūs ir visžaliai, t.y., žaliuojantys ištisus metus. Tiek lapai, tiek žiedai yra natūraliai svyrantys žemyn. Žydėti gali gan ilgai – virš mėnesio laiko. Nors gamtoje ji žydi pavasarį arba vasarą, bet gėlių augintojų pastangomis gėlių parduotuvėse jų galima įsigyti žydinčių vos ne ištisus metus.

Taškuotoji justicija (Justicia brandegeana)

Jeigu nuspręsite auginti šią justiciją – parinkite jai kuo šviesesnę ir saulėtą vietą kambaryje, nes ji mėgsta stiprų apšvietimą. Tik vasarą tiesioginiai saulės spinduliai per stiklą gali apdeginti lapus. Ji auga ir pavėsingesnėse vietose, bet tuomet mažiau žydi arba žiedai būna blankesni. Lietuvoje 1 m aukštį ji retai kada pasiekia, paprastai auga iki 50–60 cm aukščio. Žiemą šią justiciją galima laikyti ir vėsesnėje vietoje, bet ne žemesnėje nei +10 C, tik svarbu, kad jai užtektų šviesos bei reikėtų saikingai laistyti. Pavasarį pradėkite reguliariai tręšti kambarinėms gėlėms skirtomis trąšomis. Dirvožemį mėgsta derlingą, purų ir drėgną, bet ne šlapią, o pralaidų. Jeigu žiemą kambaryje oras sausas – reikėtų retkarčiais nupurkšti augalo lapus. Šią gėlę pavasarį rekomenduojama apgenėti, jeigu per žiemą ji suvargsta ar išstybsta, tada stiebus galima patrumpinti trečdaliu ar net per pusę, tada augalas sutankės ir bus kompaktiškesnis. Kaip ir daugelį kambarinių augalų ją gali apnikti voratinklinės erkutės, baltasparniai ar skydamariai.

Justicia Yellow Queen

Dažniau nei rūšinis augalas kambariuose auginama veislė ‘Yellow Queen‘, kuri puošiasi ne rausvai žalios, o ryškiai geltonos spalvos žiedais (o tiksliau – pažiedėmis). Šiuos kambarinius augalus, parduodamus gėlių parduotuvėse, galima išvysti dažnai. Paprastai ši veislė užauga nedidelė, apie 30–50 cm aukščio, tik žiedai nesvyra žemyn, o stiebiasi į viršų. Kaip ir rūšinis augalas mėgsta saulėtas ir šiltas vietas, derlingą, drėgną, bet ne šlapią, o pralaidų dirvožemį.

RAUSVOJI JUSTICIJA (J. carnea) kilusi iš Pietų Amerikos, Brazilijos. Ten užauga apie 2 m krūmu, bet pas mus, be abejo, tiek nepasiekia. Vasarą pražysta raudonos arba rausvos spalvos žiedais. Lotynų kalba rūšies vardas „carnea“ reiškia „mėsa“. Ši justicija taip pat mėgsta vietas, kur gausu saulės šviesos. Ji jautresnė šilumai nei taškuotoji, tad žiemą kambario temperatūra, kur auginama rausvoji justicija, neturėtų nukristi žemiau +15 C. Taip pat ji mėgsta drėgną orą, nes kilusi iš vietovių, kur klimatas yra nuolat šiltas ir drėgnas. Tad žiemą šildomuose kambariuose, kai smarkiai išsausėja oras, norint išlaikyti šį augalą puošnų, teks papildomai drėkinti kambario orą – galima purkšti augalą ir orą aplinkui su purkštuku arba laikyti šalia plačius indus su vandeniu, kad nuolat garuotų drėgmė. Pati žemė vazone žiemos metu neturėtų būti per drėgna.

Rausvoji justicija (Justicia carnea)

Dažnai būna, kad pavasarį augalas pasitinka gerokai nuplikęs ir nubarstęs daug lapų, tad jį smarkiai apgenėkite ir patręškite, turėtų atsigauti. Angliškai augalas dažnai vadinamas „braziliška plunksna“ („Brazilian plume“) arba „flamingų gėle“ (flamingo flower) dėl savo įspūdingų žiedų spalvos ir formos.

Kartais dar auginama kaliforninė justicija (J. californica), kilusi iš Kalifornijos ir žydinti siaurais, raudono piltuvėlio žiedais. Šią justicijas kaip ir daugelį kitų mėgsta lankyti kolibriai, kurie ir yra pagrindiniai apdulkintojai. Bet šią ar kitas justicijų rūšis retai kas augina, nebent augalų kolekcionieriai ar botanikos sodai.

The post KAMBARINIS AUGALAS JUSTICIJA appeared first on Medeinos tinklaraštis.

]]>
https://www.medeinos.lt/kambarinis-augalas-justicija/feed/ 0 15350
APSILANKYKITE BISTRAMPOLIO DVARE PANEVĖŽIO RAJONE https://www.medeinos.lt/apsilankykite-bistrampolio-dvare-panevezio-rajone/ https://www.medeinos.lt/apsilankykite-bistrampolio-dvare-panevezio-rajone/#respond Thu, 09 Nov 2017 20:25:11 +0000 https://www.medeinos.lt/?p=15288 Atėjo tas metas, kai beveik visi medžiai be lapų, gėlės nužydėjo, pučia šaltas ir darganotas vėjas su lietumi. Atrodo, ką tame lauke beveikti. Bet ar tikrai ? Vasarą dažnai skubame keliauti po kitas šalis, mėgautis pajūriu, ežeru ar sodyba, kol dar būna šilti orai. Bet ir vėlyvą rudenį ar žiemą tiek daug galima nuveikti ! [...]

The post APSILANKYKITE BISTRAMPOLIO DVARE PANEVĖŽIO RAJONE appeared first on Medeinos tinklaraštis.

]]>
Atėjo tas metas, kai beveik visi medžiai be lapų, gėlės nužydėjo, pučia šaltas ir darganotas vėjas su lietumi. Atrodo, ką tame lauke beveikti. Bet ar tikrai ? Vasarą dažnai skubame keliauti po kitas šalis, mėgautis pajūriu, ežeru ar sodyba, kol dar būna šilti orai. Bet ir vėlyvą rudenį ar žiemą tiek daug galima nuveikti ! Lietuvoje yra tiek daug puikių vietų, kurias galima lankyti bet kokiu metų laiku. Tai dvarai ir jų parkai, įvairūs įdomūs gamtos objektai: piliakalniai, atodangos, įgriuvos, pažintiniai takai, šaltiniai, medžiai bei kt.

Įdomus ir gražiai tvarkomas yra BISTRAMPOLIO dvaras, Panevėžio rajone, Ramygalos seniūnijoje. Istoriniuose šaltiniuose jis minimas jau nuo XV amžiaus. Kelis šimtmečius jį valdė dvarininkai Bistrampai, nuo kurių pavardės ir kilo šis dvaro pavadinimas. Rūmai yra dviaukščiai, klasicistinio stiliaus. Taip pat dar išlikę kiti dvaro architektūrinio ansamblio pastatai: arklidės, ledainė, malūnas, vyno darykla, karietinė, pavėsinė ir kt.

Tarybiniais laikais dvaro pastate buvo technikumas, gyveno žmonės. Šiuo metu dvarvietė priklauso Panevėžio vyskupijai. Pats dvaras ir jo aplinka gražiai tvarkomi, ten vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, nuomuojamos arklidės bei kitos patalpos. Šalia dvaro sutvarkyti tvenkiniai su salelėmis, įrengti takai pasivaikščiojimui, prižiūrimi senieji ir sodinami naujieji augalai, įkurtas aptvaras su danieliais.

Puošnus dvaro parkas buvo įkurtas XIX a. antroje pusėje. Dauguma medžių yra vietinės kilmės: paprastieji klevai, paprastieji ąžuolai, mažalapės liepos, karpotieji beržai, paprastieji uosiai ir kt. Iš svetimžemių auga paprastieji kaštonai, didžialapės liepos, kanadinės tuopos, jazminai, alyvos bei kt. Įrengta parterinė dalis su gėlynais.

Dvaro viduje veikia viešbutis ir pokylių salės, atkuriamas autentiškas senųjų laikų interjeras. Apsilankykite senajame Bistrampolio dvare ir parke bet kokiu metų laiku – ten tikrai gražu.

Bistrampolio dvaras Bistrampolio dvaras Bistrampolio dvaras Bistrampolio dvaras Bistrampolio dvare Bistrampolio dvare Bistrampolio dvaras Bistrampolio dvaras Bistrampolio dvaras Bistrampolio dvaras Bistrampolio dvaras Bistrampolio dvaras Bistrampolio dvaras Bistrampolio dvaras Bistrampolio dvaras Bistrampolio dvaras Bistrampolio dvaras Bistrampolio dvaras Bistrampolio dvaras Bistrampolio dvaras Bistrampolio dvaras Bistrampolio dvaras Bistrampolio dvaras Bistrampolio dvaras Bistrampolio dvaras Bistrampolio dvaras Bistrampolio dvaras Bistrampolio dvaras Bistrampolio dvaras Bistrampolio dvaras Bistrampolio dvaras Bistrampolio dvaras Bistrampolio dvaras Bistrampolio dvaras Bistrampolio dvaras Bistrampolio dvaras

The post APSILANKYKITE BISTRAMPOLIO DVARE PANEVĖŽIO RAJONE appeared first on Medeinos tinklaraštis.

]]>
https://www.medeinos.lt/apsilankykite-bistrampolio-dvare-panevezio-rajone/feed/ 0 15288
Kapinaitės Norvegijoje https://www.medeinos.lt/kapinaites-norvegijoje/ https://www.medeinos.lt/kapinaites-norvegijoje/#respond Sun, 29 Oct 2017 19:19:17 +0000 https://www.medeinos.lt/?p=15125 Vėlinių laikotarpiu mintyse vis dažniau prisimename išėjusius ir aplankome jų kapus. Visuomet įdomu pasidairyti ir kitose šalyse, pamatyti, kuo to krašto aplinka ir kapinės skiriasi nuo mūsų. Ne lyginti tai, kas pas juos arba pas mus yra geriau, o tiesiog – kas tenai kitaip. Juk kiekviena tauta ir yra įdomi savo unikalumu bei papročiais. Šį [...]

The post Kapinaitės Norvegijoje appeared first on Medeinos tinklaraštis.

]]>
Vėlinių laikotarpiu mintyse vis dažniau prisimename išėjusius ir aplankome jų kapus. Visuomet įdomu pasidairyti ir kitose šalyse, pamatyti, kuo to krašto aplinka ir kapinės skiriasi nuo mūsų. Ne lyginti tai, kas pas juos arba pas mus yra geriau, o tiesiog – kas tenai kitaip. Juk kiekviena tauta ir yra įdomi savo unikalumu bei papročiais.

Šį kartą reportažas iš Norvegijos vakarinės dalies, Atlanto vandenyno pakrantėje Hustad miestelio, esančio Rumsdalio apygardoje kapinaitėse. Domino šių kapinių aplinka, želdynų išdėstymas ir augalų parinkimas. Norvegijoje pagrindinė religija yra liuteronybė, viena iš protestantizmo krypčių. Tad, ko gero, šios religijos įtaka jaučiama ne tik bažnyčios architektūroje, bet ir pačių kapinių aplinkoje.

Įdomu tai, kad nors Norvegijoje ir gausu akmens bei medienos išteklių, bet šie du dalykai čia yra brangūs, tad antkapiai – tiek akmeniniai, tiek mediniai, paprastai yra nedideli ir kuklūs. Kaip pasakoja vietiniai norvegai, norint įsigyti vietą kapinėse, kur bus palaidotas vienas asmuo, reikia sumokėti nuo 28000 iki 90000 norvegiškų kronų (~3000–9800 EUR). Po 20–30 metų vėl mokama kapo vietos nuoma valstybei. Dar nuo 10000 iki 25000 kronų gali kainuoti akmeninis antkapis. Be abejo, kainos kiekviename regione gali gerokai skirtis.

Kremavimas toje vietovėje nėra populiarus, nes yra labai brangus, dažnai net ir turtingesni norvegai negali sau to leisti, tad kremavimas tik populiaresnis didesniuose miestuose. Jei velionis buvo vienišas arba jo artimieji nepasiturintys, tai laidotuves arba jų dalį apmoka valstybė, bet antkapinio akmens tuomet niekas nepastato, tik kuklų kryžių.

Kaip matosi iš nuotraukų, Hustad miestelio visi akmeniniai antkapiai yra daugmaž vienodo dydžio, nesiskiriantys vienas nuo kito. Beveik visas kapinių plotas – tai šienaujama pievutė, tik nedideli ploteliai priešai antkapius paliekami gėlėms ar žvakėms. Gėlės – vienmetės ir daugiametės, paprastos ir neįmantrios, dažniausiai tokios sodinamos ir pas mus: našlaitės, lobelijos, melsvės, sprigės, petunijos, baltagalvės (ramunės), astilbės, hortenzijos, karpažolės, gvazdikai bei kitos. Stambesnių krūmų ar medžių beveik nėra, išskyrus kelis pavienius senus klevus bei uosius. Šioje vietovėje želdinių nelabai ir reikia, nes tolumoje dunksantys kalnai – gražiausias kraštovaizdis, kaip ir daugelyje Norvegijos vietų.

Kapines Norvegijoje Kapines Norvegijoje Kapines Norvegijoje Kapines Norvegijoje Kapines Norvegijoje Kapines Norvegijoje Kapines Norvegijoje Kapines Norvegijoje Kapines Norvegijoje Kapines Norvegijoje Kapines Norvegijoje Kapines Norvegijoje Kapines Norvegijoje Kapines Norvegijoje

 

The post Kapinaitės Norvegijoje appeared first on Medeinos tinklaraštis.

]]>
https://www.medeinos.lt/kapinaites-norvegijoje/feed/ 0 15125
APYNIAI – VAISTAMS, O NE VIEN ALUI https://www.medeinos.lt/apyniai-vaistams-o-ne-vien-alui/ https://www.medeinos.lt/apyniai-vaistams-o-ne-vien-alui/#respond Wed, 18 Oct 2017 17:22:18 +0000 https://www.medeinos.lt/?p=15054 Už lango vis drėgniau ir šalčiau... Taip ir norisi susisupti šiltai ir gurkšnojant žolelių arbatą, stebėti už lango krentančius lapus ir laukti žiemos švenčių. O ar kada nors teko gerti apynių arbatą ? Kad šis augalas naudojamas alaus gamybai, daugelis girdėję, bet tai, kad juo nuo seno buvo gydomasi, tai mažai kas žino. Tad šį [...]

The post APYNIAI – VAISTAMS, O NE VIEN ALUI appeared first on Medeinos tinklaraštis.

]]>
Už lango vis drėgniau ir šalčiau… Taip ir norisi susisupti šiltai ir gurkšnojant žolelių arbatą, stebėti už lango krentančius lapus ir laukti žiemos švenčių. O ar kada nors teko gerti apynių arbatą ? Kad šis augalas naudojamas alaus gamybai, daugelis girdėję, bet tai, kad juo nuo seno buvo gydomasi, tai mažai kas žino. Tad šį kartą – apie naudingąsias apynio savybes ir ar galima jį užsiauginti savo kieme.

Paprastasis apynys (Humulus lupulus) Lietuvoje auga savaime, o tai reiškia, kad mūsų protėviai dar akmens amžiuje atrado jo naudingąsias savybes ir naudojo gydymui. Apyniai savaime auga ne tik Europoje, bet ir Azijoje bei Š.Amerikoje, tad tai augalas, kurio gerąsias savybes žino daugelio šalių tautos.

Apynys yra daugiametis žolinis augalas, vijoklis, tad kiekvienais metais jis gali užaugti nuo kelių ar iki net keliolikos metrų ilgio, savo stiebais apsivydamas šalia esančias atramas, medžius ar krūmus. Visas augalas yra padengtas šiurkščiais plaukeliais, tad paprastai jų liesti ir skinti plikomis rankomis nėra malonu. Lapai skiautėti, kiek panašūs į vynuogių. Įdomu tai, kad apynys priklauso tai pačiai šeimai kaip ir kanapės, tad panašumų su jomis tikrai turi. Mūsų krašte apyniai savaime auga drėgnesnėse vietose: pakrantėse šalia upių, ežerų, griovių, pamiškėse. Jie mėgsta derlingas dirvas ir visai neblogai jaučiasi pavėsyje. Tad jeigu norėsite pasisodinti apynį šalia namų – parinkite jam drėgnesnę ir derlingesnę vietą.

apynio spurgai apyniai

Visas augalas turi naudingų savybių, bet pati vertingiausia iš jų yra moteriški žiedai, kurie po vasaros žydėjimo rudeniop pavirsta spurgais, t.y. į nedidelius kankorėžius panašius bumbuliukus. Spurgai būna sukibę po kelis į kekes, graikinio riešuto dydžio, gelsvai žalsvos spalvos, pasidengę sausais žvyneliais ir skleidžia stiprų specifinį kvapą, kurio paprastai nesupainiosi su jokiu kitu kvapu. Kas bent kartą yra rinkęs apynius, pagal spurgų kvapą juos miške iš tolo užuos. Daugeliui žmonių šis kvapas malonus, nors pažįstu kelis, kuriems jis nepatinka. Spurgai skinami nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio mėn. Svarbu žinoti tai, kad apynys yra dvinamis augalas, o tai reiškia, kad vieni individai būna vyriški, o kiti – moteriški, tad gamtoje moteriškės paprastai nokina naudinguosius spurgus, o vyrukų, kurie žydi pažastinėmis šluotelėmis ir iš kurių rudenį nesunoksta spurgai, vykdo tik vieną misiją – apdulkina moteriškuosius žiedynus. Kiek teko pastebėti, gamtoje dažniau pasitaiko vyriškų augalų, moteriški su spurgais būna retesni.

humulus lupulus vyriski ziedai

Kokiu gi gėriu pasižymi tie spurgai ? Naudingų veikliųjų medžiagų nevardinsiu, nes jų yra daug, o mums įdomiau naudingumas. Apynių spurgai nuo gilios senovės buvo vartojami kaip nervus raminanti ir migdanti priemonė. Taip pat jie gerina virškinimą, slopina įvairius skausmus, skatina šlapimo išsiskyrimą, turi antibakterinį ir priešgrybelinį poveikį. Ne taip ir mažai tų gerųjų savybių, tad ir mūsų laikais apynių galima rasti ne tik homeopatinių vaistų ar gydomųjų arbatų, bet ir „rimtų“ vaistų sudėtyje. Gamindami sau džiovintų spurgų arbatą, užplikykite jų vieną mažą šaukštelį stikline verdančio vandens ir pavirkite dar kelias minutes. Pirmą kartą pabandykite užplikinti tik vieną spurgą, nes apyniai turi kartumo, be to, nors ir labai retai, bet yra žmonių, kurie jiems alergiški. Galima pasiruošti arbatos mišinį su kitomis, taip pat raminantį poveikį turinčiomis žolelėmis – čiobreliais, melisomis ar liepžiedžiais.

Apynius rekomenduojama vartoti ir išoriškai: jais skalauti plaukus (nes stabdo plaukų slinkimą ir šalina pleiskanas) ar prausti veidą. Apyniuose esantis eterinis aliejus naudojamas kosmetikos ir parfumerijos pramonėje. Iš apynių spurgų galima pasigaminti kvapniąją pagalvėlę, panašiai kaip ir iš levandų žiedų. Malonus ir raminantis kvapas padės jums lengviau užmigti. Iš ilgų stiebų dar buvo gaminamas pluoštas virvėms, maišams, popieriui. Apynio spurgai būdavo naudojami (ir tebenaudojami) kaip prieskoniai padažams, bulviniams patiekalams ar žvėrienai. Kai kuriose šalyse apynio šaknys, jauni lapai ir stiebai buvo vartojami maistui, juos troškindavo, kepdavo, dėdavo į salotas. Augalas turi ir dažančių savybių, dažo audinius rusvai žalsva spalva.

Apynio saknys Humulus lupulus Aureus

Apyniai ir alus – neatsiejami dalykai. Bet pagonybės laikais alus buvo ne kasdieninis, o apeiginis gėrimas. Natūraliai ir be dirbtinių konservantų pagamintą alų apyniai išsaugo ilgiau, suteikia jam malonaus aromato ir kartumo. Paprastai alaus gėrovą migdo alaus sudėtyje esantys apyniai, nes jie turi migdančių ir raminančių veikliųjų medžiagų.

Lietuvoje yra auginama apynių plantacijų, nors didesnėms alaus darykloms apynių ekstraktas paprastai atvežamas iš užsienio. Yra nemažai sukurta apynių veislių (jų tarpe ir lietuviškų), tarpusavyje besiskiriančių kartumu, eterinių aliejų kiekiu, spurgų didumu, lapų dydžiu ir spalva bei kt. Pati didžiausia apynių kolekcija auginama Kauno botanikos sode, ten ji įkurta prieš beveik 90 metų. Apyniai auginami ir kaip dekoratyviniai vijokliniai augalai. Juos galima pasisėti (sėklų galima nusipirkti sėklų parduotuvėse ir galima prisirinkti gamtoje) arba auginiais.

Geriausia spurgus skinti gamtoje natūraliose augavietėse, ten jie turi daugiau gydomųjų savybių, bet jeigu neturite tokios galimybės, juos galima užsiauginti ir šalia namų, tik reikės atramų, kad šis vijoklis turėtų kur vyniotis. Augalas, nuo kurio rinksite spurgus, turėtų augti toliau nuo kelių ir kitų taršos šaltinių. Skinkite atsargiai ir po nedaug spurgų nuo vieno augalo, kad jam nepakenktumėte, nes jeigu gydymui rinkdami augalo dalis nuskriausite patį augalą, tai tas gydymas bus menkavertis.

Apynio seklos

The post APYNIAI – VAISTAMS, O NE VIEN ALUI appeared first on Medeinos tinklaraštis.

]]>
https://www.medeinos.lt/apyniai-vaistams-o-ne-vien-alui/feed/ 0 15054
KAIP PASIGAMINTI „GĖLIŲ“ IŠ KLEVŲ LAPŲ https://www.medeinos.lt/kaip-pasigaminti-geliu-klevu-lapu/ https://www.medeinos.lt/kaip-pasigaminti-geliu-klevu-lapu/#respond Wed, 04 Oct 2017 19:18:30 +0000 https://www.medeinos.lt/?p=14954 Namus ar darbo stalą galima pasipuošti rudens dovanojamomis gėrybėmis. Viena iš tokių – spalvingi medžių lapai, kurių šiuo metu gausu lauke. Tad jeigu einante pasivaikščioti, būtinai prisirinkite puokštę nukritusių lapų – iš jų lengvai ir greitai galėsite pasidaryti rudeniškų „gėlių“. Labiausiai tam tinka klevo lapai, nes, ko gero, nei vieno medžio lapai rudenį nenusidažo tokiomis [...]

The post KAIP PASIGAMINTI „GĖLIŲ“ IŠ KLEVŲ LAPŲ appeared first on Medeinos tinklaraštis.

]]>
Namus ar darbo stalą galima pasipuošti rudens dovanojamomis gėrybėmis. Viena iš tokių – spalvingi medžių lapai, kurių šiuo metu gausu lauke. Tad jeigu einante pasivaikščioti, būtinai prisirinkite puokštę nukritusių lapų – iš jų lengvai ir greitai galėsite pasidaryti rudeniškų „gėlių“. Labiausiai tam tinka klevo lapai, nes, ko gero, nei vieno medžio lapai rudenį nenusidažo tokiomis ugninėmis spalvomis kaip klevo. Be to, klevo medžiai jie auga visur, o jų lapai – vieni iš didžiausių.

Lapus rinkite ne tik kuo spalvingesnius, bet ir kuo stambesnius, nes iš mažų lapelių bus sunkiau susukti „gėles“. Vienai gėlytei paprastai užtenka 10–15 lapų, o kuo daugiau pagaminsite tokių „gėlių“ – tuo puošnesnę sukursite iš jų puokštę. Tinka ne tik ugninių spalvų – geltonos, raudonos ar oranžinės, bet ir žalios spalvos lapai. Taip pat reikės siūlų, kuriais surišite puokšteles, tad geriausia, jei siūlai bus neryškios spalvos ir nekris į akis.

klevų lapai gėlės iš klevų lapų

Lapai turėtų būti švieži, t.y. nukritę nuo medžio ir ne sausi, nes kuriant gėlytes iš sudžiūvusių lapų šie tiesiog trupės. Jeigu parke prisirinkote lapų ir neturite laiko tą pačią dieną iš jų pasigaminti „gėlių“ – sudėkite juos drėgnus į polietileninį maišelį ir padėkite vėsiai į šaldytuvą ar tiesiog lauke pavėsyje.

klevo lapas lapas ritinėliu

„Gėlių“ iš klevo lapų gaminimas yra labai paprastas: perlenkite lapą pusiau gerąja puse į viršų ir susukite ritinėliu, tarsi siūlus vyniotumėte į kamuoliuką. Taip toliau vyniokite kitus lapus vieną ant kito. Stipriai ir stangriai spausti nereikia, o geriau laisviau, netgi galima specialiai lapus paglamžyti ir suraukšlėti, kad „gėlės žiedas“ būtų kuo panašesnes į tikrą žiedą.

lapas apvynioti lapai

Kai jau atrodys, kad „žiedas“ yra pakankamo dydžio – stipriai suspauskite jo apačią ir tvirtai siūlu apvyniokite „žiedo“ apačią – išeis tarsi gėlės kotelis. Užriškite siūlą, nukirpkite ir… štai turite rudeninę gėlę ! Pirmieji kūrinėliai galbūt, bus netobuli, bet padarysite kelis tokius – tapsite tikru profesionalu (-e). Nebijokite eksperimentuoti su spalvomis – vienas gėlytes galite daryti tik iš vienos spalvos lapų, pvz., geltonų, o kitas pamaišyti: viduriuką iš raudonų, o išorę, pvz., iš žalių lapų ir t.t. Vėliau šias „gėles“ galima surišti į puokštę, dar galima papildomai papuošti nesusuktais lapais ar kokiomis nors kitomis rudens gėlėmis, – fantazijai ribų nėra.

klevų lapų gėlės klevų lapų puokštė

Žinoma, tokios „gėlės“ yra trumpaamžės, bet už tai jos nieko nekainuoja! Be to, jų kūryba suteikia daug smagių kūrybinių emocijų, ypač jei jas kursite kartu su vaikais, nes šie ypač moka džiaugtis mielomis gyvenimo smulkmenomis. Tad net ir trumpai bevaikštinėsite parke – pasidžiaukite rudens spalvomis, prisirinkite saują kaštonų ar klevų lapų ir susikurkite spalvingą „gėlę“ iš jų – tada ir rudens darganos atrodys ne tokios niūrios.

The post KAIP PASIGAMINTI „GĖLIŲ“ IŠ KLEVŲ LAPŲ appeared first on Medeinos tinklaraštis.

]]>
https://www.medeinos.lt/kaip-pasigaminti-geliu-klevu-lapu/feed/ 0 14954